QUOTE(Kasandra81 @ 2007 10 26, 13:10)
Graudu iki asaru skaitant, kokiu nuostabiu vyru yra siam pasaulyje
Iki sios dienos as visaip bandziau pateisinti savo vyra, kodel jis nesirupina musu mazyliu. Kad jam baisu, kad nepasitiki ir pan... Bet problema slypi daug giliau, manau... jis tiesiog nenori, jam neidomu...
Tiesa, vyras dalyvavo gimdyme ir daug padejo. Bet tik gimus suneliui susikrove daiktus ir isvaziavo namo. Labai norejau, kad liktu su mumis, padetu rupintis ir kartu dziaugtusi mazyliu, bet veltui viskas. Sunku, tikriausiai, paiketi, bet jis ne karto neaplanke musu ligoninej, atvyko tik tada, kai jau reikejo namo vaziuoti
O ta laika, kol musu nebuvo, zvejojo... Dar issimiegojo po bemieges nakties (gimdziau nakti).
Isejo tevystes atostogu dviem savaitem. Taciau pareiske, kad tai jo atostogos...ir dare, ka nori...prie vaiko auginimo neprisidejo ne kiek...Tiesa, sutvarke popierius ir vienkartine pasalpa pervede i savo saskaita
Mazylis mano labai neramus buvo tiek dienomis, tiek naktimis. Istisai nesioti reikejo. Visai nusikalus buvau. Taciau mano vyreliui tai buvo ne motais. Jam rupejo, kad jis gerai issimiegotu, pyko, jei paprasydavau panesioti ar pamigdyti vaika. Sake, kad jam i darba reikia, o as bet kada diena galiu nusnaust
Per 6 menesius (tiek dabar suneliui) ne karto nepakeite sauskelniu. Karta isleido porai val pas drauge, bet skambino kas 5 min, kad negali susitvarkyti ir turejau grizti gerokai anksciau. Jis neina su mumis pasivaikscioti, o kol musu nera namie, ilsisi, miega, uzsiima savo reikalais. Daug galeciau pasakoti...
Nesuprantu vieno...Kaip jam paciam nerupi, kaip auga jo vaikas. Jam neidomu bendrauti su sunum. Jis retai paima ji ant ranku, pakalbina.
Kartu mes 10 metu, 5 metus vede. Esam subrende zmones, ne paaugliai. Taciau tai ne rodiklis, matyt...
Iki vaiko gimimo abu turejom savo uzsiemimus, darbus, abu siekem geresniu vietu savo srityse. Viskas gerai buvo. Nemaniau, kad vaiko gimimas kazka pakeis musu santykiuose. Maniau, kad tik dar labiau mus suartins. Klydau... Sako, nuo meiles iki neapykantos vienas zingsnis... Baisu, tikriausiai, bet pradedu nekesti sio zmogaus. Ir pradedu manyti, kad ir viena uzauginsiu savo sunu...Ar reikalingas vyras del grozio?...
tipinė mano situacija...tik apie gimdymą irgi nieko gražaus neatsimenu
prabuvo gimdyklos kampe visą tą laiką ir net gimus mergaitei nepriėjo artyn
tai tada pati pasišaukiau...O kai gydytoja paliko 2val.stebėjimui gimdykloje,sako,jei kas-vyras tegul mus pakviečia,tai vos jai išėjus,sako:aš važiuoju namo
skaudu ir graudu prisimint tas pirmas dienas...išėjo atostogų,bet jos buvo leidžiamos žvejyboje,grįžus namo-neturėjo jokio supratimo,ką reikia padėti,padaryti...jis gulėdavo ryte lovoj,o aš kurdavau pečių,kad šilta būtų...neregavo į jokį mano prašymą,nei gražiuoju pasakytą nei piktesniu žodžiu.Jei kas nepatikdavo-išeidavo žvejot arba nusipirkęs alaus būdavo garaže...
O dabar irgi nieko nepasikeitė padėtis,tik jau pati mergaitė pakalbina tėvą,nes jai netoli metukai...bet jei prireikia priežiūros-tėvo kaip ir nėra arba negirdi.
Ir ką galvot tolaiu,kiek laukt-nežinau.Neturiu vilties,kad keisis į gerą pusę,kad supras savo pareigą.Žiūri tik savo naudai,savo malonumui.Dar tapo medžiotoju,tai namuose iš viso nematau.Darbo dienom dirba,nors pinigų mėnesiui vos sukrapšto 100-200lt.vaikui
Pati įsidarbinau dar į kitą darbą,kad prisidurčiau prie pašalpos,bet reikai pačiai poasirūpint,kur palikt mergaitę išeinant ir t.t.O didžiausia mano baimė-kad gims dar vienas vaikas....ir kaip reikės pernešt tą vyro bukumą ir savanaudiškumą-nežinau.Kartais pagalvoju-likt kuo greičiau vienai,tai nors žinosiu,kad viena ir auginu ir viskuo pasirūpinu.Nes dabar kartais tikiuosi iš jo pagalbos-ir vis tiek negaunu...Tai kam toks reikalingas?Tam,kad dar parėjęs sugadina nuotaiką...arba išmėto savo rūbus,kojines,kad iš paskos turiu eit rinkt,o jėgų maža.Nes mažoji nuo viso to chaoso labai nerami ir su ožiais.
uzjauciu tave ir puikiai suprantu, nes pati isgyvenau ta pati... Viena pati absoliuciai rupinausi vaiku, nors nuosirdziai pasakius, tikrai netikejau kad sitaip bus. Mano vyras (dabar jau ex) labai myli vaikus, galvojau, kad reikes net su juo "mustis", kad ir man leistu pabuti su suneliu, o isejo visai ne taip...
Aciu tau, Alsima, uz supratima ir palaikyma 
