Skambinau i GK klinika. Sake, kad niekur anksciau tokiu lazeriu kaip pas juos hemaroju neoperavo ir aplamai abejoja , kad galejo kur nors operuoti hemaroju lazeriu. Pilna operacijos kaina 3300 lt, bet jei esi soc draustas, tai turi susimoketi 1600 lt. Pirmiausiai reikia uzsiregistruoti pas daktara konsultacijai (daktaras Mikalauskas), tada viska sutarti. Sake visa procedura trunka apie 15 min. neskausminga, lazeriu iskarto pridegina zaizdas, todel nebekraujuoja, zodziu kai paklausai, tai siandien norisi begti iroperuotis, tik kazin ar is tiesu viskas taip gerai...
QUOTE(kriste91 @ 2010 12 27, 11:35)
Skambinau i GK klinika. Sake, kad niekur anksciau tokiu lazeriu kaip pas juos hemaroju neoperavo ir aplamai abejoja , kad galejo kur nors operuoti hemaroju lazeriu. Pilna operacijos kaina 3300 lt, bet jei esi soc draustas, tai turi susimoketi 1600 lt. Pirmiausiai reikia uzsiregistruoti pas daktara konsultacijai (daktaras Mikalauskas), tada viska sutarti. Sake visa procedura trunka apie 15 min. neskausminga, lazeriu iskarto pridegina zaizdas, todel nebekraujuoja, zodziu kai paklausai, tai siandien norisi begti iroperuotis, tik kazin ar is tiesu viskas taip gerai...
Hm, jei jau tokios problemos, tai gal ir nereik bijot bandyt kad ir su lazeriu... Kiek suprantu, tai svarbu, kad gydytojas butu ne seip koks, o ismanytu savo darba... O chirurgines operacijos jau iprastos, pooperacini laikotarpi daug kas aprase, mazdaug visiems vienodas. Nezinau, man kadangi neskauda hemorojaus, seip lyg ir nieko baisaus, bet mane vien jo egzistencija kazkaip negerai nuteikia, manau, kad po keleto metu bus panasiai, kaip kriste91. Vo iki tada arba susitaupysiu hemorojui ir venoms, arba teks gult liguoninen
Sveikos, mergaites, noriu, Jus, visas padrasinti ir nebijoti eiti pas gydytoja. Mano istorija, tokia, kad kentejau su sia liga 3 o gal 4 metus, kol pasiryzau nueiti. Tik deja, jau per velu ir teks operuotis,nes turiu iplesu ir iskritusiu mazgu. O galejau, gal ir vaistukais isigydyt. Tai va nebijokit, nera taip baisu, kaip maniau, nuejau pas proktologa ir labai dziaugiuos, kad pasiryzau. 
Auksiuks, ar minejo, kokiais vaistais galima isgydyti? Man kol kas ne vieni nepaveike iki pasveikimo, tik kazkiek pagerina bukle.
QUOTE(simson @ 2010 09 04, 18:00)
Labai geri mociutes patarimai
QUOTE(kriste91 @ 2010 12 26, 14:46)
Galiu tik pasidalinti tokia savo patirtim, kad man padeda pagulejimas "zvakes" pozoje, o jei skauda , padeda molio kompresai. Jei paskaitysite "gydymas moliu", ten raso, jei zmones plautu "uodegytes" molingu vandeniu, neturetu hemarojaus...Moli perku geriama zaliaji. Kai nepadeda net stiprus nuskausminamieji, molio kompresai man tikrai padeda.
o kur galima nusipirkti zaliaji moli?
QUOTE(auksiuks @ 2010 12 28, 21:34)
Sveikos, mergaites, noriu, Jus, visas padrasinti ir nebijoti eiti pas gydytoja. Mano istorija, tokia, kad kentejau su sia liga 3 o gal 4 metus, kol pasiryzau nueiti. Tik deja, jau per velu ir teks operuotis,nes turiu iplesu ir iskritusiu mazgu. O galejau, gal ir vaistukais isigydyt. Tai va nebijokit, nera taip baisu, kaip maniau, nuejau pas proktologa ir labai dziaugiuos, kad pasiryzau.
