Tėvo pagalba gimus naujagimiui

Kažkaip keista skaityt kai moterys sako kad VYRAS padėjo, lyg moteris su vaiku yra viena stovykla o vyras kita, juk tai šeima,koks čia dar gali būt padėjo, abu darom, abu ir auginam, nei viena nesako, ar aš PADĖJAU vyrui augint mūsų kūdikį, bet akcentuoja vyro vaidmenį jos ir vaiko santykiu erdvėje

Mano vyras pirmaja savaite po sunelio gimimo buvo pasiemes atostogu, tai padejo daryti viska (keite sauskelnes, kirpo nagucius, nesiojo, migde, leido naktimis man issimiegoti, nes pirmaja savaite mazylis po puse nakties praklykdavo), isskyrus maitinima, aisku  . Ir ta pagalba man buvo tikrai labai brangi, nes pirmasias pora savaiciu buvau kiek nesava  . O veliau pasidare labai svarbu, kad bent keleta kartu savaiteje kur nors isleistu (i kina, i kirpykla, i parduotuve nusipirkti ka grazaus, su drauge arbatos isgerti ir pan.) be vaikelio. Tai ypac svarbu! Kad mama nepervargtu, neuzpultu kokios depresijos ir nepradetu jaustis izoliuota, ypac, jei iki gimdymo gyveno pakankamai aktyviai. O is savo puses labai svarbu nepadaryti vienos klaidos, nepradeti sakyti pastabu ( pvz. "ta geriau taip daryti, ano nedaryti" ir pan.) ir kritikuoti, nes taip labai lengva teti iskart atstumti ir tada jis daugiau atsiriboja vaikelio auginimo. Man kazkaip pasiseke, nors kartais tekdavo samoningai susilaikyti ir ko nors nepasakyti ir taip pat samoningai vis stengdavausi pastebeti, kaip vyras man padeda ir jam uz tai dekodavau ir tebedekoju  , sakau, koks puikus jis tevas ir kaip moka rupintis musu mazyliu. Dabar musu suneliui jau keturi menesiai ir vyras su juo puikiai tvarkosi, grizes is darbo (nors daug dirba) iskart eina prie vaiko, su juo uzsiima, viena ar du vakarus darbo dienomis lekiu pasilakstyti, savaitgaliais vis kur nors islekiu viena, paskui einame visi trys pasivaikscioti. Tiesa, manau, mums dar labai padejo kursai (Semetos), kuriuos abu lankeme nestumo metu, nes veliau, gimus sunui, vyras nebijojo nieko daryti ir zinojo, kaip elgtis su naujagimiu. Nors, zinoma, tai, kaip ir kiek vyras rupinasi savo vaiku ir padeda zmonai, priklauso ir nuo konkretaus tecio 

Na savo vyrui taip pat esu labai dėkinga už pagalbą, be kurios matyt iš proto būčiau išsikrausčiusi, nes mano mažė truputį yra rėksnė ir kapriziukas nuo pirmosios jos gyvenimo akimirkos. Gimus dukrai, vyras taip pat savaitei pasiėmė atostogų ir padėjo man ją maudyti, keisti sauskelnes, migdyti. Na, o vėliau, periimdavo vakarais, grįžęs iš darbo, tad galėdavau pailsėti valandėlę.
Dabar mano zuikiui pusė metų ir pagrindinė problema - anklodės nusispardymas ir dėl to dažnas pabudimas. Na tai naktimis tenka dažnai keltis ir užklodinėti, na ir tai daro dažniau vyras     
Bet vat į lauką su vežimu vienas (be manęs) tai niekada neidavo    

Man patiko, kad maniskis pasisiule vaiko lovyte statyti prie jo puses. Taip kad nakti galedavau parpti ramiau, nuklotas antklodes  kontroliavo jis.
Dar ka galetu vyras? Pasiulyti zmonai valandele atsipusti ir diena. Kaip? Pasiulyti vaikuti paziureti mociutei, tetai, pagaliau pasiulyti susirasti aukle.  Kartais moteris nepagalvoja apie tai ar nedrista pati pasiulyti pirmoji..
Ir dar pirmosiomis dienomis, kai zmona labiau pavargusi ir nespeja pagaminti pietu ir vakarienes is triju patiekalu, vyras galetu parodyti iniciatyva ir grizti namo su Cili pica ar kitu patiekalu.  Smagus demesys ir palengvinimas buities.
Ir dar: tris kartus per diena sakyti, kokia ji nuostabi, miela ir kaip jis ja myli

h iki
taip ir turi buti mielosios,kaip gali nepadeti?jei nepadeda reiskias jis dar nesubrendes tevystei...
dziugu kaip abu rupinasi,stengiasi,santykiai islieka artimesni:*

Ar ne per daug čia tų reikalavimų?