" ,bet tas palengvėjimas trunka,kol atsibundu
Aš ir vieną kartą sapnavau,kad mano tėvelis įeina pas mane į butą,aš puolu jam ant kaklo raudu,kad "tai ne tiesa,jūs nenuskendot... " ,bet tas palengvėjimas trunka,kol atsibundu
" ,bet tas palengvėjimas trunka,kol atsibundu
as irgi sianakt sapnavau teveli....na irgi panasiai, vaiksciojo sau gyvas sveikas, na ir kazkas ten sake kad cia nesusipratimas ivyko ir visai jis nemire....skaudu po tokiu sapnu....as tik dziaugiuosi, kad kazkaip tas mano skausmas ner toks draskantis, nes matyt organizmas kazkokia apsauga isijunges, juk reik mazyliais rupintis...be to man padeda tai, kad sugalvojau visokios veiklos pas teti kaime, na ka noreciau nuveikti, ko jis neuzbaige. Kazkaip tada ramiau. Be to jis uki dideli paliko, reikia dabar gyvulelius isparduoti, tai as mintimis su juo pabendrauju, paklausiu kaip jis noretu kad daryciau ir pan. Veikla suteikai jegu ir bent dalinai pasimirsta tas skaudziausias ivykis....bet vistiek kalte graus mane visa gyvenima....noreciau pas koki dvasininka nueiti gal...
QUOTE(AusraR @ 2009 05 26, 18:01)
as irgi sianakt sapnavau teveli....na irgi panasiai, vaiksciojo sau gyvas sveikas, na ir kazkas ten sake kad cia nesusipratimas ivyko ir visai jis nemire....skaudu po tokiu sapnu....as tik dziaugiuosi, kad kazkaip tas mano skausmas ner toks draskantis, nes matyt organizmas kazkokia apsauga isijunges, juk reik mazyliais rupintis...be to man padeda tai, kad sugalvojau visokios veiklos pas teti kaime, na ka noreciau nuveikti, ko jis neuzbaige. Kazkaip tada ramiau. Be to jis uki dideli paliko, reikia dabar gyvulelius isparduoti, tai as mintimis su juo pabendrauju, paklausiu kaip jis noretu kad daryciau ir pan. Veikla suteikai jegu ir bent dalinai pasimirsta tas skaudziausias ivykis....bet vistiek kalte graus mane visa gyvenima....noreciau pas koki dvasininka nueiti gal...
Tavo Tėvelis tikrai nesidžiaugia tuom, kad Tu kaltini save.
Tad laikykis - ir negriaužk daugiau savęs, jei tik išeina tai padaryti. Aš irgi ilgai vanojau save už tai, kad man atrodė, jog galėjau geriau juo rūpintis nei tai dariau, bet palaipsniui supratau, kad nieko vis tiek nebepakeisiu, o Tėčio sielai turiu suteikti ramybę.
Stiprybės
QUOTE(AusraR @ 2009 05 26, 18:01)
as irgi sianakt sapnavau teveli....na irgi panasiai, vaiksciojo sau gyvas sveikas, na ir kazkas ten sake kad cia nesusipratimas ivyko ir visai jis nemire....skaudu po tokiu sapnu....as tik dziaugiuosi, kad kazkaip tas mano skausmas ner toks draskantis, nes matyt organizmas kazkokia apsauga isijunges, juk reik mazyliais rupintis...be to man padeda tai, kad sugalvojau visokios veiklos pas teti kaime, na ka noreciau nuveikti, ko jis neuzbaige. Kazkaip tada ramiau. Be to jis uki dideli paliko, reikia dabar gyvulelius isparduoti, tai as mintimis su juo pabendrauju, paklausiu kaip jis noretu kad daryciau ir pan. Veikla suteikai jegu ir bent dalinai pasimirsta tas skaudziausias ivykis....bet vistiek kalte graus mane visa gyvenima....noreciau pas koki dvasininka nueiti gal...
o tu galvok, kad tavo tėtis nemirė ta prasme, kad žmogaus siela nemirtinga. Miršta tik kūnas. O su savo artimaisiais mes kada nors būtinai susitiksim
Man taip lengviau su netektim susitaikyt.O jei sapnuoji linksmą - vadinasi, viskas jam gerai. Laikykis...
As irgi netekau tevelio..
Staigiai. Ligonineje. Su daug klaustuku, kodel... Nesirgo, nedejavo, sveikas, gyvybingas, zvalus... panasu i mediku klaida.. skaudzia, neatitaisoma....... kuria jis nusinese amziams..
