Nebeturiu tėvelio

#37
Gryda console.gif Kiek daug žmogus gali ištverti...
Taip daug artimo radau šioj temutėj. Šiandien bus lygiai dvi savaitės, kai netekau tėčio. Tikiu, kad stebi mane iš dangaus ir man padeda nepalūžti wub.gif. Kaip keista - aš šiaip labai jautrus žmogus, bet kai sužinojau, kad išėjo ir per laidotuves jaučiausi ramiai. Tikrai žinau, kad jam ten geriau, jei jaučiu ramybę. Jis baigė savo žemišką gyvenimą po didelių kančių. Paskutinius du mėnesius, kai jau sunkiai sirgo, kentė baisius skausmus, buvo tikrai baisiau nei per laidotuves. Jis visada gyvens mano širdy. Esu dėkinga, kad galėjau pažinti šį žmogų. Nors nebuvo idealus, negaliu prisiminti nieko negero apie jį. Nėkart nei aš, nei mama nesapnavome. Mama sakė, kad tai reiškia, kad jam ten gerai - jei sapnuotųsi - reikštų, kad negali išeiti, atsiplėšti nuo žemiškojo gyvenimo, siela klaidžioja. Nežinau kiek tame teisybės, bet, manau, yra.
Kad ir kaip būtų banalu, linkiu stiprybės jums, mergaitės, kad turėtumėte jos kiek prireiks. 4u.gif
Atsakyti
#38
Jau greitai sukaks 5 metai, kaip as nebeturiu savo Tecio. ji nuzude musu laiptineje, sumuse ir pamete numirti.... buvo naktis, todel jokio triuksmo nebuvo. Paryciais as ji pamaciau, nes mama nemiegojo ir jo lauke, kazkoks vidinis balsas pakuzdejo jai eiti i laiptine ir ten paziureti. Kadangi mes gyvename 5 aukste, o Tetis gulejo 1-ame, mama neprimate, ar ten Tetis ar ne.Pazadino mane ir paprase paziureti. Pamaciau savo Teti. Pasidare silpna. Emiau verkti, o mama leidosi zemyn, galvodama, kad gal padaugino ir uzmigo. Nubegau zadinti brolio, kad padetu Teciui pareiti, bet tuo mometu i buta ibego mama ir susuko( kaip dabar atsimenu tuos zodzius)" Vaikai, kvieskit greitaja Tetis nekvepuoja". Greitoji atvaziavo per 10min ir tepasake, kad mes pavelavome pusvalandi. Tetis buvo visas sulauzytas, bet nei isoriniu zaizdu nebuvo. Atvaziavo ekspertai, kurie pasake, kad mano Tetis nukrito is 4 auksto. Tik veliau patys issiaikainom, kad cia viskas buvo suplanuota ir papirkta. Dar dabar nieko nepamirsau, nes viskas atrodo, kad vyko vakar.... likome gyventi ten pat, tad kas diena tenka eiti pro laiptine ir matyti ta vieta kur mire Tetis. Baisu ir vel kadanors ji isvysti gulinti, bet slapta to tikiuosi, nes likau tiek daug nepasakiusi. Teciui buvau mylimas vaikas, mergaite, kuria jis nuolat lepindavo. Mes bbuvom labai artimi, jis daugiau zinojo uz mama apie mano gyvenima.. ir va kaip buna.... Merginos, kol turime tai ka mylime, issakykime viska , nieko nepalikim rytojui, nes tas rytojus gali nebeateiti....
Papildyta:
Ir dar niekada neverkime prarade, bet dziaukimes tureja ir pazine. bukim stiprios.
Atsakyti
#39
QUOTE(LinaB. @ 2008 10 20, 17:01)
Ir dar niekada neverkime prarade, bet dziaukimes tureja ir pazine. bukim stiprios.

