Donoras

#133
QUOTE(Boruzele07 @ 2008 10 04, 20:10)
Nemanau, kad tokioje situacijoje galima juokauti, nes tai yra didelis isbandymas kiekvienai porai, tai yra taip skaudu.

Kiekvienam pajuokavime yra šiek tiek tiesos. gal tai kitam žmogui nuskambėtų kaip variantas. Atradimas. Kitas kelias.

QUOTE(Isabele @ 2008 10 04, 20:39)
Vienam tai isvis nepriimtinas budas, o kitam pats paprasciausias, be to tai labai priklauso nuo tarpusavio santykiu, nuo vyro poziurio i sia problema ir jos sprendima ir galu gale tai yra vienas is problemos sprendimo budu.
Man asmeniskai toks sprendimas irgi nepriimtinas, nes savo ateiti noriu sieti su dabartiniu vyru, noriu jo vaiku, noriu kartu patirti nestumo, gimdymo, vaiku auginimo dziaugsma ir siaip gyvenima.
Bet prisipazinsiu, kad esu pagalvojusi apie viska. Vyrai tokie sutverimai, is kuriu retas nugyvena sazininga gyvenima, dauguma ansciau ar veliau paslysta. Todel kartais pagalvoju, kad vis tik neesu apsaugota nuo tokio varianto likti prie suskilusios geldos  unsure.gif , na bet tuom mano baimes ir baigiasi, pamastymais.
O gydytoja man ne viena karta yra lyg tarp kitko pasakiusi, jog su kitu vyru buciau seniai pastojusi,

drinks_cheers.gif
dar pridėsiu, kad kai šeimoje nėra vaikų, daugumoje atvejų tokia šeima išyra. Kiek bebūtų kalbama jaunystėj kitiems ir sau, kad mes viens kitą mylim, kad gyvensim kartu, džiaugsme ir varge, vistiek kažkada atsiranda gyvenime patrauklus kitas žmogus, kyla įvairių minčių...
Moters organizmas turi savo "galiojimo" laiką. O vyro laikas yra žymiai ilgesnis. Todėl manau, kad moteris turi būti labai ryžtinga, jeigu žino, ko nori.

Mes patys neturėjom vaikų 7 metus. Nežinojau, kas yra kontracepcija, o vaikų nebuvo. Darėsi vis labiau nepakenčiama grįžti į namus, važiuoti į sečius, kur klausinėja kodėl, kada, ar dar ne, kur atsiveža kūdikėlius... Buvau sau davus žodį - jei iki tam tikro laiko nebus nieko, viskas, skiriuos.
ir nereikėjo... sūpuojam. wub.gif
Atsakyti
#134
QUOTE(naitas @ 2008 10 04, 23:41)
Kiekvienam pajuokavime yra šiek tiek tiesos. gal tai kitam žmogui nuskambėtų kaip variantas. Atradimas. Kitas kelias.
drinks_cheers.gif
dar pridėsiu, kad kai šeimoje nėra vaikų, daugumoje atvejų tokia šeima išyra. Kiek bebūtų kalbama jaunystėj kitiems ir sau, kad mes viens kitą mylim, kad gyvensim kartu, džiaugsme ir varge, vistiek kažkada atsiranda gyvenime patrauklus kitas žmogus, kyla įvairių minčių...
Moters organizmas turi savo "galiojimo" laiką. O vyro laikas yra žymiai ilgesnis. Todėl manau, kad moteris turi būti labai ryžtinga, jeigu žino, ko nori.

Mes patys neturėjom vaikų 7 metus. Nežinojau, kas yra kontracepcija, o vaikų nebuvo. Darėsi vis labiau nepakenčiama grįžti į namus, važiuoti į sečius, kur klausinėja kodėl, kada, ar dar ne, kur atsiveža kūdikėlius... Buvau sau davus žodį - jei iki tam tikro laiko nebus nieko, viskas, skiriuos.
ir nereikėjo... sūpuojam. wub.gif



Na taip o jeigu dar žinai kad tu vaiku ir nebus... jei nieko daugiau ir nedarysi... čia taip individualu ir tiap skirtinga... o moteriai tikrai yra svarbu pastoti išnešioti ir turėti vaiką, galima tik isivaizduoti jausmą, kai tau pasako, atleiskite, bet dziugiu žinių neturiu... labai norėčiau pasakyti kašką džiuginančio.. bet... siūlymas vaikų namukai arba važiuokite į latviją... bet kodel mūsų šalyje mes negalime gauti pagalbos.. ir vietoje susitvarkyti visų reikalų. verysad.gif
Atsakyti
#135
QUOTE(naitas @ 2008 10 04, 23:41)
Moters organizmas turi savo "galiojimo" laiką. O vyro laikas yra žymiai ilgesnis.


