Nėštumas brandžiame amžiuje (40+)

Gimdyti tokiame amžiuje būtų neteisinga vaiko atžvilgiu, juk tai ne tik džiaugsmas, jį į pasaulį reikia išleisti. O mes moterys didelės egoistės ar ne taip? . Galvojame, kad mes esame laimingos jog laukiamės, nesvarbu kada, kokiomis aplinkybėmis ir pavojais sau ir vaikui.
Daug ginekologų užsiėmę už galvų būna, kad rizikos grupei priklausančios vistiek ryžtasi gimdyti. Ir vien tik iš egoistinio jausmo "TURĖTI".
Pati gulėjau su persileidimu, ir prisimenu, kaip vieną naktį gimdydama mirė moteris, ne koks jausmas, nors ir nepažįsti to žmogaus.
Aš suprantu 40 metė vėl mama, bet ne 49, ir aš tikrai suprantu jos dukrą.
Manau, kad daugeliui iš jūsų nepatiks mano pamąstymai, bet tokia ta mano nuomonė.

Vis tik gimdyti amžiaus ribos egzistuoja, ir neužsiliuliuokite tik dėl pačio pastojimo, t.y. pastojo ir valio .

Juk būna, kad jaunos pagimdo nesveikus vaikus, o amžius labai super gimdymui. O būna, kad ir 60metė išnešioja ir pagimdo labai sveiką vaiką.
Visko gali būti.
Svarbiausia tyrimai savu laiku, save mylėti ir prisižiūrėti.
Aš mamai gimiau vėlai, mama buvo 38m ir jai tai buvo pirmas ir vienintelis vaikas. Pati gimdžiau pirmą 32m ir visi gydytojai sakė, kad tai normalus amžius, ir jokiai rizikai nepriklausau. Tik keista, kad kai klausiau tų gydytojų (užsienio) tai nė vienas nesakė, kad pirmą reikia būtinai iki 30mečio pagimdyti. Jie yra kitokios nuomonės. Ir neatrodo, kad jie kažkuo prastesni už lietuvius, o gal sakyčiau ir geresni, aukštesnės kvalifikacijos ir daug kur stažavęsi.

pirmąjį vaikelį gimdžiau 32,antrąjį 34.abu nėštumai buvo puikūs,jaučiausi labai gerai.sunkoka buvo,kol abu mažiukai.jaunesnės gal lengviau bemieges naktis perneša.kai paaugo abu,buvau nepaprastai laiminga ir didžiavausi savo sūneliais.bet...prieš aštonis mėnesius netekome savo pirmagimio.jam buvo 7metukai ir 8mėnesiai.jaunėliui birželio mėnesį suėjo 6,o man kovo mėn stuktelėjo 40.va ir blaškausi-taip trūksta namuose dar vieno vaikučio,jaunėlis ilgisi broliuko o prašo...sesutės.suprantu,kad rizika pastoti ir gimdyti dabar yra didesnė nei 25 ar 30 metų.bet taip susiklostė gyvenimas.apsispręsti turime kuo greičiau.nes po metų ar dviejų tikrai bus vėlu.tikrai nemanau,kad esu sena,psichologine prasme.o ir nevaikštime šiais laikais skarelėmis apsigobę.dažna 40-metė jaunatviškumu lenkia daug jaunesnes.

gal atsilieps besilaukiančios panašaus amžiaus

Visiskai pritariu [U]MAMUKAS30
Tikrai gimdymui amziaus riba manau yra.. Aisku-kiekvienos moters ar mergaites pasirinkimas kada gimdyti.. Bet reiketu pagalvoti,ar 15 metu mergaite gali prisiimti atsakomybe uz nauja zmoguti,ir ar gali sau 50metu moteris leisti pakelti atsakomybe uz tai,kad jos vaikas gali tureti patologiniu apsigimimu.. Pvz as sau atleisti negaleciau..
Taip,yra atveju kai jaunutes mamytes uzaugina savo vaikus viska joms duodamos,ir kai jau virs 35m moterys isnesioja visiskai sveikus vaikus,bet kiek atveju yra ne tokie dziuginantys...?
NEBUKIME EGOISTES,MIELOS MOTERYS

labai jus uzjauciu del netekties

jusu vietoj gimdyciau as pati pirma pasigimdziau 24 budama o maziuka 35 metu, ir galiu pasakyti kad velyvesne motinyste yra kitokia, labiau brandi
kaip pavyzdi galiu pasakyti, kad mamos drauge pasigimde pirma vaika 38m. o antra 40 m. dabar avu jau suauge o ji atrodo puikiai zodziu nelaukit ir greiciau apsispreskit

jei jos sveikata gera ir ji nori to lėliuko, tai kodėl ne. aišq daugiau rizikos, bet ir sveikatos priežiūra dabar geresnė nei prieš kokius 20 metų.