Butu idomu suzinoti ar skausmingas patikrinimas.kas ten kaip vyksta,nes baisiai bijau,o dar ir vyrui. jai nesunku parasyk i mano emaila lt01ncv@gmail.com
Atėjau, paskaičiau ir silpna pasidarė..
Ne todėl, kad bijau, jau taip skauda, kad bijok nebijojęs, realybė tiesiai į akis žiūri, bet todėl, kad tokia kvailiukė ir bailiukė buvau ir vis delsiau.. Visą gyvenimą turėjau bėdų su kietėjančiais viduriais ir labai nedažnu tuštinimusi (mat mano mama buvo iš tų, kurios sako, kad jų vaikas viską valgo ir viskas gerai. aha, kol tas vaikas neužauga, dabar tokioms mamoms vožtelt norisi, kai tik išgirstu tokius žodžius). Kuo toliau, tuo prasčiau, visi specialistai sakė, kad išaugsiu, na bala nematė, gal jie teisūs. Augau, užaugau, o viskas tik prastėja. Niekad nesupratau, kodėl skauda, rimtam reikalui geriausiu atveju kas keturias dienas einu, neberandu, kas padėtų. Prieš kokius trejus metus pajutau, kad labai skauda tuštintis, ir net kartais toks plyšimo veriantis jausmas aplankydavo, vis maniau, kad dėl kietėjančių vidurių, ko tik nedariau.. Kai pastojau, ėmė vis blogėti, po valandą verkdavau, vyras klizmučių važiuodavo, po to ilgai atsisėsti negalėdavau.. Kentėjau (ot vištos smegenėlės..kai galvoj tuščia, tai užpakalis kenčia), ir tik po to ginekologė paaiškino, kad man hemorojus ramiai gyventi neduoda, bet neva po gimdymo viskas susitvarkys. Na ką, iškart po gimdymo pasakė, kad viskas tvarkoj, ir gal kokius du mėnesius taip buvo.. O dabar tai jau net gyvent nesinori.. Pajuntu norą į wc ir jau žinau, kad po to eisiu gulėti, visi darbai nuplauks.. Visur kraujas, skausmas baisus, naudoju žvakutes ir tą mastu, kuris abejoju ar išvis veikia.. Pas daktarus dar nėjau (bet dabar jau viskas, vietoj tuščios galvos mąstysiu užpakaliu ), o vaistininkė dar kalio permanganato tirpalu rekomendavo plauti, neva jai padėjo. Bandžiau keletą kartų, bet nežinau ar gerai darau.. Tai va, prirašiau visą romaną, kurį galima į gimdymo istorijas kelt..
Tikiuosi, per kvailumą ir aplaidumą nebūsiu uždelsus iki operacijos..
Ne todėl, kad bijau, jau taip skauda, kad bijok nebijojęs, realybė tiesiai į akis žiūri, bet todėl, kad tokia kvailiukė ir bailiukė buvau ir vis delsiau.. Visą gyvenimą turėjau bėdų su kietėjančiais viduriais ir labai nedažnu tuštinimusi (mat mano mama buvo iš tų, kurios sako, kad jų vaikas viską valgo ir viskas gerai. aha, kol tas vaikas neužauga, dabar tokioms mamoms vožtelt norisi, kai tik išgirstu tokius žodžius). Kuo toliau, tuo prasčiau, visi specialistai sakė, kad išaugsiu, na bala nematė, gal jie teisūs. Augau, užaugau, o viskas tik prastėja. Niekad nesupratau, kodėl skauda, rimtam reikalui geriausiu atveju kas keturias dienas einu, neberandu, kas padėtų. Prieš kokius trejus metus pajutau, kad labai skauda tuštintis, ir net kartais toks plyšimo veriantis jausmas aplankydavo, vis maniau, kad dėl kietėjančių vidurių, ko tik nedariau.. Kai pastojau, ėmė vis blogėti, po valandą verkdavau, vyras klizmučių važiuodavo, po to ilgai atsisėsti negalėdavau.. Kentėjau (ot vištos smegenėlės..kai galvoj tuščia, tai užpakalis kenčia), ir tik po to ginekologė paaiškino, kad man hemorojus ramiai gyventi neduoda, bet neva po gimdymo viskas susitvarkys. Na ką, iškart po gimdymo pasakė, kad viskas tvarkoj, ir gal kokius du mėnesius taip buvo.. O dabar tai jau net gyvent nesinori.. Pajuntu norą į wc ir jau žinau, kad po to eisiu gulėti, visi darbai nuplauks.. Visur kraujas, skausmas baisus, naudoju žvakutes ir tą mastu, kuris abejoju ar išvis veikia.. Pas daktarus dar nėjau (bet dabar jau viskas, vietoj tuščios galvos mąstysiu užpakaliu
), o vaistininkė dar kalio permanganato tirpalu rekomendavo plauti, neva jai padėjo. Bandžiau keletą kartų, bet nežinau ar gerai darau.. Tai va, prirašiau visą romaną, kurį galima į gimdymo istorijas kelt.. Tikiuosi, per kvailumą ir aplaidumą nebūsiu uždelsus iki operacijos..