Kiekvienoj taisykles yra isimciu. Pavyzdziui, mes esame vienmeciai, o mano galiojimo laikas dar nepasibaiges... Problemos pas vyra. Nors pirmoje santuokoje vaika turi. Vadinasi pokyciai organizme pas ji ivyko daug greiciau...
Atsakyti
#136
Kai mus vienos spermogramos tyrimai šokiravo irgi buvo klausimas, ar galėtume panaudot donoro spermą. Tuomet viena mergaitė rašė, jog į iš vaikų namų paimtą vaikelį, juk anksčiau, ar vėliau gali kas nors pretenduot, o su donoro pagalba tu susilauki savo vaiko, tu išvaikštai visą neštumą žinodama, ką gėrei, kaip elgeisi ir t.t. Bent mes manau būtume pasinaudoję donoro sperma, aišku ne iš karto, po visų tyrimų
Linkiu visoms didžiausios sėkmės, jūs tikros šaunuolės 4u.gif
Atsakyti
#137
QUOTE(Isabele @ 2008 10 05, 10:25)
Nepaisant jokiu diagnoziu jis nesutiks su donoryste, nes tokio vaiko nemyles, jis bus ne jo. O vat vaika is vaiku namu myles. Jam donoryste lygu vos ne isdavystei  doh.gif

Nu zodziu smagi  ateitis ir atitinkami sprendimai laukia , jei priimtini gydymo metodai nepades sad.gif


kiekvienas turiu tokius įsitikinimus, kokius turi, bet man regisi šioks toks vyriškio minties nenuoseklumas.
bjauriai parašysiu, bet... ar vyras pasiruošęs viešai pripažinti savo nevaisingumą? nes įsivaikinus, tai bus akivaizdu. o kaip tu pati žiūri į įsivaikinimą?

dėl sprendimų. tau priimtina vienas problemos sprendimo būdas, vyrui - kitas. bet tai nereiškia, kad galiausiai tu turi privalai sutikt su jam priimtinu variantu. tu gali ir turi daryt tik tai, ko pati nori, nes tai gyvenimą keičiantis sprendimas.

4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo doris: 05 spalio 2008 - 10:19
#138
QUOTE(doris @ 2008 10 05, 12:18)

bjauriai parašysiu, bet... ar vyras pasiruošęs viešai pripažinti savo nevaisingumą? nes įsivaikinus, tai bus akivaizdu. o kaip tu pati žiūri į įsivaikinimą?

4u.gif

man isivaikinimas yra pats paskutinis, krastutinis ir visoks kitoks plano punktas. Jei jau niekaip nepavyktu susilaukti mudvieju vaikuciu, as ryzciausi donorystei. Man tai kur kas priimtinesnis budas, nei isivaikinimas. Gaila, kad kiausialasciu donoryste yra zveriskai brangi, as sutikciau, o vat su sprema zymiai paprasciau, gal uztektu net paprastos IUI.
O del pripazinimo nezinau, tiesiog isivaikinimo atveju butume abu "lygus", nei jo, nei mano. O donorystes atveju tik mano ir svetimo vyro, jis lieka uz borto, nes ne jo genai, nesvarbu, kad nuo uzsimezgimo akimirkos augintu ta mazyli.
Vienu zodziu blogai.
Atsakyti
#139
Sutinku,kad kiekviena seima priimta ta sprendima, kaip ir ka toliau daryti. VAiku tai abu norime. Mes jau tai minciai pribrendome, apsvarstyti uz ir pries.
Kad vyras yra nevaisingas suzinojau dar pries vestuves. Ir ka as galejau padaryti, ji palikti, pasakyti, kad sorry tu man ne vyras, as tokio nenoriu, as noriu sveiko! Negi tai butu teisinga? O kuo jis zmogus kaltas, kad Dievulis taip padare?
TAi manau yra isbandymas mums abiems, abu to trokstame, jis labai demesingas, rupestingas, jis padare ir iskente visus tyrimus, kokie tik galejo atsakyti i musu klausimus. Diagnoze aiski, bet priezastis nezinoma. Ir mes toliau gyvenam laukimu. Ir tikimes!
Tie vyrai kurie sako,kad donoras tai baisu, tai yra savanaudziai, kodel jie nepagalvoja ir nepaklausia o tu mano mieloji nori?
Tai merginos stiprybes visoms!
Atsakyti
#140


