Nesusilaikiau nepasisakiusi
Tiek mano tiek vyro giminėje yra pavyzdžių kai gimdoma ankstyvame amžiuje bei vėlyvesniame, nieko neturiu prieš abu variantus, kaip kažkuri rašė, kad visi mes bręstame skirtingai ir visiems ateina savas laikas. Na jeigu jau virš 40, gal jau pagalvočiau visgi ar verta, jeigu apie 50 jau daugia dvejonių, tačiau čia nerodiklis, nes šiais laikasi ohoho kokių moterų būna, net jaunoms dar toli iki jų
Bet jeigu moteris jaučiasi gerai, o gydytojai neranda jokių kliūčių nei vaikeliui nei motinai, tai tada viskas įmanoma
Bet kitu atveju, kai kažkuri čia puolė dėl to, kad jauna mama skriaudžia savo vaikus, kai jai reikia ir dirbti ir mokytis ir vaikai yra mėtomi visiems auginti, galiu pasakyti tik, kad nepatyrus to tikrai negali taip kategoriškai teigti kad yra vienaip arba kitaip. Pati kai laukiausi pirmo vaikelio, man buvo 24 metai, tuo metu ir dirbau ir mokiausi dieniniame, žinoma pasigimdžius liko tik mokslai, tačiau neturėjau nei močiutės, nei mamos, nei tetų, nei kaimynių, kurioms galėjau palikti vaiką, tik vyras, todėl galiu drąsiai sakyti, kad auginau pati savo vaiką ir mokiausi. Vyras mokytis nepadėjo
kai reikėdavo vykti į paskaitas ar egzaminus, vyras pabūdavo valandą ar dvi su vaikiuku, tačiau prieš tai jį pamaitindavau ir kol būdavo mažas tiesiog kol jis miegodavo aš jau grįždavau, kai paaugo, vaikui pačiam atsirado didesnis noras bendrauti, o vaikui bendravimas su tėčiu tikrai yra reikalingas, todėl ta valanda ar dvi su tėčiu tai tiesiog puiki galimybė vaikiukui praplėsti akiratį nuo mamos
Per tą laiką išsilaikiau visus egzaminus, paračiau magistrinį ir jį apsigyniau, galiu atkreipti dėmesį, kad mano mokslams reikalinga buvo ir laboratoriniai-praktiniai darbai, iš jų gavau ir savo magistrinio darbo rezultatus, tad mes su vaikiuku kuo puikiausiai visus darbus darėm abu - kol jis pamaitintas miegojo aš dariausia savo laboratorinius tyrimus, kai pabusdavo pabūdavau su juo ir taip sukdavosi ratas
Nesakau, kad buvo lengva, tekdavo mokytis naktimis, kad dienomis neatimti laiko iš vaiko, bet kai nori viskas įmanoma
Beje darbas buvo vienas iš geresnių todėl pasiūlė tęsti mokslus doktorantūroje, ką sėkmingai dabar ir darau - tęsiu studijas ir dirbu. Vaikas lanko darželį, yra labai bendraujantis ir protingas berniukas. Todėl nereikėtų nuvertinti jaunų mamų, kurios pasirenka vaikus auginti kai reikia ir mokslus pabaigti ir darbus dirbti. Nes aš manau, kad man sekėsi dėl to, kad buvau dar palyginti jauna
ir turėjau daugiau energijos negu dabar, šiuo metu tokios avantiūros atsisakysiu
Dabar laukiuosi antro vakelio, bet planuoju imti akademines, nes dabar jau bus dvi poros dėmesio reikalaujančių akyčių
Tačiau kas čia mane žino, gal pasiėmusi mažiuką vėl lėksim mokslų atradinėti
svarbiausia, kad tas kuriam manęs reikia labiausiai būtų prie manęs, nes didysis jau savarankiškas, ne visada jau ir ranką duoda
Atsiprašau, kad taip išsipėčiau, tiesiog norėjau paaiškinti situaciją ir pateikti pavyzdį
Bet visgi manau, kad nuomonė visada šiuo klausimu bus dvejopa - už arba prieš. Tačiau tik juoda arba tik balta irgi negali būti.