Kažkaip paprastose situacijose visai neblogas toks pažaidimas, bet kai užklumpa rimtesni negerumai, sunku šypsotis ir džiūgauti. O gal čia tik praktikos reikia?
Kaip jum pavyksta ta teigiama reakcija į viską, ką gyvenimas siunčia? Kažkaip paprastose situacijose visai neblogas toks pažaidimas, bet kai užklumpa rimtesni negerumai, sunku šypsotis ir džiūgauti. O gal čia tik praktikos reikia?
Kažkaip paprastose situacijose visai neblogas toks pažaidimas, bet kai užklumpa rimtesni negerumai, sunku šypsotis ir džiūgauti. O gal čia tik praktikos reikia?
QUOTE(Emilė @ 2009 04 26, 14:47)
Kaip jum pavyksta ta teigiama reakcija į viską, ką gyvenimas siunčia? Kažkaip paprastose situacijose visai neblogas toks pažaidimas, bet kai užklumpa rimtesni negerumai, sunku šypsotis ir džiūgauti. O gal čia tik praktikos reikia?
Kažkaip paprastose situacijose visai neblogas toks pažaidimas, bet kai užklumpa rimtesni negerumai, sunku šypsotis ir džiūgauti. O gal čia tik praktikos reikia?Emile, visada islaikyti tik pozityvia energija, faktiskai neimanoma. Ypac jei dar per jega stengiames tai padaryti ir save pagrauziam, kad nesigauna.
Man atrodo reikia stengtis, kad kiekviena diena nors minute pabutume laimingesni negu vakar, ir nors vienu gramu "bendrame dienos fone".
Vos vos, taip svelniai svelniai.
Ir taip po laseli skaidreja kiekviena diena.
O del pavydo... skaitydama suvokiau, kad pavydas atlieka rodykles funkcija (jis parodo kur yra perteklinis potencialas, itampa) aiskiausiai rodo ko mums truksta. As pvz. buvau nustebinta, kad egzistuoja pavydas mylimo zmogaus... net neisivaizdavau kad toks buna is viso. Niekada nesu jo jautusi, gal todel, sioje srityje esu labai laiminga. Hmmm
labai aciu, kad pasidalinot, nes man tai buvo toooks atradimas. is tiesu, man atrode, kad visi pavydi kitu dalyku, o meiles tai jau tikrai niekas net nesugalvotu...
kaip idomu...
As pavydziu tik materialiu dalyku... keista. Nepasakyciau, kad man ju truksta, bet toks nuolatinis vidinis stygius ir jausmas, kad va va X isigijo ta, o y ta. O as noriu abieju, bet man reikia dar ir to ir ano ir dar to ka turi X ir Y. Is kur zmones turi tiek visokiu dalyku ir jiems pinigu? (o kad X neturi to ka turiu as ar Y, man visai neidomu) Et...
manau pavydas cia jau naturali zmogaus prigimtis... vienaip ar kitaip pavydime visi maziau ar daugiau... aisku negerai pavydas, musu ego ji skaitina...
Man atrodo, kad ji skatina vidinis jausmas, kad mums kazko truksta ir galim visai pristigti ar netekti, o stai kitas - turi 
As pagal issokanti pavydo jausma pasitikrinu savo pasamonine itampa. matyt kazkuriame gyvenime teko kesti didelius nepriteklius ir dabar ta busena vis pasijungia, nors tam nera visiskai jokio pagrindo.
Tada padekoju pavydui, kaip signalui, palinkiu tam zmogui dar daugiau geroves, o pati stengiuosi subalansuoti busena, taciau, man atrodo, kad tam reikia kelis labai pasiturimus gyvenimus nugyventi... gal, o gal galima kazkaip kitaip, bet as pastebiu, jog tai kaip piktzole, ravek neravejes, bet jei dirva jai tinka, tai vis atzelia. pazisti, jau, zinai, bet vis tiek...
jei visai atvirai, kazkada galvojau, kad verslas ir dideli pinigai pades, bet jie isgyde tik realu pinigu stygiu, o itampa, baime ir pavydas liko... tiesiog man tai kaip gyvenimo druska, kampas kuri turiu slifuoti, nuglostyti po truputeli. kada nors uzgis...
As pagal issokanti pavydo jausma pasitikrinu savo pasamonine itampa. matyt kazkuriame gyvenime teko kesti didelius nepriteklius ir dabar ta busena vis pasijungia, nors tam nera visiskai jokio pagrindo.
