Dėl vienkomponenčio...Gal ir sunkiau įvaldyti, tačiau nė nesistengiu, nes man jo skilinėjimas ne toks gražus kaip dvikomponenčio. Tačiau žiūriu kitų darbus ir dažnai matau gražų vienkomponentį skeldėjimą...Na, gal viskam savas laikas
Na, o lobiai sendaikčiuos...Pati esu įsigijusi keletą dėžučių ir džiaugiuos pirmiausia ne žema kaina...Kaip gera laikyti rankose tikrą medį, kruopščiai suleistas sieneles, dangtelius, tvirtintus medžio kaištukais, puoštus metalo, medžio inkrustacijomis...
Tie seni daikčiukai dar tebealsuoja meile, su kuria buvo padirbdinti.
Šių dienų gaminiai šalti, bedvasiai, ką jau bekalbėti apie kokybę...
Tad...gerų visoms lobių
lucky, gražūs darbai
88888888, labai pritariu dėl "teismų"...juk kiekvienas darbelis tarsi kūdikis: išnešiotas, išglostytas, sapnuos matytas...o kuri mama savo vaikus teisia?
Juk jie mums kaip ir vaikai - patys pačiausi, net jei ir nenusisekę, tai dar labiau mylimi...už tai, kad silpnesni...būtent tokie mus labiausiai augina...