Nebeturiu tėvelio

#229
QUOTE(Gajux @ 2009 09 07, 08:01)
Taip nieko nesinori, tik pasinerti į prisiminimus, kai buvom tokie laimingi, ir raudoti, raudoti balsu, kad tai jau niekad nebesugrįš.... verysad.gif  verysad.gif  verysad.gif



Laikykis. Čia gal koks sutapimas, tačiau aš šiąnakt taip pat intensyviai apie savo Tėtį galvojau.


Laikykis 4u.gif
Atsakyti
#230
QUOTE(Alegorija @ 2009 09 07, 08:34)
Laikykis. Čia gal koks sutapimas, tačiau aš šiąnakt taip pat intensyviai apie savo Tėtį galvojau.
Laikykis  4u.gif

Ačiū. 4u.gif Man, matyt, pasijautė pasąmonės poveikis. Naktį staiga šokau iš miego būtent tada, kai mano tėčiui pasidarė bloga, ir kai prasidėjo visas košmaras. Tai buvo pusę trijų nakties. Net šiurpas nuėjo, kai šiąnakt būtent tuo laiku pabudau, lyg kas būtų prižadinęs. Ir nebegalėjau užmigti, nes visi prisiminimai sukilo .... verysad.gif Tąnakt tėtis ryto nebesulaukė. angel_sadangel.gif Ir jau trys metai, trys metai kaip mes jo nebeturim. Nors nesitiki, atrodo, kad net jo kvapą dar užuodžiu, dar prisimenu... verysad.gif verysad.gif Laikiau rankose vakar jo laikrodį, kuris buvo ant jo rankos iki paskutinės minutės, nes taip norisi bent kažkiek priartėti prie jo.... Bet... laiko atgal nebeatsuksi... verysad.gif
Atsakyti
#231
Perskaičiau jūsų visų istorijas, apsiblioviau net pasikūkčiodama. Taip gelia širdį, tiek daug išjausta, tiek pažįstamų išgyventų jausmų sukilo.
Mūsų paskutinis vakaras buvo toks nuostabus, toks jaukus, ramus. Vakarieniavom. Mano mažoji gulėjo nešioklėj, tėtis priėjęs ją kalbino, pasakė: "Na jau tu visai į žmogeliuką panaši. Kaip tu paaugai". O jai buvo tik du su puse mėnesio. Tėtis toks ramus, toks švelnus buvo. Jam ir vakarienė nuostabiai skani pasirodė (gal nuojata, kad paskutinė). Smagiai pavakaroję išsiskirstėm miegot. Ir jokio nerimo. Nežinojom kas mums pažadėta sekantį rytą....
Laidotuvių beveik neatsimenu. Man kažkas užsiblokavo, neatsimenu žmonių veidų, beveik nieko neatsimenu. Tik didžiulį skausmą, kuris atrodė, kad mane susprogdins iš vidaus. Po laidotuvių - tuštuma ir neviltis. Tokia neviltis, kad norėjosi ir cypti, ir drąskytis, pabėgti nuo visko. Teko susitaikyt. Skausmas nedingo. Aš su juo susigyvenau. Žinau, kad jau niekad nebebus taip kaip buvo. Žinau, kad skaudės visą likusį gyvenimą, juk netekau vieno iš pačių brangiausių žmonių. Tetuk, aš labai tave myliu. Man labai tavęs trūksta. Labai labai tavęs pasiilgau. verysad.gif

(Atleiskit, bet šiandien man emocijas reikėjo išlieti).
Atsakyti
#232
QUOTE(Gajux @ 2009 09 07, 15:27)
Žinau, kad skaudės visą likusį gyvenimą, juk netekau vieno iš pačių brangiausių žmonių. Tetuk, aš labai tave myliu. Man labai tavęs trūksta. Labai labai tavęs pasiilgau. verysad.gif

(Atleiskit, bet šiandien man emocijas reikėjo išlieti).