QUOTE(Boruzele07 @ 2008 10 05, 13:24)
Sutinku,kad kiekviena seima priimta ta sprendima, kaip ir ka toliau daryti. VAiku tai abu norime. Mes jau tai minciai pribrendome, apsvarstyti uz ir pries.
Kad vyras yra nevaisingas suzinojau dar pries vestuves. Ir ka as galejau padaryti, ji palikti, pasakyti, kad sorry tu man ne vyras, as tokio nenoriu, as noriu sveiko! Negi tai butu teisinga? O kuo jis zmogus kaltas, kad Dievulis taip padare?
TAi manau yra isbandymas mums abiems, abu to trokstame, jis labai demesingas, rupestingas, jis padare ir iskente visus tyrimus, kokie tik galejo atsakyti i musu klausimus. Diagnoze aiski, bet priezastis nezinoma. Ir mes toliau gyvenam laukimu. Ir tikimes!
Tie vyrai kurie sako,kad donoras tai baisu, tai yra savanaudziai, kodel jie nepagalvoja ir nepaklausia o tu mano mieloji nori?
Tai merginos stiprybes visoms!

matai, tavo vyras pasirase donorui...o ka butum darius jei jis butu kategoriskai pries? na, dabar gal sakysi kad butum susitaikius su bevaike seima....bet po 5m ar dar po keliu....manau tikrai negali garantuoti kas butu..
na bet dabar tikrai tave kitos mintys turetu kamuoti smile.gif nestuke.gif wub.gif labai tikiuosi kad jums pasiseks!! nestuke.gif wub.gif wub.gif thumbup.gif
Atsakyti
#141
kokia skaudi ir artima tema...kaip aš jus visas čia esančias suprantu...
QUOTE(Boruzele07 @ 2008 10 05, 12:24)
Kad vyras yra nevaisingas suzinojau dar pries vestuves. Ir ka as galejau padaryti, ji palikti, pasakyti, kad sorry tu man ne vyras, as tokio nenoriu, as noriu sveiko! Negi tai butu teisinga? O kuo jis zmogus kaltas, kad Dievulis taip padare?
TAi manau yra isbandymas mums abiems, abu to trokstame, jis labai demesingas, rupestingas, jis padare ir iskente visus tyrimus, kokie tik galejo atsakyti i musu klausimus. Diagnoze aiski, bet priezastis nezinoma. Ir mes toliau gyvenam laukimu. Ir tikimes!
Tie vyrai kurie sako,kad donoras tai baisu, tai yra savanaudziai, kodel jie nepagalvoja ir nepaklausia o tu mano mieloji nori?
Tai merginos stiprybes visoms!

aš apie vyro nevaisingumą sužinojau praėjus metams po vestuvių - ir džiaugiuosi, kad sužinojau po vestuvių, nes bent nebereikia savęs klausti KIEK STIPRIAI aš jį myliu. Dabar turim ką turim - mes bent žinom nevaisingumo priežastį, ir žinom, kad nei vienas nekaltas dėl to - yra jau kaip yra. Esu tikinti, ir tikrai nesvarstau kitų vyrų galimybių...
per šiuos metus beveik 80% artimų draugų susilaukė arba kaip tik laukiasi savo pirmagimių...nesmagu, nes po kiekvienos tokios draugams džiugios žinios net negaliu tikrai nuoširdžiai su jais pasidžiaugti...bet manau jūs visos žinot kokios sunkios tokios akimirkos...
grįžtant prie donorų temos - per pirmą pokalbį apie tokią galimybę, vyras griežtai pasakė NE...paskui pasitaisė, kad kol kas ne...gal ir keistai atrodys, bet per šiuos metus mes nei karto nepalietėm temos apie nevaisingumą...aš bijau pradėti kalbėti ir jau nebežinau ką jis galvoja...

atsiprašau, kad nuklydau ir nuo temos, bet pradėjus rašyti tiesiog norisi kažkur išsilieti, nes daugiau tiesiog nėra kur ir su kuo...o nuo to užsisklendimo savyje jau atrodo pradeda stogas važiuoti doh.gif
Atsakyti
#142
QUOTE(Fea @ 2008 10 05, 19:07)
matai, tavo vyras pasirase donorui...o ka butum darius jei jis butu kategoriskai pries? na, dabar gal sakysi kad butum susitaikius su bevaike seima....bet po 5m ar dar po keliu....manau tikrai negali garantuoti kas butu..
na bet dabar tikrai tave kitos mintys turetu kamuoti smile.gif nestuke.gif  wub.gif  labai tikiuosi kad jums pasiseks!! nestuke.gif  wub.gif  wub.gif  thumbup.gif



