Nebeturiu tėvelio

#253
QUOTE(lady.di @ 2010 05 14, 23:39)
Jau menuo kaip neturiu savo tevelio... Nera zodziu issakyt mano sielvarta. Tiesiog buvo tvirtas, protingas zmogus ir per akimirka jo netekau. Gal kai serga zmogus susitaikai su ta gresiancia netektim, bet kai mirtis staigi ir netiketa dar baisiau... Mylejau ji visada, bet tik dabar zinau kaip smarkiai... Mes buvom labai artimi, galiu pasakyti, kad netekau brangiausio zmogaus. Kaip stengiausi ji atgaivinti... Nesusitvarkau su savim... Pradzioj nenorejau pripazinti,kad man depresija, bet kai nepakilau visa diena is lovos nutariau kreiptis i medikus. Vaistu pagalba truputi man lengviau. Uzjauciu visas labai nuosirdziai isgyvenancias ta pati. Tik artimo zmogaus netekti patyres zmogus supranta kaip tai sunku...

užjaučiu tave. Mano tėtis sirgo, bet mirė irgi netikėtai. O mama - mėnesiui praėjus o jo mirties. Kažkaip išgyvenau, maniausi esanti stipri, bet sdabar tie stresai ir sielvartas išlenda tam tikrais sveikatos sutrikimais. Bet gyventi toliua turime, vien dėl kitų savo artimų žmonių. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Aprile @ 2010 04 24, 00:41)
Aš praaitą nakty sapnavau tėtuką. Sapnas slogus nubudau nusigandusi  unsure.gif Dažnai aš jį susapnuodavau niekada nesikalba tik žiūri tokiu nebyliu žvilgsniu kartais tėvišku šiltu. Bet šis sapnas taip suspauė širdį verysad.gif Sapnuoju lyg jis lyg ne jis įsitikinu, kad jis sklendžia link manęs ir tiesia man ranką. O aš taip bijau taip bijau, kad jis mane paliestų doh.gif  verysad.gif o jis iš visų jėgų bando mane paliesti unsure.gif Po to lyg bando pabučiuoti, bet kiek galėdama stengiuosi nuo jo atitolti. Viskas vyksta atstume lyg jo bandau neprisileisti. O visad trokšdavau jo tvirtam tėviškam glėby atsidurti, ir šetau toks nemalonus sapnas. Net meldžiausi nubudusi. Esam užpirkę mišias gal reikalauja maldų, bet kad ir taip kiekvieną nakty poteriauju blush2.gif

sako, kad negerai, jei mirusieji sapne bučiuoja ir pan. Aš neišmanau nieko apie tai. O jei sapnuojasi ir dažnai - patariama užpirkti mišias.
Atsakyti
#254
Gryda, net neisivaizduoju kas butu jei man tektu patirt ta pati. Dabar savo mama einu tikrinti naktimis ir klausau kaip ji kvepuoja. Ziaurus nerimas dabar ja saugau 10 kart labiau nei seniau...As visada ypatingai rupinausi savo abiem tevais, bet likus vienam is ju tai jau darosi paranoja, galiu pradet jai ikyreti. Bet man baisu, kad galiu jos netekti. Kol nezinojau ka tai reiskia apie tai nemasciau, nors teveli po infarkto irgi ejau tikrinti naktimis ar viskas gerai... Bet jis buvo toks tvirtas kaip azuolas man nei i galva neatejo tokia mintis, kad jis kris kaip lapas...
Atsakyti
#255
Seniai berasiau, praejo pusantru metu nuo tos dienos, kai netekau savo brangiausio zmogaus, ar man nors kiek lengviau? Deja.. Nebuvo dar nei vienos dienos, kad negalvociau, neprisiminciau..Kazkuria prasme mano gyvenimas baigesi ta baisia diena, gyvenimas su kitokia ateitimi, svajonemis ir viltimis, kurios suduzo i sipulius, kad ir kaip deliociau tas sukes, jos vis tiek niekada nesusides i grazia visuma..

Uzuojauta visoms netekusioms...
Atsakyti
#256
QUOTE(Adrija* @ 2010 06 02, 16:17)
Seniai berasiau, praejo pusantru metu nuo tos dienos, kai netekau savo brangiausio zmogaus, ar man nors kiek lengviau? Deja.. Nebuvo dar nei vienos  dienos, kad negalvociau, neprisiminciau..Kazkuria prasme mano gyvenimas baigesi ta baisia diena, gyvenimas su kitokia ateitimi, svajonemis ir viltimis, kurios suduzo i sipulius, kad ir kaip deliociau tas sukes, jos vis tiek niekada nesusides i grazia visuma..

