Tėvo pagalba gimus naujagimiui

Sveikos,

Norėčiau sužinoti, kuo labiausiai gali padėti tėvas naujagimį pagimdžiusiai mamai?

Kuo jums padėjo jūsų vyras ir kokios pagalbos labiausiai trūko?

Ačiū.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad labai stiprios mamos yra auginančios leliukus vienos. Man vyras labai padėdavo naktimis. Jau tiek pavargdavau, kad akių nenulaikydavau, tada dukrą migdydavo vyras. Čia buvo reikalingiausia pagalba. Tada visokeriopa pagalba dieną: pabūna su vaiku gryžęs iš darbo, tada gali pati pailsėti, padeda maudyti, išeina su lelium į lauką, čia vėl lieka laiko sau (šito man trūko ) ir t.t. Šiaip man trūko pagalbos, nes kai tik tėvelis pamatė, kad išmokau tvarkytis viena, tai ir "nesikišdavo". Sakydavo, tai kad tu viską puikiai pati sugebi, aš kaip jau ir nereikalingas

Mano vyras pirmaja savaite po sunelio gimimo buvo pasiemes atostogu, tai padejo daryti viska (keite sauskelnes, kirpo nagucius, nesiojo, migde, leido naktimis man issimiegoti, nes pirmaja savaite mazylis po puse nakties praklykdavo), isskyrus maitinima, aisku . Ir ta pagalba man buvo tikrai labai brangi, nes pirmasias pora savaiciu buvau kiek nesava . O veliau pasidare labai svarbu, kad bent keleta kartu savaiteje kur nors isleistu (i kina, i kirpykla, i parduotuve nusipirkti ka grazaus, su drauge arbatos isgerti ir pan.) be vaikelio. Tai ypac svarbu! Kad mama nepervargtu, neuzpultu kokios depresijos ir nepradetu jaustis izoliuota, ypac, jei iki gimdymo gyveno pakankamai aktyviai. O is savo puses labai svarbu nepadaryti vienos klaidos, nepradeti sakyti pastabu ( pvz. "ta geriau taip daryti, ano nedaryti" ir pan.) ir kritikuoti, nes taip labai lengva teti iskart atstumti ir tada jis daugiau atsiriboja vaikelio auginimo. Man kazkaip pasiseke, nors kartais tekdavo samoningai susilaikyti ir ko nors nepasakyti ir taip pat samoningai vis stengdavausi pastebeti, kaip vyras man padeda ir jam uz tai dekodavau ir tebedekoju , sakau, koks puikus jis tevas ir kaip moka rupintis musu mazyliu. Dabar musu suneliui jau keturi menesiai ir vyras su juo puikiai tvarkosi, grizes is darbo (nors daug dirba) iskart eina prie vaiko, su juo uzsiima, viena ar du vakarus darbo dienomis lekiu pasilakstyti, savaitgaliais vis kur nors islekiu viena, paskui einame visi trys pasivaikscioti. Tiesa, manau, mums dar labai padejo kursai (Semetos), kuriuos abu lankeme nestumo metu, nes veliau, gimus sunui, vyras nebijojo nieko daryti ir zinojo, kaip elgtis su naujagimiu. Nors, zinoma, tai, kaip ir kiek vyras rupinasi savo vaiku ir padeda zmonai, priklauso ir nuo konkretaus tecio

Na savo vyrui taip pat esu labai dėkinga už pagalbą, be kurios matyt iš proto būčiau išsikrausčiusi, nes mano mažė truputį yra rėksnė ir kapriziukas nuo pirmosios jos gyvenimo akimirkos. Gimus dukrai, vyras taip pat savaitei pasiėmė atostogų ir padėjo man ją maudyti, keisti sauskelnes, migdyti. Na, o vėliau, periimdavo vakarais, grįžęs iš darbo, tad galėdavau pailsėti valandėlę.
Dabar mano zuikiui pusė metų ir pagrindinė problema - anklodės nusispardymas ir dėl to dažnas pabudimas. Na tai naktimis tenka dažnai keltis ir užklodinėti, na ir tai daro dažniau vyras
Bet vat į lauką su vežimu vienas (be manęs) tai niekada neidavo

tad tikrai neverta tevelio nusalinti nuo visu drabeliu, nes po to ir kartoja- tu geriau moki, tau geriau iseina.
tad dalinkis viskuo, na maitinti krutimi jis negales, bet va visa kita tikrai gali

Man patiko, kad maniskis pasisiule vaiko lovyte statyti prie jo puses. Taip kad nakti galedavau parpti ramiau, nuklotas antklodes kontroliavo jis.
Dar ka galetu vyras? Pasiulyti zmonai valandele atsipusti ir diena. Kaip? Pasiulyti vaikuti paziureti mociutei, tetai, pagaliau pasiulyti susirasti aukle. Kartais moteris nepagalvoja apie tai ar nedrista pati pasiulyti pirmoji..
Ir dar pirmosiomis dienomis, kai zmona labiau pavargusi ir nespeja pagaminti pietu ir vakarienes is triju patiekalu, vyras galetu parodyti iniciatyva ir grizti namo su Cili pica ar kitu patiekalu. Smagus demesys ir palengvinimas buities.
Ir dar: tris kartus per diena sakyti, kokia ji nuostabi, miela ir kaip jis ja myli