Nemanau, kad buciau atsisakiusi uz jo teketi. JIs zino, kokie man svarbus ir reikalingi vaikai, tad sprendima kad ir koks jis butu butume padare kartu. Lengviausia yra kalbeti ir galvoti apie skyrybas. Bet manau, kad viskas yra duota is auksciau, ir cia jau ne musu zmoniu valia.
O taip tikiuosi kad greitu laiku busiu nestuke.gif
Atsakyti
#143
QUOTE(Siela_01 @ 2008 10 05, 20:18)
kokia skaudi ir artima tema...kaip aš jus visas čia esančias suprantu...

aš apie vyro nevaisingumą sužinojau praėjus metams po vestuvių - ir džiaugiuosi, kad sužinojau po vestuvių, nes bent nebereikia savęs klausti KIEK STIPRIAI aš jį myliu. Dabar turim ką turim - mes bent žinom nevaisingumo priežastį, ir žinom, kad nei vienas nekaltas dėl to - yra jau kaip yra. Esu tikinti, ir tikrai nesvarstau kitų vyrų galimybių...
per šiuos metus beveik 80% artimų draugų susilaukė arba kaip tik laukiasi savo pirmagimių...nesmagu, nes po kiekvienos tokios draugams džiugios žinios net negaliu tikrai nuoširdžiai su jais pasidžiaugti...bet manau jūs visos žinot kokios sunkios tokios akimirkos...
grįžtant prie donorų temos - per pirmą pokalbį apie tokią galimybę, vyras griežtai pasakė NE...paskui pasitaisė, kad kol kas ne...gal ir keistai atrodys, bet per šiuos metus mes nei karto nepalietėm temos apie nevaisingumą...aš bijau pradėti kalbėti ir jau nebežinau ką jis galvoja...

atsiprašau, kad nuklydau ir nuo temos, bet pradėjus rašyti tiesiog norisi kažkur išsilieti, nes daugiau tiesiog nėra kur ir su kuo...o nuo to užsisklendimo savyje jau atrodo pradeda stogas važiuoti  doh.gif

Na kokia panaši situacija, mus vyro nevaisingumo žinia pasiekė dar biškis vėliau po vestuvių, bet ka yra kaip yra... Mūsų situacija kitokia bent tuo, jog vyras puikiai suvokia situaciją ir nevengia apie tai kalbeti, ir kai galutinai patvirtino jog ten nieko nera, ir pasake galimybes, jis man iš karto pasakė, jog pasidomėčau kaip ten viskas vyksta Latvijoje...
Sunku ka nors tau patarti, ši tema tikrai sunki ir skaudi, bet manau kad kaškaip turi vyrą prakalbinti ir išsiaiškinti jo mintis ir norus... ne vien tik savyje viską išgyventi, be to laikas irgi bėga... ir labai greitai, kad prabėgus penkeriems metams saves nepaklaustum... kur aš visą šį laiką buvau... kodėl aš nieko nesiėmiau ir nedariau.... Manau kad bendrą sprendimą vis tiek turite surasti kartu.. jis juk tave irgi turi suprasti... šeimą juk kurėte velgi su tam tikromis viltimis, tiek tu su savosiomis tiek ir vyras.... na žinoma... galbūt man lengva labai kašką patarinėti... bet.... ax.gif
Atsakyti
#144
QUOTE(Boruzele07 @ 2008 10 05, 20:42)
Nemanau, kad buciau atsisakiusi uz jo teketi. JIs zino, kokie man svarbus ir reikalingi vaikai, tad sprendima kad ir koks jis butu butume padare kartu. Lengviausia yra kalbeti ir galvoti apie skyrybas. Bet manau, kad viskas yra duota is auksciau, ir cia jau ne musu zmoniu valia.
O taip tikiuosi kad greitu laiku busiu nestuke.gif

tau labai pasiseke,kad turi toki supratinga vyra sitoj vietoj...o matai, pas kitas ne visai tokie vyrai doh.gif o tada ka daryti? kartais leliaus troskimas buna stipresnis uz viska..ir laikui begant tas vyro "bukumas" manau tikrai pradedu erzint ir geruoju nesibaigtu viskas unsure.gif
Atsakyti