Suprantu, kad turint savo seima, vaikus, vyra - yra nors per aguonos gruda lengviau, nei mamai, kuri liko viena.. Juk mes turim ir toliau gyventi, rupintis vaikais, savo seima...gamint vaikams valgi, bendraut, neatimt is ju demesio...
Tiesiog gyvenimas yra gyviesiems... o mirusiesiems - dangus....
Ir visu brangiausia, ka turim siam gyvenime - tai pats gyvenimas ir gyvybe.. Asaros yra musu sielvarto israiska.. lai rieda... isverkt, isgedet reikia tiek, kiek norisi... gal su laiku kazkas pasikeis.. susitaikysi su realybe.
Bet kaip padeti mamai??
Kai vaikai suauge, sukure seimas, gyvena atskirai per simtus kilometru...jiems jau nereikalingas kasdienis rupestis, del kurio turi prisiverst save judint..
Kaip paguosti... kaip raminti mama... dabar tai didziausias rupestis, nes tevelio jau nera ir nebebus. Ir niekas, ka bedarytum, to fakto, deja, nepakeis. O istisai prisimenant, verkiant, uzsisklendziant... juk isbelsta bet kox noras gyventi..
Kaip itikint, kad reikia gyventi toliau...kitaip.
Nes toks gyvenimas.. kaip uzburtas ratas.. gimsta, mirsta.. vel gimsta... rodos, juk visi gime kasdien artejam link mirties .. bet toji mintis musu samoningai neveikia, kad galetume lengvai issiskirt su mirusiais ir patys lengvai sutikti savo paskutiniaja gyvenimo akimirka ...
Tokios mintys po dideles staigios artimo zmogaus netekties....
Staigiai. Ligonineje. Su daug klaustuku, kodel... Nesirgo, nedejavo, sveikas, gyvybingas, zvalus... panasu i mediku klaida.. skaudzia, neatitaisoma.......
kuria jis nusinese amziams.. Suprantu, kad turint savo seima, vaikus, vyra - yra nors per aguonos gruda lengviau, nei mamai, kuri liko viena.. Juk mes turim ir toliau gyventi, rupintis vaikais, savo seima...gamint vaikams valgi, bendraut, neatimt is ju demesio...
Tiesiog gyvenimas yra gyviesiems... o mirusiesiems - dangus....
Ir visu brangiausia, ka turim siam gyvenime - tai pats gyvenimas ir gyvybe.. Asaros yra musu sielvarto israiska.. lai rieda... isverkt, isgedet reikia tiek, kiek norisi... gal su laiku kazkas pasikeis.. susitaikysi su realybe.
Bet kaip padeti mamai??
Kai vaikai suauge, sukure seimas, gyvena atskirai per simtus kilometru...jiems jau nereikalingas kasdienis rupestis, del kurio turi prisiverst save judint..
Kaip paguosti... kaip raminti mama... dabar tai didziausias rupestis, nes tevelio jau nera ir nebebus. Ir niekas, ka bedarytum, to fakto, deja, nepakeis. O istisai prisimenant, verkiant, uzsisklendziant... juk isbelsta bet kox noras gyventi..
Kaip itikint, kad reikia gyventi toliau...kitaip.
Nes toks gyvenimas.. kaip uzburtas ratas.. gimsta, mirsta.. vel gimsta... rodos, juk visi gime kasdien artejam link mirties .. bet toji mintis musu samoningai neveikia, kad galetume lengvai issiskirt su mirusiais ir patys lengvai sutikti savo paskutiniaja gyvenimo akimirka ...
Tokios mintys po dideles staigios artimo zmogaus netekties....
kol būsim mes, tol bus gyvi prisiminimai apie mūsų tėvelius..
kai linksma ir kai liūdna jį prisimenu. nuverkiu posma, lyg palengvėja..
kai linksma ir kai liūdna jį prisimenu. nuverkiu posma, lyg palengvėja..
QUOTE(grivita @ 2009 05 28, 13:10)
Bet kaip padeti mamai??
Kai vaikai suauge, sukure seimas, gyvena atskirai per simtus kilometru...jiems jau nereikalingas kasdienis rupestis, del kurio turi prisiverst save judint..
Kaip paguosti... kaip raminti mama... dabar tai didziausias rupestis, nes tevelio jau nera ir nebebus. Ir niekas, ka bedarytum, to fakto, deja, nepakeis. O istisai prisimenant, verkiant, uzsisklendziant... juk isbelsta bet kox noras gyventi..
