Visa širdim Jus palaikau, nes žinau kaip tai yra skaudu.
Laikykitės.
Labai labai Jus užjaučiu. Bet kaip yra posakis: neverkite, kad kažkas gero baigėsi, geriau džiaugitės kad iš viso tai buvo. Žinau, kad labai skaudu, bet pasikartosiu, Jūs turit ką prisimint. Jūs žinot koks buvo Jūsų tėtis ir visada jį prisiminsit. O aš niekada gyvenime nepasakiau jam, kad jį myliu, niekada gyvenime su juo kur nors nenuėjau ir niekada gyvenime aš nieko negalėsiu apie jį prisimint. Nes jo netekau, prieš 14 metų, kai man buvo tik 1 metukas. O bent kad Jūs žinotumėt, kaip norėčiau, kad jis būtų bent ilgiau pagyvenęs, kad būtų išgirdęs iš manęs: tėveli, aš tave labai myliu. Bet deja...
Visa širdim Jus palaikau, nes žinau kaip tai yra skaudu.
Laikykitės.
Visa širdim Jus palaikau, nes žinau kaip tai yra skaudu.
Laikykitės.
QUOTE(Taškė. @ 2010 06 25, 17:43)
Bet kaip yra posakis: neverkite, kad kažkas gero baigėsi, geriau džiaugitės kad iš viso tai buvo. Žinau, kad labai skaudu, bet pasikartosiu, Jūs turit ką prisimint. Jūs žinot koks buvo Jūsų tėtis ir visada jį prisiminsit. O aš niekada gyvenime nepasakiau jam, kad jį myliu, niekada gyvenime su juo kur nors nenuėjau ir niekada gyvenime aš nieko negalėsiu apie jį prisimint. Nes jo netekau, prieš 14 metų, kai man buvo tik 1 metukas. O bent kad Jūs žinotumėt, kaip norėčiau, kad jis būtų bent ilgiau pagyvenęs, kad būtų išgirdęs iš manęs: tėveli, aš tave labai myliu. Bet deja...
Visa širdim Jus palaikau, nes žinau kaip tai yra skaudu.
Laikykitės.
Visa širdim Jus palaikau, nes žinau kaip tai yra skaudu.
Laikykitės.
Taske, uzjauciu..
Neveltui yra posakis "svetimo skausmo nebuna", juk niekas niekada nepaims ir neismatuos kiek ir kaip stipriai kam skauda..Kiekvienam sava tragedija atrodo pati baisiausia ir tai normalu, nes liecia kiekviena asmeniskai..Ir skauda tik tau.. skauda baisiai, zveriskai, skauda taip, kaip niekada neskaudejo ir kazin ar kada nustos skaudeti..
O prisiminimai, man jie visada labai sunkus, nes ...Zmogaus nebera..
QUOTE(Adrija* @ 2010 06 28, 15:52)
Taske, uzjauciu..
Neveltui yra posakis "svetimo skausmo nebuna", juk niekas niekada nepaims ir neismatuos kiek ir kaip stipriai kam skauda..Kiekvienam sava tragedija atrodo pati baisiausia ir tai normalu, nes liecia kiekviena asmeniskai..Ir skauda tik tau.. skauda baisiai, zveriskai, skauda taip, kaip niekada neskaudejo ir kazin ar kada nustos skaudeti..
O prisiminimai, man jie visada labai sunkus, nes ...Zmogaus nebera..
Neveltui yra posakis "svetimo skausmo nebuna", juk niekas niekada nepaims ir neismatuos kiek ir kaip stipriai kam skauda..Kiekvienam sava tragedija atrodo pati baisiausia ir tai normalu, nes liecia kiekviena asmeniskai..Ir skauda tik tau.. skauda baisiai, zveriskai, skauda taip, kaip niekada neskaudejo ir kazin ar kada nustos skaudeti..
O prisiminimai, man jie visada labai sunkus, nes ...Zmogaus nebera..
Aš tikiu. Bet visa visa visa širdimi palaikau Jus.