Uzuojauta visoms netekusioms...

Atrodo,kad aš būčiau parašius... Nors birželio 13 jau bus2,5metų,kaip neturiu tėvelio,bet vis dar skauda verysad.gif
Atsakyti
#257
Kaip liudna ir skaudu kad pasveikinti galiu tik su gelem ir degancia zvakute.......... cray.gif cray.gif cray.gif
user posted image
Atsakyti
#258
pusantrų metų, kaip nebeturiu tėvelio.. labai labai skauda.Ir viskas yra nebe taip..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo citrinutė: 05 birželio 2010 - 19:01
#259
QUOTE(citrinutė @ 2010 06 05, 19:01)
pusantrų metų, kaip nebeturiu tėvelio.. labai labai skauda.Ir viskas yra nebe taip..

Va tas ir liūdniausia verysad.gif Šian apsilankius kapuos taip gera ir šilta paliko, bet tuo pačiu begalo skaudu guli jis sau ramiai saulytė šviečia verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#260
Tik pries du menesius netekau mylimos mociutes,skausmas lb didelis daznai galvoju,ir sapnuoju mociute.Bijau del savo tecio,jam prastai su sirdimi,jau 3kartus gulejo ligonineje su elektro sokais atstatinejo sirdies ritma,tetis nebegali dirbti,sunkiai kelti, pervargti,jaudintis.Visi ji saugome,baisu pagalvoti kas gali nutikti verysad.gif
Atsakyti
#261
Užuojauta. Smagu bent tiek, kad prisimenat savo tėtuką, prisimenat koks jis buvo, prisimenat geras akimirkas. O aš savo tėvelio netekau, kai man buvo tik 1 metukas. verysad.gif Tik iš nuotraukų ir pasakojimų žinau koks jis buvo. verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Taškė.: 08 birželio 2010 - 17:56
#262
QUOTE(Aprile @ 2010 06 06, 16:11)
Va tas ir liūdniausia verysad.gif Šian apsilankius kapuos taip gera ir šilta paliko, bet tuo pačiu begalo skaudu guli jis sau ramiai saulytė šviečia verysad.gif  verysad.gif

ir viskas vyksta, keičiasi.. o Jo nebėra.. Atrodo, tiek papasakot galėtum, tiek naujienų, taip gerai pasitart būtų..O nebėra..
iš tikrųjų kiekvieną dieną Jį prisimenu..dažnai nuverkiu posmą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo citrinutė: 09 birželio 2010 - 20:04
#263
Mylekit savo tevelius kol dar turit.....Viska atiduociau jei tik jis gryztu......jei tik kas atsuktu laika daryciau viska kitaip,nebuciau palikusi jo tada... cry.gif cry.gif cry.gif cray.gif
Atsakyti
#264
Neturėjau kur parašyt, nežinau jokio puslapio kur galima būtų pasidalint skausmu su bendralikimiais...
Mano tėčiui 4 stadijos skrandžio vėžys. Jam vos 42 metai... Daktarai nesuteikė jokios vilties-pusė metų. Gydomės chemoterapija šiuo metu. Viskas atrodo bus gerai, ir aš labai tuo tikiu ir noriu. Bet kartais būna tos akimirkos, kuomet realybė neleidžia užmerkti akių. Nieks dar nepasveiko nuo šios ligos...
Kaip sunku, rašau ir verkiu. Turiu brolį, mama gyvena kaime (mes su broliu studentai šiuo metu). Tėtis-šeimos išlaikytojas. Viskas mum, kad tik mus su broliu išmokintu, suteiktų gražų gyvenimą, patys turtų nesusikrovė. Nieko gyvenime nematė...
Bijau ir pagalvot, kad jis gali išeit, be galo myliu tėtų, galėčiau savo gyvybę paaukot, tik niekam tas nesvarbu. Meldžiu Dievo, kad duotų mums laiko, kad duotų antrą šansą. Mano tėtis to nusipelnė, visad skuba kitiems padėt, pats nieko neturėdamas, tik didelę širdį. Kodėl geriems žmonėms skirta taip kentėti...
Sunkiausia, kai žinai, kad nieko negali padaryt... Kai jautiesi bejėgis.
Kaip išsaugot tėtį kuo ilgiau šalia... Širdis plyšta...
Atsakyti