Mes su Tavimi 4u.gif
Atsakyti
#233
paleiskite išėjusius... Žinau, kad tai labai sunku, bet...taip reikia...jiems sunku, kai mes nuolat verkiame...

parašiau, o pati apsiverkiau, nes širdis taigi ne akmeninė...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gryda: 07 rugsėjo 2009 - 18:11
#234
QUOTE(Alegorija @ 2009 09 07, 16:15)
Mes su Tavimi  4u.gif


Ačiū. 4u.gif Neturiu kam išsilieti, vyro požiūris kitoks, jis teigia, kad priimti tai kaip neišvengiamybę ir viskas. Lengva pasakyti, o kaip visa tai sau įdėti į širdį. Mamai stengiuosi nepasakoti savo išgyvenimų, nes ji ir taip baisiai išgyvena ir tik laukia, kad aš ką pasakyčiau, tai turbūt užsiverktume. Tai aš turiu būti tas stiprusis ramstis jai. Draugės, manau, nelabai suprastų. Užjautė po laidotuvių, o kiek gali svetimam žmogui verkti ant peties. Tik tokioms likimo draugėms galiu pasiguosti. Ir iš tikro, labai palengvėja. 4u.gif
QUOTE(gryda @ 2009 09 07, 19:10)
paleiskite išėjusius... Žinau, kad tai labai sunku, bet...taip reikia...jiems sunku, kai mes nuolat verkiame...

parašiau, o pati apsiverkiau, nes širdis taigi ne akmeninė...

Protas suvokia, kad nieko nepakeisi, bet širdis. Stengiuosi paleisti. Bet juk užmiršti viso niekad neišeis. verysad.gif Mano vyras sako, kad aš per dažnai į kapines einu, kad taip drumsčiu ramybę. Bet man ten taip gera, tokia ramybė. Pabūnu ir vėl galiu šviesesnėm akim į gyvenimą žiūrėt. Skaudu, bet gyvenimas eina pirmyn. Kartais net baisu, atrodo, šventvagiška, tai pripažint. Bet tai tiesa...
Atsakyti
#235
Paskutines naktis pabundu nuo sapnu verysad.gif Sapnuoju kad jau kaledos ir ateina su dovanom o as jo neisileidziu cray.gif jis mire per kaledas....gal kad gimimo diena arteja verysad.gif nuotaikos ir mintys slogios uzplusta verysad.gif
Atsakyti
#236
QUOTE(mazgote @ 2009 09 09, 22:01)
Paskutines naktis pabundu nuo sapnu verysad.gif Sapnuoju kad jau kaledos ir ateina su dovanom o as jo neisileidziu  cray.gif jis mire per kaledas....gal kad gimimo diena arteja verysad.gif nuotaikos ir mintys slogios uzplusta verysad.gif

