QUOTE(Adrija* @ 2009 01 16, 11:19)
Aprile, Gubernija, Alegorija - stiprybes jums...
Man kuo toliau, tuo blogiau, turbut del to, kad pradedu realiai suvokti, kad daugiau niekada Jo nepamatysiu, mes buvome labai artimi...Nebemiegu naktimis - vis galvoju kur Jis, ar jam viskas gerai...Daug verkiu, nors zinau negalima uz mirusius verkti, bet asaros isdavikes pacios rieda skruostais kiekviena karta prisiminus jo sypsena, akis, rankas..
Ir graudziai juokinga pasidare klausytis kitu verkslenimu del darbo, vyru, vaiku - taip viskas menkavertiska...
Zinau, tai skausmas, kuris skirtas tik man ir niekas negali man padeti, turiu pati per ji pereiti ir ji isgyventi, bet skauda zveriskai ir taip nyku aplinkui, taip nyku...
Kiek laiko jau praėjo
Nu bet žinokit netikėjau,kai sakė laikas gydo žaizdas, dar tik antras mėn., bet va to darskančio skausmo vis mažeu
Taip man sunkeuse buvo tas suvokimas, kad jo daugeu napaliesiu nepažvelgsiu į jo mylinčes šiltas akis
va ir dabar negaliu rasau susijaudinus apsiašarojus ir manau kiekviena kartą taip bus
Bet tikiu kuo toleu tuo lengveu
O jai man noris verkti ypač, kai pažiuriu į jo foto, tai ir verkiu aš nelaikua to savy tik pasimeldžiu ta sunke minutę aprimstu ir palengvėja.
Kažkaip aš jautreusei, tai išgyvenu, nes labeusei buvau jo prie prisirišus, sesuo ištekėjo išskrido iš gimtų namų, tai sako man lengveu ir taip jį retai matydavau. O man trūksta jo nuolatos kieėkvienas namuose žingsnis vis prisiminimas, sakau skaudžeuse ir baiseuse suvokimas, kad jo nebus šae nors jis visada liks su manimi širdyje
Tetuk aš myliu tave