QUOTE(pupux @ 2011 06 02, 08:49)
Dbr, kai vaikams pradejau skaityti pasakas, atradau, kad jos tarsi mini koviniai filmai(pvz. Egle-zalciu karaliene-uzkapoja). Tiesa sakant, man paciai vaikystej labai patiko skaityti pasakas, bet dabar, kai jauciu atsakomybe uz vaikus, matau, kad daugumoje pasaku vyrauja smurtas.
Jei taip manai, geriau neskaityk pasakų.
Apie šią pasaką buvau įdėjus citatą, čia pakartosiu (gal niekas nesupyks):
Dievas ir Jo duona"Pasakoje "Eglė žalčių karalienė" yra pažymėtas istorinis įvykis žmonių gyvenime, kai atsirado gelmės, dangaus, Dievo, dvasinė, lankymo duona, pyragas, maistas, lauktuvės, atnašos. Jie atsirado su kunigo institucija. Jos autorius, sumanytojas ir įsteigėjas yra Žilžinas- Pats Dievas:"Kaip eisi be lauktuvių.Išsikepk ragaišį." Ragaišį kepa ne Dievas, o žmogus, ne ant kranto sodžiuje, bet gelmėje, Dievo priežiūroje, kepa be tų įrankių, kurie kepimui reikalingi. Užvalgę gelmės ragaišio, sodžiaus vyrai tapo galvažudžiais.
Dabar atkreipkime dėmesį į tris dalykus: gelmės maisto paruošimą, pasiruošimą valgyti ir valgymo pasekmes.
Dievo duona ruošiama gelmėje Paties Dievo priežiūroje, todėl nurodytas įrankis- rėtis, kuriuo nekepama nei duona, nei ragaišis. Vadinasi, Dievo duona turi būti pagaminta kitokiu būdu- gamintojas turi susitapatinti su Pačiu Dievu, o tai reiškia, kad gamintojas kėlė, arė, akėjo, prižiūrėjo, pjovė, kūlė, valė, malė, maišė, kepė kartu su Dievu. Visus padargus ir įrankius pašventino, nuskaidrino ir užkalbėjo Dievo vardu. Tik šitokiu būdu buvo gaminama Dievo Duona- lauktuvės- atnašos...
Pats svarbiausias dalykas pasiruošiant valgyti Dievo duoną- valgytojo dvasinė būklė. Dievas prie savo duonos pridėjo dar keturias dvasiasvisiems tiems, kurie ją valgys: ąžuolą- garbę (Dievo garbinimą), beržą- meilę (visus mylėti), uosį- teisingumą (visiems būti teisingiems), drebulę- mirtį, ugnį (dvasinį pasikeitimą). Šias visas dvasias reikia pažinti, apgyvendinti savyje, kad būtų pasiruošta valgiui- dvasinei puotai.
Valgymo pasekmės priklauso tik nuo Dievo duonos ruošimo ir nuo trijų dvasių žmoguje. Jeigu visi reikalavimai išpildyti, žmogus savo dvasia priartėja prie Dievo. Jeigu Dievo duona netinkamai paruošta, žmogus nieko nelaimi. Jeigu Dievo duona tinkamai paruošta, bet žmogus iš trijų dvasių nors vienos neturi, jis tampa galingu piktavaliu. Taip ir Eglės broliai, neturėdami savyje trijų dvasių, užvalgę Dievo duonos (lauktuvinio ragaišio), iš karto tapo galvažudžiais, nes Dievo duona išjudina (suaktyvina) žmogaus dvasias."
Albinas Kurtinaitis