Mano mama mane pagimdė vėlai. Tačiau aš niekad nesigėdijau, kad mano tėvai patys vyriausi ir visų mano draugų. Jie labai nuostabūs, ir visada randa bendrą kalbą su mano visais draugais. Mano draugai noriai eina pas mane, klausia ar bus tėvai, kada su jais apie ką galės pakalbėti. Viena draugė, net apie sexą kalbasi su mano mama, o ne su saviške, kuriai tik 40 O manajai jau 60
Aš labai didžiuojuosi savo tėvais ir man nėra dėl jų gėda
Man atrodo "per velai" nageli buti. Jei moters sveikata leidzia ir vaikeliui nieko negresia, tai kodel gi ne? Nieko cia baisaus nera!!!
QUOTE(Matakirote @ 2008 06 16, 20:36)
Kaip jūs nesuprantat, kad man gėda bus už ją.
1. Nėštumas ir vaikelis jokia gėda..
2. Jums gėda neturėtų būti dėl to, kad turėsite dar vieną sau artimą žmogų.
QUOTE(Matakirote @ 2008 06 16, 20:45)
Kaip jai paaiškinti jog gimdyti neverta? Ji neturi nei pinigų kitiems vaikams ir amžius jau toks. Be to pati nežino ar verta. Padėkit.
Padėti nuteikti mamą žudyti savo vaiką?
O man atrodo, kad si istorija netikra, turbut tie patys vaikai zaidzia kurie kuria temas apie pastojima nesimilejus
O jei tikra, tai manau tik mamai spresti ka daryti toliau su siuo nestumu, linkiu tinkamo apsisprendimo
O jei tikra, tai manau tik mamai spresti ka daryti toliau su siuo nestumu, linkiu tinkamo apsisprendimo
as nesirysciau gimdyti tokio amziaus ne tiek del saves, kiek del to kudikio juk ji dar uzauginti reikia, padeti isitvirtinti gyvenime... mano mama ir anyta kaip susitarusios, nors ir ne kartu budamos, pabuvusios su anukais yra paskiusios, jog jauniems ir sveikiems reikia vaikus gimdyti ir auginti. Manau, ju zodziuose daug tiesos... tiesiog nebera nei tiek jegu, nnei tiek kantrybes, nei tiek sveikatos o ir kartu skirtumas didelis, sunku vienioms su kitais kai kuriais klausimais susitarti bus, ypac paauglysteje...na o jei kazkokia nelaime, tai kokia atsakomybe bus palikta vyresnioms vaikas, ta kudiki uzaugint...as tikrai nesirysciau
QUOTE(pasaku salis @ 2010 07 19, 03:11)
as nesirysciau gimdyti tokio amziaus ne tiek del saves, kiek del to kudikio juk ji dar uzauginti reikia, padeti isitvirtinti gyvenime... mano mama ir anyta kaip susitarusios, nors ir ne kartu budamos, pabuvusios su anukais yra paskiusios, jog jauniems ir sveikiems reikia vaikus gimdyti ir auginti. Manau, ju zodziuose daug tiesos... tiesiog nebera nei tiek jegu, nnei tiek kantrybes, nei tiek sveikatos o ir kartu skirtumas didelis, sunku vienioms su kitais kai kuriais klausimais susitarti bus, ypac paauglysteje...na o jei kazkokia nelaime, tai kokia atsakomybe bus palikta vyresnioms vaikas, ta kudiki uzaugint...as tikrai nesirysciau
Neteisybė.
O ar jaunoms daug lengviau susitarti paauglystėje??? Nemanau.
Aš su savo 'senais' tėvais (kai kurių žmonių požiūriu) sutariau paauglystėje daug daug geriau, nei mano draugės su savo jaunais tėvais
Mane mama pagimde budama 44 metų. kiek ji pati man pasakojo, tai nešioti mane buvo sunku. Ir gydytojai rekomendavo darytis valymą. Bet mama nepasidave ir pagimde kaip dabar sako "brudaciją nikamtikusia" Vienintelis minusas visame šitame reikale yra tas, kad labai skiriasi požiūriai į gyvenimą. Nors mamai aš buvau džiaugsmelis: kai seses istojo į aukštasias ir sukūrė šeimas - man viso labo buvo tik 5 metai tai ir augau pagrandukas
Mano mama pries 14 metu gimde. Jai tada buvo 34 m. Oi kaip visi reke klyke - sena, sakes bus...Tai ji net pati tuo itikejo, kad kazkas ne taip. Sesute gime sveikute, bet l. didele - 5 kg.