Laikas tikrai negydo, jis eina vis tolyn, bet niekas nesikeicia ir nei kiek nelengveja.
Kokios sunkios kiekvienos sventes man.. Gal del to, kad nebeimanoma sukurti bent laseli tos pilnatves, kuria jausdavau visa savo esybe, kai budavai TU, niekada, jau niekada, jau niekada..
Hmm... Sutikau anksti ryte kursiokę, matau, kad kažkas ne taip, klausiu "kas nors atsitiko?", sako "tėtukas vakar mirė" (visai jaunas žmogus), ir kapsi ašaros iš akyčių, o aš, kaip kvailys, net nežinau, ką sakyt 
Sveiki visi. Esu naujoke jusu gretose, bet nuolat skaitydavau forumus ir nusprendziau prisijungti pati. Tiesa sakant, ieskau paguodos. Pries 2 menesius ir trylika dienu netekau savo pacio brangiausio,labai mylimo tetuko. Atrodo sunkiausia jau praeityje, nes isgyvenau tada kai pranese kad jis ligonineje, isgyvenau ir tada kai brolis paskambino pasakyti, kad ryto tetukas nesulauks, isgyvenau ilga kelione namo, zinodama, kad jo nebera, isgyvenau ir laidotuves, o dabar nebesusitvarkau. Nezinau kaip pagelbeti sau ir savo seimai, nes mums visiems jo labai truksta. Nerandu sau vietos, nesugebu izvelgt prasmes, visos mano dienos pilkos pilkos. o taip nebudavo. Visi namai skambedavo nuo musu juoko. Mes su tetuku megom juoktis, prisigalvodavom nesamoniu ir sau kikendavom, kartais netgi dviese, nes kiti musu nesuprasdavo. O kaip dabar tuscia.
Suvokiu, kad daugybe zmoniu kasdien netenka savo artimuju, zinau, kad kai kam buna ir blogiau, bet kol kas atrodo, kad mano skausmas pats astriausias, toks kuris viska isdraske ir daugiau niekada nebebus taip kaip buvo. Tikriausiai pirma karta gyvenime jauciuosi nelaiminga, nubausta pacia baisiausia bausme. As ji taip myliu taip myliu.
Kreipiuosi i visus kurie patyre kazka panasaus, pasidalinkit savo patirtim, pagelbekit man isbristi is sito skausmo liuno, nes jau pradedu bijoti, kad sugriausiu savo seima is to per didelio liudesio ir baisios apatijos. Kaip jus susitaiket su mylimu zmoniu netektimis? Kas padejo labiausiai?
Suvokiu, kad daugybe zmoniu kasdien netenka savo artimuju, zinau, kad kai kam buna ir blogiau, bet kol kas atrodo, kad mano skausmas pats astriausias, toks kuris viska isdraske ir daugiau niekada nebebus taip kaip buvo. Tikriausiai pirma karta gyvenime jauciuosi nelaiminga, nubausta pacia baisiausia bausme. As ji taip myliu taip myliu.
Kreipiuosi i visus kurie patyre kazka panasaus, pasidalinkit savo patirtim, pagelbekit man isbristi is sito skausmo liuno, nes jau pradedu bijoti, kad sugriausiu savo seima is to per didelio liudesio ir baisios apatijos. Kaip jus susitaiket su mylimu zmoniu netektimis? Kas padejo labiausiai?
QUOTE(angeliukas999 @ 2011 06 18, 17:49)
Kreipiuosi i visus kurie patyre kazka panasaus, pasidalinkit savo patirtim, pagelbekit man isbristi is sito skausmo liuno, nes jau pradedu bijoti, kad sugriausiu savo seima is to per didelio liudesio ir baisios apatijos. Kaip jus susitaiket su mylimu zmoniu netektimis? Kas padejo labiausiai?
