QUOTE(marlena24 @ 2009 09 23, 18:42)
Mane tai turbut i durnyna greit isvez
Vaikas jau savaite visiskai nemiega diena. Pamaitinu, lyg snaudzia, paguldau ir iskart isterija, paimu panesioju, uzmiega, paguldau, 10 min. pasnaudzia ir vel rekia ir taip visa diena, jau nebeturiu jegu...Miega tik veziojamas lauke vezime arba masinoj, bet kad as jau vos kojas pavelku is nuovargio, kad ji veziot...Pvz. siandien nuo 9 ryto iki 18 vakare ne karto net nebuvau prisedus, jau nekalbu apie normalu pavalgyma...Vakare, kad nors biski pailset ir paziuret telika, pasiguldau salia save ant sofos, papa i burna ir tada miega, tik isimu ir rekia
anksciau imdavo soske, dabar nebeima. Zodziu esu visiskoj nevilty
Dabar vyras grizo is darbo, isidejo vaika i masina ir isvaziavo pasivazinet po miesta, kad as nors biski atsigauciau
Idomu, kaip dabar jums sekasi- ar lengviau?
Isivaizduoju, mums irgi budavo neramiu periodu, ir dabar buna, bet sako taip atsitinka, kai kudikis isgyvena kokia nors pereinamaja faze- kai kazko nori, bet neiseina, taip pat per spartaus augimo fazes.
Be to, pati pastebejau, kad maziukas perima mano nuotaikas. Kai maziukas prastai ismiega kelias naktis ir buna irzlus diena, tampu labai nervuota, neissimiegojusi, pavargusi, issekusi- tai normalu, juk zmones esame. Blogiausia, kad tai persiduoda leliukui - ir jis tampa dar irzlesnis, o ypac todel, kad susierzinusi nepaieskau budu maziuka pralinksminti, paguosti, nuraminti. Mamos ir tecio nervai persiduoda vaikeliui, todel vertetu save nuteikineti teigiamomis mintimis, pvz, pagalvokit, kaip tuo metu blogai turetu jausti kudikelis- juk jis dar tik pradejo gyventi, dar nieko nezino ir nesupranta, jauciasi nesaugus, nezino, ar isgyvens... Tik tokiu bendravimu- verkimu- jis gali parodyti, kad taip jauciasi... Jis tik pasitiki MAMYTE, kuri visada ji verkianti guodzia, glaudzia, SUPRANTA... Jei suprasit kudiki, pamatysit, kaip taps ramesnis...
Labai gerai, kad tevelis padeda jums isvesdamas leliuka, trumpam atsigaunate- butu geriau turbut jums tuo metu nusnusti, atsiras daugiau jegu buti su maziuku.
Glauskit leliuka prie saves, negailekit saves- juk is viso zmogucio gyvenimo tik tuos keleta menesiu sitaip aukojames (veliau viskas bus juk kitaip). Didziuokites, juk tam mazam zmoguciui is visu pasaulio zmoniu reikia tik JUSU- MAMYTES. Tik JUS jam galit suteikti sauguma, tik jus ji, kad ir verkianti, kad ir niurzganti ar net klykianti, galit priglausti prie sirdutes. Vaikelis dar nieko nesupranta, jis pazindinasi su pasauliu- tegul ta pazintis buna kad ir pro asaras, bet kupina meiles, atsidavimo. Tai labai svarbu kudikio asmenybes vystymuisi, jo smegenyciu formavimuisi.
Labai svarbu, kad suprastumete kudiki, kad ir klykianti- taip prasides jo bendravimo igudziu formavimasis. Supraskim, kokia tai atsakomybe.
Lengva kalbeti, bet kai nuo issekimo vaziuoja stogas- isgaruoja visos teorijos. Reikia labai daug pastangu, jegu, nervu, sveikatos, kad save suzadinti siuos jausmus- kad ESATE VAIKUCIUI VIENINTELE SVARBI, GYVYBISKAI REIKALINGA. JIS NORI, KAD JUS JI SUPRASTUMETE.