Sveikos, busimos ir esamos mamytes!
Pasidalinsiu savo patirtimi: iki nestumo rukiau 13 metu po pakeli vidutinio stiprumo cigareciu per diena. Per visus metus tebuvo lygiai 30 dienu pertrauka - bandziau mesti, tikrai stengiausi, bet silpnumo akimirka uzteko itraukti viena duma ir iprotis grizo visu grazumu.
Pastojau. Kai suzinojau, kad laukiuosi, ejo 4 savaite. Visada vgalvojau, kad nescia moteris PRIVALO mesti rukyti. Tiesiog rukanti nescioji buvo tai, ko as isivaizduoti negalejau. Deja. Dar savaite rukiau po 2-3 cigaretes per diena, nors ir netraukdama i plaucius. Grauziau save, kaltinau nemeile savo kudikiui, nebrandumu ir nepakankamom pastangom susiimti.
O tada turbut Dievas pagailejo manes - mane eme pykinti. Ne nuo bet ko - nuo cigareciu kvapo ir skonio. Nora rukyti kaip ranka nueme. Tikrai galvodavau, kad geriau sutikciau suvalgyti kakuti, nei surukyti cigarete. Tai tesesi kelis menesius ir as, kad ir kaip sleikstulys vargino, kasdien nepamirsdavau padekoti Kazkam, kad taip man padejo.
Kai pykinimai baigesi, as jau buvau isdidi ir laiminga NERUKANTI

. mano lele turetu gimti po poros savaiteliu ir as is visos sirdies tikiuosi, kad tai bus sveikas, grazus, laimingas vakutis.
Nors cigaretes man vel kvepia ir kartais nostalgiskai prisimenu, kaip gera budavo uztraukti duma, tikrai tikiuosi, kad prie to iprocio negrisiu. Nes as - mama, o mamos ir maziems, ir dideliems savo vaikams - svarbiausias pavyzdys ir atskaitos taskas.
Tai va tokia mano istorija. Esu laiminga, kad an pavyko, bet smerkti tas, kurioms nepasiseke - bijociau. Nezinau, kaip buciau susitvarkiusi as, jei nebutu uzpuoles sleikstulys.
Vietoj moralo - gal vertetu maziau ieskoti pasieisinimu ir labiau - budu, kaip atsikratyti tikrai zalingo iprocio. As, tarkim (dar iki pykinimo) isivaizduodavau, kad man rukant mano kruopyte jauciasi taip pat, kaip jausciausi as, jei mane tris kartus per diena per prievarta maitintu gumuliuota manu kose (slyksciausias mano isivaizduojamas patiekalas)... truputi padedavo.
Sekmes visoms!