Man, tai išgyvenusiai prieš 3,5metų,atrodo,kad tik laikas geriausias gydytojas.Aišku,kai užplūsta prisiminimai,per šventes užeina ir liūdesys,ir nuverki,bet sunkiausi, ko gero, pirmieji metai. O nuotraukų su tėveliu aš dar ir dabar negaliu žiūrėt-verkiu pasikūkčiodama
QUOTE(angeliukas999 @ 2011 06 18, 17:49)
Sveiki visi. Esu naujoke jusu gretose, bet nuolat skaitydavau forumus ir nusprendziau prisijungti pati. Tiesa sakant, ieskau paguodos. Pries 2 menesius ir trylika dienu netekau savo pacio brangiausio,labai mylimo tetuko. Atrodo sunkiausia jau praeityje, nes isgyvenau tada kai pranese kad jis ligonineje, isgyvenau ir tada kai brolis paskambino pasakyti, kad ryto tetukas nesulauks, isgyvenau ilga kelione namo, zinodama, kad jo nebera, isgyvenau ir laidotuves, o dabar nebesusitvarkau. Nezinau kaip pagelbeti sau ir savo seimai, nes mums visiems jo labai truksta. Nerandu sau vietos, nesugebu izvelgt prasmes, visos mano dienos pilkos pilkos. o taip nebudavo. Visi namai skambedavo nuo musu juoko. Mes su tetuku megom juoktis, prisigalvodavom nesamoniu ir sau kikendavom, kartais netgi dviese, nes kiti musu nesuprasdavo. O kaip dabar tuscia.
Suvokiu, kad daugybe zmoniu kasdien netenka savo artimuju, zinau, kad kai kam buna ir blogiau, bet kol kas atrodo, kad mano skausmas pats astriausias, toks kuris viska isdraske ir daugiau niekada nebebus taip kaip buvo. Tikriausiai pirma karta gyvenime jauciuosi nelaiminga, nubausta pacia baisiausia bausme. As ji taip myliu taip myliu.
Kreipiuosi i visus kurie patyre kazka panasaus, pasidalinkit savo patirtim, pagelbekit man isbristi is sito skausmo liuno, nes jau pradedu bijoti, kad sugriausiu savo seima is to per didelio liudesio ir baisios apatijos. Kaip jus susitaiket su mylimu zmoniu netektimis? Kas padejo labiausiai?
Suvokiu, kad daugybe zmoniu kasdien netenka savo artimuju, zinau, kad kai kam buna ir blogiau, bet kol kas atrodo, kad mano skausmas pats astriausias, toks kuris viska isdraske ir daugiau niekada nebebus taip kaip buvo. Tikriausiai pirma karta gyvenime jauciuosi nelaiminga, nubausta pacia baisiausia bausme. As ji taip myliu taip myliu.
Kreipiuosi i visus kurie patyre kazka panasaus, pasidalinkit savo patirtim, pagelbekit man isbristi is sito skausmo liuno, nes jau pradedu bijoti, kad sugriausiu savo seima is to per didelio liudesio ir baisios apatijos. Kaip jus susitaiket su mylimu zmoniu netektimis? Kas padejo labiausiai?
tu ir negali jaustis kitaip, t.y. normaliai, nes labai dar mažai laiko praėjo nuo tavo netekties.
Yra kelios gedėjimo stadijos ir jas visi turi pereiti. Svarbu, kad tai per ilgai neužsitęstų
Jei bus tikrai labai blogai, gal nueik pas psichologą?Asmeniškai man padėjo knygos, internetas ir jame rasta info apie mirtį, sielą ir t.t.
QUOTE(locust @ 2011 06 20, 14:15)
tu ir negali jaustis kitaip, t.y. normaliai, nes labai dar mažai laiko praėjo nuo tavo netekties.
Yra kelios gedėjimo stadijos ir jas visi turi pereiti. Svarbu, kad tai per ilgai neužsitęstų Jei bus tikrai labai blogai, gal nueik pas psichologą?
Asmeniškai man padėjo knygos, internetas ir jame rasta info apie mirtį, sielą ir t.t.
Yra kelios gedėjimo stadijos ir jas visi turi pereiti. Svarbu, kad tai per ilgai neužsitęstų
Jei bus tikrai labai blogai, gal nueik pas psichologą?Asmeniškai man padėjo knygos, internetas ir jame rasta info apie mirtį, sielą ir t.t.