Kaip itikint, kad reikia gyventi toliau...kitaip.
Kai vaikai suauge, sukure seimas, gyvena atskirai per simtus kilometru...jiems jau nereikalingas kasdienis rupestis, del kurio turi prisiverst save judint..
Kaip paguosti... kaip raminti mama... dabar tai didziausias rupestis, nes tevelio jau nera ir nebebus. Ir niekas, ka bedarytum, to fakto, deja, nepakeis. O istisai prisimenant, verkiant, uzsisklendziant... juk isbelsta bet kox noras gyventi..
Kaip itikint, kad reikia gyventi toliau...kitaip.
Kaip pazystama viskas... Tik itikinti mamos greiciausiai nepavyks, tam reikia laiko, ji pati turi suvokti, jog kartais gyvenime taip jau atsitinka, nors tai ir labai ziauru, ir labai neteisinga.. Mamai, manau, padetu Tavo demesys, skambuciai, kaip imanoma daznesni vizitai, ji turi suprasti, kad yra labai reikalinga Tau ir Tavo seimai, kad yra zmoniu, del kuriu tikrai verta gyventi.
Mano mama kol kas jauciasi tragiskai, tik as labai tikiu, kad laikui begant viskas bent siek tiek susitvarkys... O kol kas galetume maudytis asarose..
Vis mąstau, kaip ten buvo pernai Jau nebuvo gerai, tėtis gulėjo ligoninėje, nors kartais pažiūriu nuotraukas, kur birželio 24d tėtis atrodė guvus, linksmas. Dviese gėrėme šiek tiek alkoholio, kai grįžau savaitgaliui 
Šilti prisiminimai man vis persipina su kančios laiku Keista, su netektimi nelabai 
Nežinau, ar taip gali būti, kad nepatikėjau 
Bet panašu į tai Mamai taip pat nelengva
Atsiprašau, matyt, norėjau išlieti emocijas
Jau nebuvo gerai, tėtis gulėjo ligoninėje, nors kartais pažiūriu nuotraukas, kur birželio 24d tėtis atrodė guvus, linksmas. Dviese gėrėme šiek tiek alkoholio, kai grįžau savaitgaliui Šilti prisiminimai man vis persipina su kančios laiku Keista, su netektimi nelabai Nežinau, ar taip gali būti, kad nepatikėjau Bet panašu į tai Mamai taip pat nelengva Atsiprašau, matyt, norėjau išlieti emocijas
QUOTE(Alegorija @ 2009 07 22, 20:36)
mano tecio bus rugpjucio 15 d.....
o prie viso to skausmo dabar man dar tenka su giminem kariauti del palikimo....na bet ir slykstus zmones....kad turto gviesiasi tai dar nieko, bet kad pamazgas pila ant mirusio zmogaus tai cia jau virs visko....ir svarbiausia kas - patys artimiausi - broliai ir sesuo.....siaubas kazkoks....
QUOTE(AusraR @ 2009 07 22, 21:42)
mano tecio bus rugpjucio 15 d.....
o prie viso to skausmo dabar man dar tenka su giminem kariauti del palikimo....na bet ir slykstus zmones....kad turto gviesiasi tai dar nieko, bet kad pamazgas pila ant mirusio zmogaus tai cia jau virs visko....ir svarbiausia kas - patys artimiausi - broliai ir sesuo.....siaubas kazkoks....
o prie viso to skausmo dabar man dar tenka su giminem kariauti del palikimo....na bet ir slykstus zmones....kad turto gviesiasi tai dar nieko, bet kad pamazgas pila ant mirusio zmogaus tai cia jau virs visko....ir svarbiausia kas - patys artimiausi - broliai ir sesuo.....siaubas kazkoks....
Oi žinok toks gyvenimas
Mano tetuko gimtadienis rugpjūčio 13 būtų buve 59 Dar gyvam esant tetukui mire senelis, tai dėdė jobrolis taip užpyko ant tėčio, kad sodybą po mirties atiteko mum tai mano tėčio nematė n metų gal 6-7m 
ir taip ir neišvydo 
Tik per laidotuves pamatė kur žogiškumas nesuprantu. Vertas mano tėvelis buvo to palikimo, todėl jam jis ir atiteko, o tokių žmonių niekad nesuprasiu 
Man jis ištisai akyse stovi
reiks mišias užpirkti 
