Vadim Zeland Transerfingas

As nekompetetinga, bet noriu pasakysi savaja nuomone...

Perteklinis potencialas atsiranda visada ir visur, bet tai priklauso kiek tu jam leidi isisiubuoti... Ir tu dar tikriausiai neivaldei sios technikos ir man anksciau kildavo klausimu, 'va dabar netaip suveike kaip turejo ir pan.' Dariau klaidu apie kurias nezinojau, pradejau analizuoti situacija ir ieskoti klaidu... Stebek situacijas ir jeigu veikia priesingai ieskok klaidu, tikrai surasi ir po truputi ivaldysi visa tai...

As duosiu savaji pavyzdi, kaip laikiau teises:

Vaziavau tikrai gerai, bet instruktorius baisingai buvo del aiksteles prigasdines nu ir eidavau egzamino laikyt susikoncentravus tik ties aikstele, visus 3 kartus isvaziavau as is tos aiksteles be problemu ir susimaudavau mieste... Oi ilgai galva lauziau kol suradau atsakyma, nes vis galvodavau va ir NEVEIKIA... Viskas veikia, visada, tik mes nepastebim smulkiu klaidu Tiesiog mano klaida buvo, jog as uzmirsau apie vaziavima mieste, o koncentravausi ties aikstele. Kaip Zelandas sako tas 'budetojas', neturi snausti, o sekti elgesi visur ir visada...

gal buvo ir kitu priezasciu, bet jeigu pagal transerfinga tai atsirado vel kada suradai kita raso"Jeigu zmogus i kuri ziurima skaidre, siela tai jaucia ir jei nepatiks, zmogus gali pajusti jums nesamoninga pasibjaurejima" taip kad atsargiai. "Meiles skaidreje turi buti abstrakti asmenybe -idealas o ne konkretus zmogus".

Nu labai idomi cia toji teorija, bet cia kalba eina jau apie buvusias meiles ir t.t., o jeigu meile dar tik nauja, besimezganti ir as tikiu, kad jis butent tas, kuri prisisaukiau savomis mintimis su visomis smulkmenomis... Ar jis gali manimi pasibjaureti, jeigu as apie ji galvoju??? Ir ar istiesu kitas zmogus jaucia, kai apie ji galvoji?

manau kad jaucia. Pvz. ar niekad nebuvo kad pagalvoji apie pazystama zmogu ir paskambina?
Tai jeigu demesio tau jo netruksta tai viskas tvarkoje. Bet jeigu tau reikia iki jo "dasikasti" kaip rasei tai verta pakeisti taktika.

I kokia???

negalvoti as negaliu, man rodos man galva nukirstu as vis dar apie ji galvociau apsedimas kazkoks suprantu, kad desperatiskai su juo buti nenoriu ir man nereikia to, zinau, kad jis nepravalo man nieko duoti... Zinot jau susigyvenau su tuo, kad mane daro laiminga zinojimas jog jam viskas gerai, bei jo akiu sviesa...

O del to 'dasikasiau', as nieko nedariau, tiesiog laukiau ir po pusmecio pagaliau jis man dave savo nr., bet as juk labai isdidi nepaemiau o dar po gero menesio jam savaji daviau... bet kas is to, as bandziau keleta kartu sukontaktuoti ir snipstas, o jis to nedaro (zinau, kad neturi) TAI VA TAIP IR GYVENU

Radau labai vertingus (mano manymu zodzius), oi ilgai as juos skaiciau kol esme supratau...

Sielos ir Proto Vienybe:

Protas turi valią, bet negali valdyti išorinio ketinimo. Siela gali pajusti savo tapatumą su išoriniu ketinimu, bet neturi valios. Ji skraido variantų erdvėje kaip nevaldomas popierinis aitvaras. Jei norime pajungti valiai išorinį ketinimą, reikia pasiekti sielos ir proto vienovę. Tai būsena, kuriai esant sielos jausmai ir proto mintys susilieja. Pavyzdžiui, kai žmogų apima džiaugsmingas įkvėpimas, jo siela „dainuoja", o protas „patenkintas trina rankas". Tokios būsenos žmogus gali kurti. Bet būna, kad sielą ir protą suvienija nerimas, baimė ir antipatija. Tada išsipildo blogiausi lūkesčiai. O kai širdis priešinasi tam, ką tvirtina sveikas protas, tai reiškia, kad siela ir protas nesutaria.