Brangioji Ermita, pažįstu tave iš skyrelio, kurio esu pati tyli skaitytoja. Žinau tavo istoriją. Man 33, dukrai vienai bus 13, kitai 3. Dar 2 persileidimai, po kurių tapau jūsų skyrelio skaitytoja. Tik jie buvo iki mano 30. Paskutinis nėštumas ir buvo be galo komplikuotas, visą prakraujavau, pragulėjau ligoninėse tai su gręsenčiais persileidimais, tai su priešlaikiniu gimdymu. Gydytojai net negarantavo, kad sulauksim 30 sav. Bet mano istorija pasibaigė laimingai. Nors dukrytė buvo 2 kart užsmaugta ir žali vandenys. Buvom per plauką nuo eilinės netekties. Tik šį kart viskas pasibaigė laimingai. Nors dukrytė turi daug sveikatos problemyčių (ji gimė sveika, tik labai daug sirgo nuo metukų, ko pasekmės 6 operacijos). Labai džiaugiuosi, kad ją turiu. Ir labai labai noriu 3. Ko nesupranta visi aplinkiniai, kas žino Adrijos istoriją. O tau manau viskas bus gerai, ne metai nulemia liūdnas istorijas. Tau statistikos:
Mano draugė 49 metų po n persileidimų gydėsi nuo nevaisingumo daugybę metų- šiemet po CP turi mergytę,
kita draugė, po pirmo kūdikio mirties- 40 pagimdė pati sūnų- labai laiminga, dar galvoja apie vieną tik sakė dabar tik CP.
Sesers draugė- 40 turi šiemet mergytę, pastojo po 18 m nesisaugojimo - labai lengvai pagimdė pati.
Metai nėra kliūtis tau susilaukti stebukliuko ir aš tau to linkiu iš visos širdies. Galiu pasakyti, jog visos tos mamytės - pagražėjo, sukūdo ir švytinčiom akim. Galbūt kartais per daug jautriai į viską reaguoja. Bet jos laimingos, jog išnaudojo šansą tapti MAMA, nesižvelgdamos į savo amžių ir kitų nuomonę. Jei jauti, kad to nori- negalvok. Ir dar mano buvusi bendradarbė pagimdė 46 metų antrą - tarp vaikų 20 metų skirtumas.
Taip, kad sėkmės Gaudyk gandrus
Papildyta:

Tame ir labai daug tiesos. Brandi motinystė yra visai kitokia. Kai pirmą auginau, man tiek viskas nei buvo įdomu, visai kitaip nei mažiukę. Tik ją augindama manau subrendau motinystei.

mano manymu 50ies gimdyti jau per vėlu. 40 ir 50 yra didelis skirtumas. kai vaikučiui bus 10m o mamai jau 60...tai nežinau nežinau....

As nemanau, kad reikia ziureti pagal tai, kiek mamai bus metu, kai vaikui 10 ar 20 ir t.t. Siais laikais moterys taip anksti saves nenuraso ir dar ilgai gali jaunatviskos islikti. Aisku, isvaizda - kitas reikalas ir buna, kad paaugliai ima gedytis seno savo tevu amziaus, bet paauglyste tas metas, kad tevu apskritai gedytumeisi

Va ar gimdyti bunant 50 metu verta del medicininiu priezasciu, tai jau kitas klausimas...

O gal galima ne jūsų pačios žodžiais, o statistiniais duomenis tai pateikti? Būtų daug įdomiau ir visom aiškiau. Nes pliurpti, kas ant seilės gali kiekvienas

Artimai pažįstu moterį, kuri gimdė 40-ties, turi sveiką 2 metų sūnų, kuris atrodo kaip 4 Bais ūgiu į tėvą atsigimę

As papasakosiu savo istorija:mane mama pagimde ,kai jai buvo 41metai.As buvau 4 vaikas,tai ji sake,kad visi is jos tyciojosi,nes gavojo,kad as busiu kokia nesveika ar panasiai,bet to nenutiko.Man dabar 31,mano mamai 72,bet ji tikrai man sena neatrode niekada,bet kai as gimiau mano teciui buvo 51,nes 10 metu vyresnis uz mama.Tai visi ji laikydavo mano seneliu,bet mes nesigindavom tik nusisypsodavom ir tiek.Bet man kaip vaikui tada buvo nesmagu,nes visi megdavo pertraukti per danti,o vaikai tai jautriai isgyvena.Visi galvodavo kad as gyvenu su mama ir seneliu,dabar tai juokinga atrodo,tuo metu -ne.Nors man visada atrode kad velyvas mano gimimas jiems atnese antra jaunyste.Is tevu gyvenimo as supratau,kad gimdyti 40 tikrai nera riba,bet 50 jau pagalvociau.Reikia galvoti kaip jausis ir pats vaikas.

vat butent, reiktu pagalvoti, kaip jausis vaikas kai nutraukines jam rankas ir kojas, kai plesys ji i gabalus ir pan. Ar cia nieko tokio ir negimusio vaiko jausmai nesiskaito, nes mes ju nematom ir nejauciam?
As esu tik uz tai, kad tokiam amziuj, jau reiktu saugotis ir galvoti pries tai, bet jeigu jau taip nutiko ir tyrimai nerodo vaisiaus apsigimimo tikimybes - pasirinkimo kaip ir neber.
Papildyta:

bet tam yra spec tyrimai, kurie parodo vaisiaus apsigimimu tikimybes. O kokios dar medicinines priezastys gali buti?