QUOTE(Ezis @ 2006 03 05, 23:11)
GAL IR NE I TEMA
man arode, kad gimdant padeti galiu tik "sokant ir dainuojant"
Taigi as kietasir taip toliau... Kai gimdymas perkope penkta valanda emiau galvoti: UZ KA AS JAI TAIP ...O dabar ji man kartoja, kad as jai padejau. Vat taip.
keisčiausias (neįtikėtinas) vyro poelgis gali labai patikti moteriai, ją prablaškyt, prajuokint ir t.t., taigi ir padėt sunkiu momentu. Taigi vyrai nebijokit atrodyt "kvailai", nes dažnai taip atrodot tik sau
(moterims tai atrodo visiškai normalu), na žinoma kas perdaug tas nesveika.
Mano vyras nėra iš tų šeimos vyrų, kurie čiučiuoja, myluoja ar dar kaip lepina nėsčia ar ką tik pagimdžiusią moterį. Jo požiūris - nėsčia - yra normali veikli ir aktyvi moteris, kurios tiesiog nereikia nervuot
, taigi jis taip ir darė - aš buvau sveika ir žvali, visur "dalyvavom" kartu, jis su alaus bokalu, aš su sultim arba irgi alum (tik bealkoholiniu)
, kai prasidėjo gimdymas - 1 val. nakties - jis juokavo ir pats juokėsi, po to miegojo ramiai, iš ryto nuvežė į ligoninę, buvo per gimdymą, buvo po jo kelias valandas ir išvažiavo į darbą.
Kai gryžau namo po gimdymo... radau bardaką
, nieko pripratus... Susitvarkiau, valgyt padariau, tiesa, nuo to laiko kai gryžau namo po gimdymo pas mus prigijo vienas dalykas, kurio vyras niekad anksčiau nedarydavo: jis pradėjo plauti indus. Ir plauna iki šiol kasdien, nors vaikui jau 3,5m.
Ir spėju plaus, kol pačiam neatsibos ir nenupirks indaplovės.
O jeigu į temą: ko man reikėtų kaip aš išsivaizduoju anuo metu: bent 2 valandas per dieną skirti tik sau, kad niekas nebegiotų ir neprašytų nieko, ir iš vis manęs neliestų. Viskas.