Praėjo 2,5mėn. Atrodo, negaliu patikėti. Tik mane, tokią jautruolę, jaučiu kaip kažkas saugo. Na, tiesiog aš pergyvenu sunkiai menkus dalykus, o dėl tėčio jaučiuosi rami. Labai keista. Aišku, žinau, kaip labai kentėjo savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje. Nejaučiu, kad jo nebūtų. Bet artėja Kalėdos. Pirmos tokios mano gyvenime. Bet ėkoju Dievui, kad pažinau šį žmogų. rolleyes.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gotish: 07 gruodžio 2008 - 21:16
#40
As visai neseniai netekau savo mylimo Tevelio... Siandien dar netikiu ir turbut dar negreitai patikesiu tuo, kad Jo nebera.. Nezinau kaip visa tai isgyventi. Niekada nemaniau, jog gali sitaip skaudeti, atrodytu kazkas sirdi isplese..
Stiprybes visoms, tai patyrusioms...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Adrija*: 08 gruodžio 2008 - 14:58
#41
QUOTE(Adrija* @ 2008 12 08, 15:58)
As visai neseniai netekau savo mylimo Tevelio... Siandien dar netikiu ir turbut dar negreitai patikesiu tuo, kad Jo nebera.. Nezinau kaip visa tai isgyventi. Niekada nemaniau, jog gali sitaip skaudeti, atrodytu kazkas sirdi isplese..
Stiprybes visoms, tai patyrusioms...


patikėk, laikas visgi apgydo. Širdį skaudės, aišku, bet ne taip. KItaip viską suprasi, laikykis. Ir bandyk susitaikyti su likimu... 4u.gif
Atsakyti
#42
Aš vis skaičiuoju.
Jau ketvirtas mėnuo be jo.
Per Kalėdas buvo lygiai trys mėn., kai palydėjome į paskutinę kelionę. Pirmos Kūčios, Kalėdos be jo. Nostalgiška buvo, graudu, bet, manau ir tikiu, kad mums visiems nėra blogai.
Panašu, mano gyvenimas po to liūdno įvykio pakrypo tik į gerą pusę. smile.gif
Nejaučiu, kad tėčio nebūtų. Linkiu jam ramybės ten, kur jis dabar yra. rolleyes.gif
Atsakyti
#43
QUOTE(Adrija* @ 2008 12 08, 14:58)
As visai neseniai netekau savo mylimo Tevelio... Siandien dar netikiu ir turbut dar negreitai patikesiu tuo, kad Jo nebera.. Nezinau kaip visa tai isgyventi. Niekada nemaniau, jog gali sitaip skaudeti, atrodytu kazkas sirdi isplese..
Stiprybes visoms, tai patyrusioms...

Kaip skaudu ne tas žodis verysad.gif Aš ir tik mėnuo jo neturiu, bet netikiu dar...kaip ir tu schmoll.gif Atrodo dar sugryš, rūbai dar jo kvapu kvepėjo cray.gif
Per laidotuves buvau tokia rami rami, nes jy dar pašarvotą mačeu jy liečeu glosčeu jo plaukus, šaltas šaltas, nes ilgai morge laikytas. Toks ramus užmigęs amžinajam miegui. Mirė operacijos metu nepabudo...užmigo su ta mintim, kad gyvens matys, kaip anukučei užauga. Tiek svajota planuota.
Super tėtis tokių žmonių reta šioj žemelėj jo ramumas mane stebindavo. Tėtis iš didžiosios raidės esu jam begalo dėkinga, kad užaugino mane padovanojau jam nuostabų anūką, kurį jis dievino. wub.gif Tik širdis plyšta, kad sunutis jo neatsimins visi man sako, kad jis jo neatsimins cray.gif O jis jau žino kur diedulis, diedulis sako danguj pas dievuli angeliukas saugos mane wub.gif cray.gif
Tik esu begalo laiminga, kad dar spėjau prieš lemtinga kelione pasėdėt jam ant keliu apsivijus kakla išbučevau ir pasakeu, kad myliu begalo, jis nusišypsojo wub.gif Užmigdamas žinojo, kad yra mylimas wub.gif
Oi nežinau turbūt niekada nebus, kaip buve aš jy sapnavau gal puse mėnesio. Bet dabar jau nebe unsure.gif O man norisi jy sapnuoti, o ypač jai apkabintu, tai būtų pasaka verysad.gif
O, kad saugo tai tikrai jaučiu ypač jo buvimą jaučeu tas pirmas dienas unsure.gif Bet tokia ramuma nemoku apsakyti toks užliedavo jausmas wub.gif
Tačeu dabar jau pradėjau ilgėtis jo, trūksta jo cray.gif Gyvenau su juo, jo visi daiktai primena jy cray.gif
Ilgėsiuos jo visą gyvenimą, nes jis nuostabus žmogus wub.gif
Atsakyti
#44
aprile 4u.gif , sunku taiu, suprantu. Pati nesenai netekau abiejų tėvų. Bet žinok, pamažu pamažu taps lengviau. Tu niekada jo nepamirši, tiesiog širdis nebe taip skaudės. Tai normalu. O jei nesapnuoji - vadinasi, jam viskas gerai ten, anapus. Taip seni žmonės sako.
Atsakyti
#45
QUOTE(gryda @ 2009 01 04, 19:56)
aprile  4u.gif , sunku taiu, suprantu. Pati nesenai netekau abiejų tėvų. Bet žinok, pamažu pamažu taps lengviau. Tu niekada jo nepamirši, tiesiog širdis nebe taip skaudės. Tai normalu. O jei nesapnuoji - vadinasi, jam viskas gerai ten, anapus. Taip seni žmonės sako.