Db ziuriu daug kas pirma vaika 34 m gimdo (cia Vokietijoje, ne Lietuvoje ) ar net 40ies. Manau, su gydytoju prieziura viskas turetu buti gerai. Nors rizikos daug, nereikia to pamirsti.
Db ziuriu daug kas pirma vaika 34 m gimdo (cia Vokietijoje, ne Lietuvoje ) ar net 40ies. Manau, su gydytoju prieziura viskas turetu buti gerai. Nors rizikos daug, nereikia to pamirsti.
Na pasisakysiu šia tema ir aš Mano mama brolį pagimdė būdama 42 metų. Jai tai buvo 6 gimdymas (4-asis buvo nesekmigas, išgyveno tik porą valandų). Patikėkit manim, labai džiagiuosi, kad turiu jaunesnį brolį. Visų mūsų santykiai nuostabūs. Beje, mama ir mano vyresnioji sesuo laukėsi vienu metu (sesuo tuo metu laukėsi antro). Vaikystėje mums buvo baisiai juokinga, kad mano jaunėlis brolis yra dėdė sesers vaikams .
Brolis gimė spalio mėnesį, sūnėnas - po mėnesio (lapkritį). Paskutinius pora metu jie sutaria taip pat puikiai. Jiems šiais metais jau bus 24 metai.
Mano nuomonė - nėra amžiaus ribos iki kada galima gimdyti. Mažas lelius kaip tik neleidžia pasenti, bei suteikia džiaugsmą bei prasmę toliau gyventi. O ar vaikams bus gėda dėl tėvų, jau priklauso nuo auklėjimo.
Papildyta:
Nusprendžiau dar papildyti. Iš tikro esu laiminga, kad dabar, kai tėvų sveikata silpnėja esam mes abu jauneliai, dar neturintys savo didelių šeimų. Tai galime daugiau tėvams padėti ir daugiau laiko skirti, nei tarkim vyresnieji brolis ir seserys.
Brolis gimė spalio mėnesį, sūnėnas - po mėnesio (lapkritį). Paskutinius pora metu jie sutaria taip pat puikiai. Jiems šiais metais jau bus 24 metai.
Mano nuomonė - nėra amžiaus ribos iki kada galima gimdyti. Mažas lelius kaip tik neleidžia pasenti, bei suteikia džiaugsmą bei prasmę toliau gyventi. O ar vaikams bus gėda dėl tėvų, jau priklauso nuo auklėjimo.
Papildyta:
Nusprendžiau dar papildyti. Iš tikro esu laiminga, kad dabar, kai tėvų sveikata silpnėja esam mes abu jauneliai, dar neturintys savo didelių šeimų. Tai galime daugiau tėvams padėti ir daugiau laiko skirti, nei tarkim vyresnieji brolis ir seserys.
QUOTE(Borderline @ 2010 07 21, 18:15)
Mano mama pries 14 metu gimde. Jai tada buvo 34 m. Oi kaip visi reke klyke - sena, sakes bus...Tai ji net pati tuo itikejo, kad kazkas ne taip. Sesute gime sveikute, bet l. didele - 5 kg.
Db ziuriu daug kas pirma vaika 34 m gimdo (cia Vokietijoje, ne Lietuvoje ) ar net 40ies. Manau, su gydytoju prieziura viskas turetu buti gerai. Nors rizikos daug, nereikia to pamirsti.
Db ziuriu daug kas pirma vaika 34 m gimdo (cia Vokietijoje, ne Lietuvoje ) ar net 40ies. Manau, su gydytoju prieziura viskas turetu buti gerai. Nors rizikos daug, nereikia to pamirsti.
Aš pagimdžiau savo pirmą vaikelį būdama 35 metų. Už poros mėnesių suėjo 36-eri.
Ir ką - džiaugiuosi, kad visgi pagaliau pavyko ir Dievas stebuklą atsiuntė po 10 metų laukimo ir nevaisingumo problemų.
Tikiuosi dukrytė mūsų nesigėdys, o atvirkščiai - supras kiek iškentėjom kiek išverkėm ašarų šio stebuklo belaukdami.