gruodi buvo metai kaip aš netekau tėvelio...neina apsiprasti su ta mintim niekaip...kiekviena ryta atsimerkus atsimenu kad jo jau nebėra...važiuoju i savaitę karta i kapines pabuti su juo uždegti žvakele nuvežti ta šiluma..
Liko tik gilus skausmas ir beprotiskas ilgesys... Viskas taip neteisinga..
"tu mums viską atidavei, o mes nespėjome atsidėkoti..." tai žodžiai užrašyti ant vainiko, kuris buvo paskutinė dovana tėčiui 
sekmadienį palaidojom tėtį...jam buvo tik 50 metų... žuvo avarijoje Vokietijoje, buvo tolimųjų reisų vairuotojas.... žuvo kovo 2d., į Lietuvą parvežė 6d....tas laukimas buvo nežmoniškai sunkus...ta nežinia - kas atsitiko, kaip atsitiko.... netikėjau, kol nepamačiau kai atvežė į šarvojimo salę... tas dienas kol laukėm, atrodo atsidarys durys ir įeis gyvas, nuo kiekvieno telefono skambučio krūpčiojom...jo telefonas veikė, bet nieks nekėlė...
dabar laukiam tyrimo išvadų iš Vokietijos...
jisai visada bus gyvas mūsų širdyse
sekmadienį palaidojom tėtį...jam buvo tik 50 metų... žuvo avarijoje Vokietijoje, buvo tolimųjų reisų vairuotojas.... žuvo kovo 2d., į Lietuvą parvežė 6d....tas laukimas buvo nežmoniškai sunkus...ta nežinia - kas atsitiko, kaip atsitiko.... netikėjau, kol nepamačiau kai atvežė į šarvojimo salę... tas dienas kol laukėm, atrodo atsidarys durys ir įeis gyvas, nuo kiekvieno telefono skambučio krūpčiojom...jo telefonas veikė, bet nieks nekėlė...
dabar laukiam tyrimo išvadų iš Vokietijos...
jisai visada bus gyvas mūsų širdyse
Jau 5 metai kaip neturiu tėčio ir brolio. Broliui 2,5 metų buvo. Visą tą kraupų vaizdą mačiau.. Kaip sunku Kiekvieną dieną vis labiau ir labiau pasiilgstu..
Kiekvieną dieną vis labiau ir labiau pasiilgstu..
Begalinis skausmas,siandiena savaite laiko kai mus (5 moteris -mama ir seseris) tevelis paliko per pacia kovo 8 diena,niekada su tuo nesusitaikysiu,supratau tik dabar,kai pirma karta gyvenime netekau artimo,kaip reikia myleti ir saugoti vienas kita kol gyvi esam,kiek daug dabar kaltes mano gyvenime-gal kazko nepadariau,nesugabejau parodyti meiles,permazai buvau salia,kaip atrasti ta sielos ramybe,turbut neimanoma......
QUOTE(sindi @ 2009 03 14, 11:03)
Begalinis skausmas,siandiena savaite laiko kai mus (5 moteris -mama ir seseris) tevelis paliko per pacia kovo 8 diena,niekada su tuo nesusitaikysiu,supratau tik dabar,kai pirma karta gyvenime netekau artimo,kaip reikia myleti ir saugoti vienas kita kol gyvi esam,kiek daug dabar kaltes mano gyvenime-gal kazko nepadariau,nesugabejau parodyti meiles,permazai buvau salia,kaip atrasti ta sielos ramybe,turbut neimanoma......
Labai užjaučiu Mes prieš pusantrų metų likom keturios moterys...
Bet vis dar skauda
QUOTE(sindi @ 2009 03 14, 12:03)
Begalinis skausmas,siandiena savaite laiko kai mus (5 moteris -mama ir seseris) tevelis paliko per pacia kovo 8 diena,niekada su tuo nesusitaikysiu,supratau tik dabar,kai pirma karta gyvenime netekau artimo,kaip reikia myleti ir saugoti vienas kita kol gyvi esam,kiek daug dabar kaltes mano gyvenime-gal kazko nepadariau,nesugabejau parodyti meiles,permazai buvau salia,kaip atrasti ta sielos ramybe,turbut neimanoma......
užjaučiu ir suprantu. Galiu tik paguosti, kad ilgainiui širdį skaudės mažiau. Ne taip aštriai. Po mėnesio minėsiu abiejų tėvų metines. O atrodo, kad taip nesenai abu juos mačiau besišypsančius, linksmus.
uzjauciu jus visas...
netekau tevo pries pusantru metu... bet vis atrodo kad jis tik isvaziaves, kad jis grys...
pamenu ta netiketa netekties minute, kai viskas aplinkui sustojo aplinkui, bandziau sau gnybti i ranka ir galvoti kad cia tik sapnas... bet deja... atsimenu, kad tada visos buitines problemos tapo toookia smulkmena.... ir tikrai tada supratau kaip reikia saugoti ir myleti savo artimuosius...
netekau tevo pries pusantru metu... bet vis atrodo kad jis tik isvaziaves, kad jis grys...
pamenu ta netiketa netekties minute, kai viskas aplinkui sustojo aplinkui, bandziau sau gnybti i ranka ir galvoti kad cia tik sapnas... bet deja... atsimenu, kad tada visos buitines problemos tapo toookia smulkmena.... ir tikrai tada supratau kaip reikia saugoti ir myleti savo artimuosius...
QUOTE(lemure @ 2009 03 15, 20:31)
uzjauciu jus visas...
netekau tevo pries pusantru metu... bet vis atrodo kad jis tik isvaziaves, kad jis grys...
pamenu ta netiketa netekties minute, kai viskas aplinkui sustojo aplinkui, bandziau sau gnybti i ranka ir galvoti kad cia tik sapnas... bet deja... atsimenu, kad tada visos buitines problemos tapo toookia smulkmena.... ir tikrai tada supratau kaip reikia saugoti ir myleti savo artimuosius...
netekau tevo pries pusantru metu... bet vis atrodo kad jis tik isvaziaves, kad jis grys...
pamenu ta netiketa netekties minute, kai viskas aplinkui sustojo aplinkui, bandziau sau gnybti i ranka ir galvoti kad cia tik sapnas... bet deja... atsimenu, kad tada visos buitines problemos tapo toookia smulkmena.... ir tikrai tada supratau kaip reikia saugoti ir myleti savo artimuosius...
Kalbuosi su Tėčiu, klausiu Jo patarimų - rodos, juos girdžiu mintimis. Myliu ir ilgiuosi labai. Taip dažnai norėtųsi prisiglausti ir apkabinti savo Tėtį.....