Ačiu, bet šiuo metu neįsivaizduoju, kad kada nors bus lengveu unsure.gif Labai sukreče tokios netektys į gyvenimą pradedi žiūrėti kitu kampu kitokiom spalvom. Atrodo tuo metu tiek visko buvo toke nelaiminga jaučeusi, bet atsisukus atgal net nesupratau kokia buvau laiminga tūrėdama toki nuostabų mylintį savo tėtuką, o dabar jis niekad manęs neapsikabins. Aš taip noriu kvaila net prieš užmigdama svajoju, kad jy susapnuosiu ir jis mane stiprei stiprei apkabins ir pasakys viskas gerai dukryt wub.gif cray.gif Ech aš save kankinu vis graužiu. O sesuo atvirkščei bando viską užneužti savy. Sakau juk taip negalima juk mes jy tūrėjom, tiek pasakišku prisiminimų unsure.gif Jy kitaip savaip netektį išgyvena verysad.gif Aš buvau jo mylimukė. Vaikystėj su juo išlankytos visos parodos visos Kauno galerijos. Jis buvo begalo apsiskaitęs ir meniškas žmogus. Sėmeusi iš jo fotografijos meno žinių, bet nespėjau tik sukauptos knygos beliko jo cray.gif
Atrodo kodėl aukščeusesis pasiima tokius nuostabius žmones juk tiek padugnių gyvų ant šio svieto. Bet pamastau, kad Dievas gailestingas ir jis dabar sveikas. Nes labai sunkią dalelę jam skyrė šioj žemelėj dievulis unsure.gif
Atsakyti
#46
aprile, taigi, kad viskas Dievo valioje. Tenka su tuo susitaikyti.
Atsakyti
#47
QUOTE(gryda @ 2009 01 04, 21:01)
aprile, taigi, kad viskas Dievo valioje. Tenka su tuo susitaikyti.

Tik ne šiuo metu schmoll.gif unsure.gif Bet man palengvėja, kai be galo išsiverkiu, nes tas stovintis gumulas gerklėj unsure.gif
ačiu 4u.gif
Atsakyti
#48
verkti nėra blogai. AŠ irgi verkiau kievieną dieną kokius du mėnesius. Paskui jau nebeturėjau jėgų. Ir nusprendžiau taip jų neskaudinti ir taip daug neverkti. Nes jie (išėjusieji) tikrai norėtų mus matyti laimingus. Aišku, širdis tai dar ir man skausmu plyšta, bet jau lengviau. O kas tiki, galima nueit į bažnyčią ir ten ramiai pasėdėt su savo mintimis.
Atsakyti