Sveiki!
Kas galėtų rekomenduoti psichologą jaunams (18 m.) vaikinui. Jis turėjo problemų su psichotropinėmis medžiagomis. Dabar jau viskas. Jis lankosi pas valstybinės poliklinikos psichologą. Jam pripažino deprasiją ir dabar maitina vaistais, kurie, manau, dar labiau jam kenkia. Tiesiog gaila žiūrėti į žmogų, kaip jis dėl jų kankinasi. Būčiau neišpasakytai dėkinga už pasiūlymus.
jei jaunuolis nusprende griebtis narkotiku, tai jau yra pagalbos sauksmas. Gerai, kad kreipiates pagalbos. is niekur nieko tokie sprendimai nepriimami. psichotropines medziagos sukelia priklausomybe, nuo kurios labai sunku atprasti ir labai sunku kovoti.. be abejo reikalinga ir psichologo pagalba ir ko gero, psichiatro, t.y. vaistai. ir turbut ne nuo vaistu blogai, o nuo abstinencijos bukles, kada zmogus ir nemiega ir dirglus ir piktas ir verkia ir juokiasi ir nerimo daug. jeigu tai praeis po kiek laiko iki 14 d. zmogus prades stotis ant koju, jeigu jis neislaikys, vel vartos ir taip ratas be galo. Linkiu Jums stiprybes.
Sveiki... Atėjau ir aš čia, nors maniau, kad nereikės... Lygiai prieš tris mėnesius nuo vėžio mirė mano Tėtis. Likau aš, brolis ir mama. Visi nepasidavėm, buvom stiprūs kaip kumštis, daugiausiai aš palaikiau šeima, nesuklysiu sakydama, jog buvau stipriausia.
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
QUOTE(pupyle @ 2011 01 20, 19:12)
Sveiki... Atėjau ir aš čia, nors maniau, kad nereikės... Lygiai prieš tris mėnesius nuo vėžio mirė mano Tėtis. Likau aš, brolis ir mama. Visi nepasidavėm, buvom stiprūs kaip kumštis, daugiausiai aš palaikiau šeima, nesuklysiu sakydama, jog buvau stipriausia.
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
prasom:
http://www.jppc.lt/?p=78&lng=lt
jei esu VU studente:
http://www.fsf.vu.lt...amp;Itemid=1353
QUOTE(pupyle @ 2011 01 20, 19:12)
Sveiki... Atėjau ir aš čia, nors maniau, kad nereikės... Lygiai prieš tris mėnesius nuo vėžio mirė mano Tėtis. Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
Ačiū labai...
Galiu rekomenduot savo psichologe-psichoterapeute, jei idomu parasykit i AZ
kad nebutu "reklamos"
Jums tikrai reiketu pasikalbeti su psichologu. Gal jau buvote pas ka nors? Ar radote pagalba?
QUOTE(pupyle @ 2011 01 20, 19:12)
Sveiki... Atėjau ir aš čia, nors maniau, kad nereikės... Lygiai prieš tris mėnesius nuo vėžio mirė mano Tėtis. Likau aš, brolis ir mama. Visi nepasidavėm, buvom stiprūs kaip kumštis, daugiausiai aš palaikiau šeima, nesuklysiu sakydama, jog buvau stipriausia.
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
Sveikos,
gal kas turite atsiliepimų apie neurologą A. Roudą?
gal kas turite atsiliepimų apie neurologą A. Roudą?
Sveiki, gal kas gali patarti pshihologo Vilniuje kalbancio laisvai rusu kalba. Problema: santykiai tarp mamos ir dukros.
Aciu, geriau i AZ
Aciu, geriau i AZ
QUOTE(pupyle @ 2011 01 20, 19:12)
Sveiki... Atėjau ir aš čia, nors maniau, kad nereikės... Lygiai prieš tris mėnesius nuo vėžio mirė mano Tėtis. Likau aš, brolis ir mama. Visi nepasidavėm, buvom stiprūs kaip kumštis, daugiausiai aš palaikiau šeima, nesuklysiu sakydama, jog buvau stipriausia.
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
Bet pastebėjau, kad užsisklendžiu savyje, nors iki tol buvau be galo atvira, pleputė mergina. Pradėjau skausmą laikyti savyje, nebesikalbėti su artimais apie tai kas nutiko. Pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad pradedu nebevaldyt savęs - dreba rankos, negaliu susikaupti (esu trečio kurso studentė), o naktimis sunkiai išsimiegu, sapnuoju košmarus, kaip Tėtis miršta, arba mes vėl ligoninėj ir pan....
Supratau, kad čia turi būti padėtas taškas, ir toliau taip tęstis nebegali, nes pradedu savęs nebevaldyti.
Todėl, man reikia pasikalbėti. Patarkite prašau ką nors Vilniuje, kuris dirbtu su tokį įvykį patyrusiais, svarbu kad būtų empatiškas ir žmogiškas kitų bėdoms.
Ačiū labai...
Sveiki. Pazistu labai gera psihoterapeute gyd. Laisve Dembinskiene. Jis vasaros ligonines vedeja berods, bet turi savo privatu kabineta. Tikrai nuostabi gydytoja, man labai padejo. Siule man ir psichologe, bet aciu dievui neprireike:) Bet galit pabandyt su ja susisiekti, gal ka pasiulys jums. Tel. 868639725 (bent jau buvo toks pries 3 metus). arba per interneta bandykit susiarst.
sveiki tema senoka, bet autoritetai psichoterapijos srity nepasikeite
reiketu Olego Lapino asmeniniu kontaktu, gal kas galetumete pasidalinti? noretusi skambinti ne i poliklinikos telefona, o i asmenini, internete randu tik priejima prie jo per viena seimos medicinos centra.
aciu
tema senoka, bet autoritetai psichoterapijos srity nepasikeite reiketu Olego Lapino asmeniniu kontaktu, gal kas galetumete pasidalinti? noretusi skambinti ne i poliklinikos telefona, o i asmenini, internete randu tik priejima prie jo per viena seimos medicinos centra.
aciu
QUOTE(nieko_sau @ 2011 03 10, 17:12)
Sveiki, gal kas gali patarti pshihologo Vilniuje kalbancio laisvai rusu kalba. Problema: santykiai tarp mamos ir dukros.
Aciu, geriau i AZ
Aciu, geriau i AZ
Ar pavyko surasti, gal pasidalinsit
, nes turiu irgi problemėlię su dukryte ir mes kalbame rusiškai