QUOTE(jadziukas @ 2011 01 04, 21:52)
Atėjau, paskaičiau ir silpna pasidarė..
Ne todėl, kad bijau, jau taip skauda, kad bijok nebijojęs, realybė tiesiai į akis žiūri, bet todėl, kad tokia kvailiukė ir bailiukė buvau ir vis delsiau.. Visą gyvenimą turėjau bėdų su kietėjančiais viduriais ir labai nedažnu tuštinimusi (mat mano mama buvo iš tų, kurios sako, kad jų vaikas viską valgo ir viskas gerai. aha, kol tas vaikas neužauga, dabar tokioms mamoms vožtelt norisi, kai tik išgirstu tokius žodžius). Kuo toliau, tuo prasčiau, visi specialistai sakė, kad išaugsiu, na bala nematė, gal jie teisūs. Augau, užaugau, o viskas tik prastėja. Niekad nesupratau, kodėl skauda, rimtam reikalui geriausiu atveju kas keturias dienas einu, neberandu, kas padėtų. Prieš kokius trejus metus pajutau, kad labai skauda tuštintis, ir net kartais toks plyšimo veriantis jausmas aplankydavo, vis maniau, kad dėl kietėjančių vidurių, ko tik nedariau.. Kai pastojau, ėmė vis blogėti, po valandą verkdavau, vyras klizmučių važiuodavo, po to ilgai atsisėsti negalėdavau.. Kentėjau (ot vištos smegenėlės..kai galvoj tuščia, tai užpakalis kenčia), ir tik po to ginekologė paaiškino, kad man hemorojus ramiai gyventi neduoda, bet neva po gimdymo viskas susitvarkys. Na ką, iškart po gimdymo pasakė, kad viskas tvarkoj, ir gal kokius du mėnesius taip buvo.. O dabar tai jau net gyvent nesinori.. Pajuntu norą į wc ir jau žinau, kad po to eisiu gulėti, visi darbai nuplauks.. Visur kraujas, skausmas baisus, naudoju žvakutes ir tą mastu, kuris abejoju ar išvis veikia.. Pas daktarus dar nėjau (bet dabar jau viskas, vietoj tuščios galvos mąstysiu užpakaliu ), o vaistininkė dar kalio permanganato tirpalu rekomendavo plauti, neva jai padėjo. Bandžiau keletą kartų, bet nežinau ar gerai darau.. Tai va, prirašiau visą romaną, kurį galima į gimdymo istorijas kelt..
Tikiuosi, per kvailumą ir aplaidumą nebūsiu uždelsus iki operacijos..