Tada padekoju pavydui, kaip signalui, palinkiu tam zmogui dar daugiau geroves, o pati stengiuosi subalansuoti busena, taciau, man atrodo, kad tam reikia kelis labai pasiturimus gyvenimus nugyventi... gal, o gal galima kazkaip kitaip, bet as pastebiu, jog tai kaip piktzole, ravek neravejes, bet jei dirva jai tinka, tai vis atzelia. pazisti, jau, zinai, bet vis tiek...
jei visai atvirai, kazkada galvojau, kad verslas ir dideli pinigai pades, bet jie isgyde tik realu pinigu stygiu, o itampa, baime ir pavydas liko... tiesiog man tai kaip gyvenimo druska, kampas kuri turiu slifuoti, nuglostyti po truputeli. kada nors uzgis...
hmmm... manau vistiek imanoma pavyda savo apmalsinti su laiku...
QUOTE(Selena7 @ 2009 04 28, 11:10)
hmmm... manau vistiek imanoma pavyda savo apmalsinti su laiku...
Įmanoma tikrai.
Kuo toliau, tuo lengviau man su pavydu tvarkytis. Kažkaip džiaugiuos tuo, ką turiu, tikiu, kad dar daug daug gero laukia, nelyginu savo turėjimų su tuo, ką turi/pasiekia/įsigyja kiti. Tokios knygos kaip Zelando Transerfingas irgi nemažai prie to prisideda.
mikito, ačiū, kad parašei apie pozityvią energiją. Tikrai diena po dienos to jutimosi vis daugiau, vis lengviau priimti tai, ką gyvenimas siunčia, džiaugtis, dėkoti...
Kai žmogus suvokia, kad nėra atskiras individas, už kurio tvorelės gyvena kitas atskiras individas, turintis tai, ko pačiam irgi norėtųsi..., kai priima, kad gyvenime viską, ko jam duotu momentu reikia, jisai turi, tada iš kart atpuola poreikis pavydėti. Tada galima džiaugtis, kad kitas turi, juk smagu, kad kitam sekasi, jis patenkintas, šalia patenkintas žmogus. Nuo to tampi ir pats patenkintas, tai užkrečiama 
.
Bet niekas nevaržo siekti sau geresnio. Sieksim - ir turėsim. O jei dar sieksim su teigiamom emocijom, turėsim daug lengviau .
Pavydas nėra natūralus žmogui jausmas. Ir tai nėra vidinis jausmas, nes pavydas diktuojamas proto. Tegul senų programų, atsineštų iš praeities, bet tai tik proto darbo rezultatas. Nuraminę protą tikrai suprastumėt, kad pavydėti tiesiog neverta, nėra ko, nes širdis tokio jausmo nepriima.
. Bet niekas nevaržo siekti sau geresnio. Sieksim - ir turėsim. O jei dar sieksim su teigiamom emocijom, turėsim daug lengviau
.Pavydas nėra natūralus žmogui jausmas. Ir tai nėra vidinis jausmas, nes pavydas diktuojamas proto. Tegul senų programų, atsineštų iš praeities, bet tai tik proto darbo rezultatas. Nuraminę protą tikrai suprastumėt, kad pavydėti tiesiog neverta, nėra ko, nes širdis tokio jausmo nepriima.
Nezinau ar tik as dabar radau ar is tiesu pasirode nauja knyga:
http://www.manoknyga...-principai.html
Siandien nusipirksiu
O gal kas jau skaite?
ar is tiesu pasirode nauja knyga:http://www.manoknyga...-principai.html
Siandien nusipirksiu
O gal kas jau skaite?
QUOTE(mikito @ 2009 05 21, 13:38)
Nezinau ar tik as dabar radau ar is tiesu pasirode nauja knyga:
http://www.manoknyga...-principai.html
Siandien nusipirksiu
O gal kas jau skaite?
ar is tiesu pasirode nauja knyga:http://www.manoknyga...-principai.html
Siandien nusipirksiu
O gal kas jau skaite?
Neatsimenu iš kur, bet gal prima knyga kuria parsisiunčiau, be abejo rusų kalba
QUOTE(mikito @ 2009 05 21, 14:38)
Nezinau ar tik as dabar radau ar is tiesu pasirode nauja knyga:
http://www.manoknyga...-principai.html
Siandien nusipirksiu
O gal kas jau skaite?
ar is tiesu pasirode nauja knyga:http://www.manoknyga...-principai.html
Siandien nusipirksiu
O gal kas jau skaite?
tą knygą varčiau knygyne, pasirodė, kad ten kaip santrauka, svarbiausios mintys sudėtos.
QUOTE(be rėmų @ 2009 05 21, 14:29)
tą knygą varčiau knygyne, pasirodė, kad ten kaip santrauka, svarbiausios mintys sudėtos.
O as supratau, kad ten daugiau praktika, pratimai ... Na nezinau, kol neturiu ir neskaiciau, tai nieko negaliu pasakyti. labiau noreciau pratimu.
Beje, Lietuvoje vyko transerfingo seminaras praeita savaite. As nebuvau, gal kiti lankesi ir turi atsiliepimu?
