QUOTE(AusraR @ 2009 07 27, 20:45)
o vat as irgi galvoju kad reik kazkaip apie paminkla jau galvoti. Gal kas zinot gal yra kokios tradicijos kada riektu pastatyti pamikla po mirties? ar nesvarbu?
o man kapuose irgi patinka, as stengiuosi vaziuoti pavakary, kokia 8 val, kai saule jau leidziasi (tuo paciu anyta pakraupinu, kad tipo ojeeeej kaip velai). Ten kapai kaime, misko pakrasty, patvarkau, zvakeles padeginu, o tada atgal vaziuoju, saule leidziasi apsviecia laukus taip graziai, ramu ir gera...
Dar man labai patinka eiti grybauti, kasmet su teciu eidavom...jis man visas vietas parode. Siemet deja einu viena....tai kai jau nesiseka paprasau tecio kad padetu nu ir padeda
Manau tikrai nesvarbu kada tas paminklas bus

Bet kaip sunku, kai pamatai iškaltus vardus suvoki, kad...

Bet žinok žiūriu į kapą ir netikiu, kad jis ten guli

Nu mačeu žinau, kad jy kasė, bet žinau, kad jo ten nėra
Ne-inau ar mane suprasit, bet kai atėjau į pašarvojimą žiūriu į tėtuko veidą ramu ramų, ns užmigo operacijai ir nepabudo. Tai va žiuriu į jį ir nė vienos ašarėlės

Kiti raudoja ko raudot juk jo jau nėra

Nu nemoku paaiškinti

žinau, kad jis ten,,,, ir taip ramu paliko. Net durnai nuskambės, bet kaip stovėjau prie jo jį glosčeu man kažkas kuždėjo, kad man gera buk rami dukruž

Ir nuotraukas peržiurėjau aš šypsausi man taip ramu buvo kol jį šalai mačeu, bet kai suvokeu, kad jo daugeu nepamatysiu
Jau viskas stojo į savo vėžes tik kada neę kada, kai sunku o jis visad budavo šalia jo patarimų klausdavau ir visuomet jis taip mokėdavo nuteikti, kad bus viskas gerai su mam tokio ryšio nebuvo
sunku atsidūstu nubraukiu ašara kartais nuerkiu gumulą sstovinti ir toleu jį myliu be proto