Tuoj as Jums isvesiu filosofine minti juk mano siela nori but su tuo vaikinuku, o protas man vis nurodineja (o kam tau to reikia, va ziurek nevertina jisai taves ir pan., va ziurek praejo ir net nepazvelge ir t.t.), tuomet as elgiuosi tarsi kersindama... Skaudinu ji (nors mano siela daryti to nenori, bet protas liepia)... Tai va zinokit, nuo paraso sukurimo dienos, elgiausi visiskai priesingai, elgiausi su juo taip kaip noreciau, kad jisai su manim elgtusi... Ejau pamatyti ji netgi tada kai blogai jauciausi, nes siela to norejo, jau pamyniau visa isdiduma ot lauzo man gyvenimas 'ragus' Dabartinis mano elgesys atitinka manaja sielos busena jau menuo be vienos dienos... Vat ir buciau linkus nepritarti toms teorijoms, nekreipti demesio, slapstytis, paleisti, mat gal pasiilgs... Patikekit dariau tai ilgai, puse metu, stoga raudavo, grauzdavau save, kad isejau ir neatsisveikinau, kad net nepakalbejau... O dabar jauciuosi, kad elgiuosi teisingai, bent zinau, kad darau VISKA KA GALIU Ir dabar tikrai suprantu, kad nieko rimto dar nera ir nezinau ar bus, bet NORIU... ir po susitikimo su juo dabar mano siela 'dainuoja', o 'protas trina rankomis' Mergos, as visiska BEPROTEEEEEEE

Dabar klausimas Vaicicaku ir hederi, ar elgetes butent taip, as vis delto principai buvo auksciau uz viska, ar pacios ryzotes veikti ar bandet suvienyti sielos ir proto jausmus (nes Jusu siela to trosko)??? Ar zinojot sia teorija tuo metu... as nors ir zinojau, bet man ja suprasti reikejo labai daug laiko, nors rodos viskas taip paprasta

P.S. ir dar gavau as is jo daug, jis tykojo po sporto klubo keleta kartu, kad mane parvesti namolio (bet apsimeciau, kad nepastebejau), atsiunte geliu i darba (be uzraso kam ir nuo ko, tik 'paciai nuostabiausiai moteriai, kuri cia dirba'), pamelavo savo amziu (kad suzavetu, siek tiek save pajaunino, zinoma as neissidaviau jog zinau ), atsikrauste gyventi i mano kaimynyste (kaip priezastis, mat cia jo brolis gyveno, o dabar isvyko, taigi jisai nama pasaugos ), Jo draugai pradejo mane sveikintis, o kai kurie pamate taip keistai nusisypso , as netgi buvau suteikusi jam sanca praleisti nakti su manim... tiesiog akivaizdziai pakvieciau uzeiti vidun, o jis atsisake... nesielgia vyrai taip, oi nesielgia, siena jis pasistates didziule, o man reikia ja sugriauti o galbut ir as prisidejau prie tos sienos lipdymo

Sis tavo nupasakotas patyrimas isrodo kaip svytuokle - esi taip pasidavusi jos siubavimui ir tiek daug energijos pasisavinanti. Gal tiesiog bandyk dziaugtis buvimu kartu su juo, nesitikint kazkokios naudos ar santykiu. Tiesiog dziaukis neprievartaudama saves..
Papildyta:
Ta prasme energijos daug atiduodi bereikalingai..

siandien turejau proga pameginti "energetinio skanesto" metoda (kai turi reikalu su neigiamai nusiteikusiu individu is kurio tau pvz ko nors reikia, duodi jam "skanesta" isivaizduoji ta zmogu laiminga patenkinta, veikianti ka nors malonaus ar issiprendusi savo problemas)
tai turejau reikalu biudzetinej istaigoj, moteriske is pradziu laikesi gan neutraliai paskui is jos ir komplimenta isgirdau ir mano reikala isprende gan pusetinai, gal reikia manyti veikia

Oi, mieloji, zinau, bandau dziaugtis buvimu su juo... bet kad tycia einu tada kada jis eina, kad ji sutikti, tai va cia mano beda... bet as bandau taisytis

O su tais skanestais, geras... as tai visada bandau taip issivaizduoti... kazkaip einu labai teigiamai nusiteikusi, iskarto bendrauju su tuo zmogum kaip su man labai miela asmenybe, nors net nezinau kokia ji, bet rodos veikia

Esu perskaičius visas 5 knygas.
Praktiškai vis pasiskaitau kai kuriuos patarimus, nes labai padeda, tik, karts nuo karto švytuklės, rodos, nepastebimai užkabina , tai tenka grįžti ir vėl skaityti.
Manyčiau puikios knygos savitobulinimui, pasaulio suvokimui.

Kurie patarimai tau labai padeda?

Nu buvo klausta ne manes, bet as atsakysiu nuo saves...

Man:

1. Jog negalima keisti situacijos, o reikia pasirinkti kita VEIKIA

2. Paskui tas teigiamas pamaitinimas kita zmogu sava energija

3. Ir siaip laikytis atokiau nuo svytuokliu, bet kad kartais man buna netgi labai sunku jas atskirti ir kol surandu bunu gerokai isipainiojusi

4. Labai idomus tas patarimas, kai priimi strendima protu, po to is karto klausytis sirdies balso, pakol kas sunkiai sekasi man ji taikyti praktikoje, bet bandau kazkaip atrodo, priimu sprendima, paklausau sirdies, bet jeigu taip pasielgiu, tik tada suvokiu, kad visdelto atsakymas buvo netas matyt dar nemoku klausytis...