Reikia paklausti pačios mamytės. Nes kiekvienas vaikutis vis kitoks, o ir mamyčių norai skirtingi.
Kai gimė pirmoji, tai man pagalbos jokios ir nereikėjo - parpdavo ji neprabusdama, naktim net ir 10 val . Tereikėjo, kad kas išleistų į kirpyklą, drabužėlių naujų
Bet kai gimė sūnelis, tai ojojoi Rėkdavo nesustodamas po pusdienį, apie miegą iš viso net kalbos nebuvo (nebent ant rankų nešiojamas prisnūsdavo). Tai reikėjo bet kokios pagalbos - kai vyras grįždavo namo aš jau nei kojų nei rankų nebepakeldavau . Norėdavau tik lovytėn ir liuliuko, nereikėjo nei kirpyklų nei parduotuvių
Ir manau, kad ABU tėvai turi mokėt rūpintis vaikeliu. Nes mamytei vien žinojimas, kad vyras puikiai susitvarkys su vaikeliu, jau yra didelė pagalba.
Jei vaikutis naktimis miega blogai, tai siūlyčiau kažkaip dalintis - tegul būna nutraukto pienuko šaldytuve, ir bent jau kas antrą naktį tegul maitina tėvelis ir mamytės visai nežadina. (čia, aišku, jei įsitikinimai leidžia nutraukinėti pienuką ir maitinti iš buteliuko). Po gero poilsio ir nuotaika bus gera ir pienuko daugiau
Ir pasikartosiu:

Tevelio pagalba tikrai praverčia. Mūsų tėvelis tai mums tikrai labai padėjo tuo labiau, kad aš buvau po komplikuoto gimdymo tai nežinau kaip būčiau be jo išsivertus. Jis darė praktiškai viską, aišku išskyrus maitinimą, ir sauskelnes keitė ir kai verkė nešiojo ir maudyti padėjo ir naktimis kartais arčiau lovelės miegojo, man tik maitinti paduodavo. O kai reikėjo man pienuką sterilizuoti ir maitinti, tai net ir is buteliuko pats maitindavo. Ir padėjo ne tik po gimdymo, bet žiauriai daug padeda ir dabar - net man masažuoti neduoda, visada daro masažą vaikui pats, būna vaiko ir tėčio valandėlės , o kiekvieną vakarą tai mane bando kur nors išgrūst, tik va, kad aš ne visada tokia proga naudojuos Vakarais lovytėj mus irgi visada tik tėtis migdo. Žodžiu tikrai turim supertėtį ir visom linkiu, kad visos tokius turėtų

Ačiū už patarimus. Daug kas buvo žinoma ir išbandyta, o kai kurie dalykai nauji - pabandysiu

Sėkmės visoms!

Ko gero, tema pradejo tetis. jei taip, nuostabu, tetis tikras saunuolis.

O mamai, manau, svarbiausia tecio palaikymas. Jei vaikelis pirmas, mama daznai pasimetus, pilna abejoniu, del visokiu "patarimu" gali jaustis bloga motina. Man svarbiausia, kad tetis palaiko tuo metu, kai esu ant ribos, ypac maitinimo klausimais. Del to tetis turetu pasidomet vaiko auginimo klausimais. pvz paskaityti forume apie kudikiu zindyma. siukstu nepulti palaikyti mociuciu&co, jei ju nuomone, mama daro ka nors blogai. Man tokiais atvejais atrodydavo, kad su vaiku esu viena, nors siaip musu tetis puikus. reikejo pastangu, kad nesusigadintu tarpusavio santykiai.

be bendru darbu del vaiko, butina nepamirsti saves, t.y. - jusu dvieju. mama, ypac, jei iki gimdymo gyveno aktyviai, gali jaustis atsikrta nuo pasaulio. todel jokiu uzuominu, atseit, kaip gerai, kad tu nedirbi ir gali tik vaika ziuret. ir jokiu pastabu apie pablogejusia isvaizda, mama ir taip del to pergyvena.

ypac dziugina tecio demesys: geles, kokiasmulkmena, pvz, kad ir jogurtas is ryto i lova savaitgaliais.

sekmes.

O aš iškart kažkaip viena susitvarkydavau, net miegojom atskirai. Tik išmaudydavom kartu, na panešiodavo kažkiek, pampersą pakeisdavo kartais... ir taip įprato prie šito, kad dabar pagalbos nesulauksi . Geriau iškart nuteikit, kad jis labai reikalingas, bus tikrai lengviau

O mūsų tėtis laaaabai užsiėmęs, todėl per daug pagalbos iš jo ir nesulaukia...
Aišku čia aš ir pati kalta, kad neprašiau tos pagalbos, bet kažkaip aš nemoku paprašyti, man atrodo, kad ir taip turi būti aišku, kokios pagalbos kada reikia...
Nu bet kas buvo (ir yra) gerai, kad mažė visiškai ne rėksnė. Apie kėlimąsi naktį ir supimą ant rankų iki kokių 4,5 mėn iš viso nė kalbos nebuvo. Dabar kartais paverkia, tai kokias 5 minutes turiu panešioti (gal, sakau, dantys ). O šiaip - puikiai susitvarkom.
Vat už ką tėčiui esu dėkinga, kad jis mane palepina... Tai kažką padovanoja, tai nuperka čekį į Sugiharą ir po to mane išleidžia, pats dukrytę prižiūri, kiekvieną savaitgalį privalomai iš namų mus abi ištempia į miestą (kokią kavinę) ar šiaip į svečius, pats svečių paorganizuoja... Žodžiu, jis užsiima mano nuotaikos gerinimu labiau nei pačio vaiko tiesiogine priežiūra.
Gal tai ir nėra blogai