pirmas dvi savaites, kai parsivežėm naujagimę, tėtis buvo pasiėmęs atostogų, kad galėtų padėti visur ir visada.
Iš tiesų to reikėjo - kelis kart per dieną
sulakstyt į vaistinę ir parduotuvę (įvairios priežiūros priemonės, maistas ir t.t.) Nors ir ruošiesi - prieš gimdymą prisiperki įvairių reikalingų smulkmenų, bet kai ką sužinai tik iš neonatologų, kurie išleisdami su kūdikiu į namus paduoda krūvą receptėlių, duoda nurodymų. Čia tėtis turėjo sulakstyt ir nupirkt viską ko trūko.
Toliau
maudynės: kas vakarą padėdavo išmaudyt, o po maudynių, kai kūdikį nusineši į kambarį žindyti, tėčio pareiga būdavo sutvarkyti vonią (išplaut vonelę, sudžiaut rankšluosčius, sudėliot įvairius po kūdikio masažo paliktus aliejukus kremukus ir t.t. į vietas).
Dar labai pagelbėdavo
naktį - paduodavo verkiantį vaiką pamaitinti.
Visada išplaudavo indus (o kad tie laikai sugrįžtų

), atnešdavo pusryčius į lovą.
Dar gydytoja buvo prisakius kad drėkintume kambarį (žiema buvo, šildymo sezonas) -
dažniau reikėjo plauti kambario grindis. Tėtis plaudavo 2 kart per dieną (dabar jau atrodo neįtikėtina...)
Per dvi savaites jo atostogų namie aš pamažu apsipratau su nauja tvarka ir pasikeitusiu ritmu, su naujomis pareigomis ir t.t. Ramiau ir saugiau jaučiausi. O vat jei būtų parvežęs vieną į namus su pirmagime ir išlėkęs į darbą, turbūt būtų buvę daugiau streso ir nuovargio.