As irgi ieskau pagalbos internete, daug skaitau, kai kada pasidaro lengviau. O gal galit kokia gera knyga rekomenduoti? Man labai svarbu kazkaip save itikinti, kad dar su tetuku susitiksim. Buvom begalo artimi, zinojau kiekviena jo zingsni, susiskambindavom simtus kartu per diena, net kai nelabai budavo ka papasakoti, kartu patyledavom ir net nebudavo nejauku. Labai labai myliu savo teti, bet zinau, kad jis mane mylejo dar labiau, niekas niekada nera man rodes tokios meiles kaip jis, buvau jo gyvenimo dziaugsmas ir visas pasididziavimas, todel dabar labai sunku suvokti kad jo nebera. O kas baisiausia, bijau kad nebera jo visai. Nors visad tikejau Dievu ir iki nelaimes maniau, kad visi pas ji susitiksime, bet kazkodel dabar viskas kitaip. nezinau kaip yra istikruju ir zinoma niekas manes negali itikinti, bet zmones su kuriais kalbuosi mano, kad dangus vis delto egzistuoja ir kad ten iskeliavusiems yra geriau, kaip manot jus? Ar yra kokiu knygu, kur galeciau paskaityti apie ta pomirtini gyvenima? Aciu, uz jusu palaikyma ir supratima.
angeliukas999 labai uzjauciu tave...
pas mane su teveliu taip pat buvo labai stiprus rysys, mes negalejome vienas be kito, ir dabar kai jo nebera, kazkuria prasme nebera ir manes, nera dienos, kad jo neprisiminciau...
mano atveju laikas zaizdu negydo..
Šios raidės, žodžiai, laiškas šis
Kaip aš ilgiuos Tavęs neišsakys.
Nors laikas lėks be paliovos,
Kaip aš ilgiuos Tavęs...nieks nežinos.
Nieks nežinos...kodėl mana širdis,
Man mena Tavo veidą ir akis,
Kodėl kartoju vardą aš be paliovos,
Kodėl ilgiuos Tavęs...nieks nežinos.
Pasauly skausmo per akis,
Bet iš visų skausmų didžiausias šis.
Žinau skaudės labai...ir nuolatos,
Tikriausiai niekad niekad nenustos.
Štai ir dabar suskausta vėl širdis
Ilgiuos, labai ilgiuos... kartoja lūpos vis.
Nebegaliu pakelti tos tylumos,
Kaip trūksta man Tavęs visi lai sužinos.
Žinok ir Tu - mana širdis,
Skaudės visad, tikriausiai niekad nesugis.
Ir aš Tavęs ilgėsiuos nuolatos,
Ilgėsiuos kaip dabar, taip visad, visados...
pas mane su teveliu taip pat buvo labai stiprus rysys, mes negalejome vienas be kito, ir dabar kai jo nebera, kazkuria prasme nebera ir manes, nera dienos, kad jo neprisiminciau...
mano atveju laikas zaizdu negydo..
Šios raidės, žodžiai, laiškas šis
Kaip aš ilgiuos Tavęs neišsakys.
Nors laikas lėks be paliovos,
Kaip aš ilgiuos Tavęs...nieks nežinos.
Nieks nežinos...kodėl mana širdis,
Man mena Tavo veidą ir akis,
Kodėl kartoju vardą aš be paliovos,
Kodėl ilgiuos Tavęs...nieks nežinos.
Pasauly skausmo per akis,
Bet iš visų skausmų didžiausias šis.
Žinau skaudės labai...ir nuolatos,
Tikriausiai niekad niekad nenustos.
Štai ir dabar suskausta vėl širdis
Ilgiuos, labai ilgiuos... kartoja lūpos vis.
Nebegaliu pakelti tos tylumos,
Kaip trūksta man Tavęs visi lai sužinos.
Žinok ir Tu - mana širdis,
Skaudės visad, tikriausiai niekad nesugis.
Ir aš Tavęs ilgėsiuos nuolatos,
Ilgėsiuos kaip dabar, taip visad, visados...