Laikykis. 4u.gif Ypač prieš kažkokias datas: ar gimimo, ar mirimo dienai artėjant, visad skausmas dar labiau paaštrėja.
Aš retai sapnuoju tėtį, bet visad linksmą. Ypač vienas sapnas įsiminęs, kurį iškart po laidotuvių susapnavau. Sapne tėtis vis tolo nuo manęs, kažką man sakė, bet aš negalėjau niekaip išgirst. Bet toks švelnus ir giedras jo veidas buvo. Manau, kad tai buvo jo atsisveikinimas. verysad.gif
Atsakyti
#237
Praejo ta slogi diena cray.gif o sapnai nesikeicia ir nesapnuoju jo linksmo verysad.gif vis tas pats sapnas kad jo neisileidziu verysad.gif ir misios buvo ir gelyciu nuveziau bet vis tas pats...gal kad as sau neatleidziu kad nevaziavau ta diena kai jis kviete o kita jau radom mirusi....griauzia sazine verysad.gif
Atsakyti
#238
ir as jau 2 metai ir 2 menesiai nebeturiu Tevelio, kuris mire taip staiga ir netiketai. Ir db pagalvojus apie tai sirdis asaromis pasruva. Mama tik dabar pratinasi gyventi is naujo, tik dabar paliete jo darbo irankius, tvarkingai sukrautus balkono spintoje.
Skaudziausia tai, kad negaliu daznai nuvykti jo aplankyti, nes palaidojome mamos gimtineje, kur jis norejo. Po laidotuviu, nuvykus ant kapu ir ziuredama i jo supilta kapa...jauciau as ji kazkur salia... taciau sutvarkius kapa ir pastacius paminkla...man ta vieta paliko tokia svetima, tarsi butu dar kazkokia dalelyte ateme is manes.
Oi truksta man jo - labai truksta... Mire jis per mano gimtadieni - tai per metines, kai artimieji pradejo sveikinti mane su gimtadieniu - taip norejosi skuosti kuo toliau nuo ju visu - ir pasilikti tik su savo vienos mintimis ir isgyvenimais....
Skaudziausia tai - kad vyras Tevelio mirti prieme kaip realybe, kuri pasak jo "tai visiems anksciau ar veliau ateina", o manes paguosti taip nesugebejo iki siol ... su juo apie jo mirti net nepakalbame...nes jis tai suvokia visai kitaip
Atsakyti
#239
QUOTE(mazgote @ 2009 09 13, 10:52)
Praejo ta slogi diena cray.gif o sapnai nesikeicia ir nesapnuoju jo linksmo verysad.gif  vis tas pats sapnas kad jo neisileidziu verysad.gif ir misios buvo ir gelyciu nuveziau bet vis tas pats...gal kad as sau neatleidziu kad nevaziavau ta diena kai jis kviete o kita jau radom mirusi....griauzia sazine verysad.gif

manau, tu turi visų pirma atleisti pati sau, atsiprašyti jo (savo tėčio), kad save kaltini (keistai skamba, ar ne? Bet išėjusieji jaučia mūsų kančią, o tai jiems trukdo kilt aukštyn). Tada turi paleisti jį... Išėjusiems - jau savas kelias, o mūsų čia...
Papildyta:
QUOTE(almaklp @ 2009 09 24, 12:28)
ir as jau 2 metai ir 2 menesiai nebeturiu Tevelio, kuris mire taip staiga ir netiketai. Ir db pagalvojus apie tai sirdis asaromis pasruva. Mama tik dabar pratinasi gyventi is naujo, tik dabar paliete jo darbo irankius, tvarkingai sukrautus balkono spintoje.
Skaudziausia tai, kad negaliu daznai nuvykti jo aplankyti, nes palaidojome mamos gimtineje, kur jis norejo. Po laidotuviu, nuvykus ant kapu ir ziuredama i jo supilta kapa...jauciau as ji kazkur salia... taciau sutvarkius kapa ir pastacius paminkla...man ta vieta paliko tokia svetima, tarsi butu dar kazkokia dalelyte ateme is manes.
Oi truksta man jo - labai truksta... Mire jis per mano gimtadieni - tai per metines, kai artimieji pradejo sveikinti mane su gimtadieniu - taip norejosi skuosti kuo toliau nuo ju visu - ir pasilikti tik su savo vienos mintimis ir isgyvenimais....
Skaudziausia tai - kad vyras Tevelio mirti prieme kaip realybe, kuri pasak jo "tai visiems anksciau ar veliau ateina", o manes paguosti taip nesugebejo iki siol ... su juo apie jo mirti net nepakalbame...nes jis tai suvokia visai kitaip

skaudės dar ilgai. Žinau tai.
Nepyk ant vyro, kiekvienas išgyvena savaip. Maniškis irgi nebekalba apie tai.
Atsakyti
#240
Ilgiuosi Tėčio labai...Jau praėjo 9 mėnesiai, bet vis dar nesitiki, kad niekada nebepamatysiu Jo...Nesitiki... verysad.gif
Atsakyti