Ne todėl, kad bijau, jau taip skauda, kad bijok nebijojęs, realybė tiesiai į akis žiūri, bet todėl, kad tokia kvailiukė ir bailiukė buvau ir vis delsiau.. Visą gyvenimą turėjau bėdų su kietėjančiais viduriais ir labai nedažnu tuštinimusi (mat mano mama buvo iš tų, kurios sako, kad jų vaikas viską valgo ir viskas gerai. aha, kol tas vaikas neužauga, dabar tokioms mamoms vožtelt norisi, kai tik išgirstu tokius žodžius). Kuo toliau, tuo prasčiau, visi specialistai sakė, kad išaugsiu, na bala nematė, gal jie teisūs. Augau, užaugau, o viskas tik prastėja. Niekad nesupratau, kodėl skauda, rimtam reikalui geriausiu atveju kas keturias dienas einu, neberandu, kas padėtų. Prieš kokius trejus metus pajutau, kad labai skauda tuštintis, ir net kartais toks plyšimo veriantis jausmas aplankydavo, vis maniau, kad dėl kietėjančių vidurių, ko tik nedariau.. Kai pastojau, ėmė vis blogėti, po valandą verkdavau, vyras klizmučių važiuodavo, po to ilgai atsisėsti negalėdavau.. Kentėjau (ot vištos smegenėlės..kai galvoj tuščia, tai užpakalis kenčia), ir tik po to ginekologė paaiškino, kad man hemorojus ramiai gyventi neduoda, bet neva po gimdymo viskas susitvarkys. Na ką, iškart po gimdymo pasakė, kad viskas tvarkoj, ir gal kokius du mėnesius taip buvo.. O dabar tai jau net gyvent nesinori.. Pajuntu norą į wc ir jau žinau, kad po to eisiu gulėti, visi darbai nuplauks.. Visur kraujas, skausmas baisus, naudoju žvakutes ir tą mastu, kuris abejoju ar išvis veikia.. Pas daktarus dar nėjau (bet dabar jau viskas, vietoj tuščios galvos mąstysiu užpakaliu
), o vaistininkė dar kalio permanganato tirpalu rekomendavo plauti, neva jai padėjo. Bandžiau keletą kartų, bet nežinau ar gerai darau.. Tai va, prirašiau visą romaną, kurį galima į gimdymo istorijas kelt.. Tikiuosi, per kvailumą ir aplaidumą nebūsiu uždelsus iki operacijos..
O kas cia tokio, kad ir reiks operuotis
Svarbu dingtu skausmai ir bedos 
To ir linkiu 
QUOTE(Murlyka @ 2011 01 04, 22:53)
O kas cia tokio, kad ir reiks operuotis Svarbu dingtu skausmai ir bedos To ir linkiu
Svarbu dingtu skausmai ir bedos To ir linkiu Dar po gimdymo bijau tetų ir dėdžių baltais chalatais
Bet kaip sakiau, dabar jau nebesvarbu, juk galėjau nedelsti, arba ankščiau ateiti čia pasiskaityti, kad susivokčiau, kad niekas šiaip sau nepraeina, et
Po galais... Taupau lazeriui.
Nu, va as jau po operacijos, truputi jus suklaidinau, pasirodo man buvo isoreje polipai du, o va viduje rado hemorojaus mazgus du . Operavausi privacioje klinikoje Kaune, operacija dare su nakoze pilna, nes ta pacia diena isleido, jauciausi gerai. Na o dabar gyju, na israsytos zvakutes yra, kuriu nelabai isidedu per skausmus ir tepalas . I tualeta iseiti ziuriai skauda, o siaip, visai nieko jauciuos, manau viskas butu gerai jei nereiktu dideliam reikaliukui eiti i tualeta 
. Tad, nedelskit ir ekit pas gydytojus, kad nereiktu operaciju ateiti, nes poopercinis laikotarpis ne koks.
. Operavausi privacioje klinikoje Kaune, operacija dare su nakoze pilna, nes ta pacia diena isleido, jauciausi gerai. Na o dabar gyju, na israsytos zvakutes yra, kuriu nelabai isidedu per skausmus ir tepalas . I tualeta iseiti ziuriai skauda, o siaip, visai nieko jauciuos, manau viskas butu gerai jei nereiktu dideliam reikaliukui eiti i tualeta . Tad, nedelskit ir ekit pas gydytojus, kad nereiktu operaciju ateiti, nes poopercinis laikotarpis ne koks.
