Kiekvienos nuomonė yra kitokia bet as atsisakyčiau karieros siekimo jeigu sužinčiau,kad nes kai kurios siekia karjeros kad tik ju butu gerai gyventi tik daugelis moterų jau 27 etų negali pastoti o juk tai baisu karjiera nepabėgs o metai bėga ir vaikai mano manymu turi but pirmoj vietoj
QUOTE(Dagmara @ 2005 06 21, 19:53)
Kiekvienos nuomonė yra kitokia bet as atsisakyčiau karieros siekimo jeigu sužinčiau,kad nes kai kurios siekia karjeros kad tik ju butu gerai gyventi tik daugelis moterų jau 27 etų negali pastoti o juk tai baisu karjiera nepabėgs o metai bėga ir vaikai mano manymu turi but pirmoj vietoj
Tai kai jau tai po visko. Mes čia daugiau apie planavimą šnekame kaip supratau
QUOTE(Dagmara @ 2005 06 21, 15:53)
tik daugelis moterų jau 27 etų negali pastoti
Tu tikrai tiki tuo, ką rašai?
QUOTE(kasiopeja @ 2005 05 13, 08:29)
Mano subjektyvia nuomone, jei žmogui kyla klausimas "vaikas ar karjera", tuomet su vaiku verčiau palaukti. Vaikui geriau gimti tada, kai jau tiksliai žinosi, kad dėl jo gali atsisakyti visko pasaulyje bet kartoju, čia yra mano nuomonė...
Ir mano tokia nuomonė
Atsakant temos užvedėjai: žinai esi metais jaunesnė už mane pernai tokiu metu aš jau buvau nėštukė , o dabar jau Simas su manim , žinai kai pagalvoju, kad dar tik šiemet laukčiausi pirmojo plaukai šiaušiais galvoju ačiū die viskas laiku dabar jau antrą planuojam , kaip sakant kiekvienam savas laikas... beje man netrukdo niekam nors mano mažiui tik 4 mėnesiai sueis kitą ketvirtadienį, nuo ateinančio pirmadienio aš jau einu į darbą samdau auklę ir mes jau gaminam antrą kai nori viską gali, geras pasakymas: kai nori ieškai galimybių, kai nenori ieškai priežasčių
Kai dar studijavau vienas mums dėstantis profesorius pasakė taip. jeigu moteris nori padaryti karjerą turi pasigimdyti ir pasiauginti vaikus dar studijuodama be jokių akademinių atostogų. bet jeigu moteris yra protinga ir stipri ji sugebės karjerą padaryti vėliau ir kartu užauginti ne vieną vaiką.
Taigi manau kad labai norint viskas įmanoma. bet visda pailiksiu prie tos nuomonės nieko nėra svarbiau už savo šeimą ir artimuosius.
Taigi manau kad labai norint viskas įmanoma. bet visda pailiksiu prie tos nuomonės nieko nėra svarbiau už savo šeimą ir artimuosius.
QUOTE(NeringaJ @ 2005 06 28, 14:33)
Kai dar studijavau vienas mums dėstantis profesorius pasakė taip. jeigu moteris nori padaryti karjerą turi pasigimdyti ir pasiauginti vaikus dar studijuodama be jokių akademinių atostogų. bet jeigu moteris yra protinga ir stipri ji sugebės karjerą padaryti vėliau ir kartu užauginti ne vieną vaiką.
Taigi manau kad labai norint viskas įmanoma. bet visda pailiksiu prie tos nuomonės nieko nėra svarbiau už savo šeimą ir artimuosius.
Taigi manau kad labai norint viskas įmanoma. bet visda pailiksiu prie tos nuomonės nieko nėra svarbiau už savo šeimą ir artimuosius.
Pritariu
visgi manau, kad tai galima suderinti..
Aš taip pat manau, kad leliukas pirmoj vietoj. Pradėjus pirma daryti karjerą, vėliau gali būti sunku visko atsisakyti ir planuoti vaikelį. O pavyzdžių, kai moteris pagimdžiusi vaiką sėkmingai kopia karjeros laiptais yra pilna. Taip kad visoms sėkmės
Besimokydama universitete nors ir norėjau vaikelio, tačiau saugojomės nes neturėjau ką mažiukui duoti.
Dabar jau trys metai po mokslų, darbe pasiekiau nemažai. Manau darbą dabar jau drąsiai galėčiau laikinai nutraukti ir neprarasti.
Tik kad jau įpratę gyventi dviese, o kai vis laukei tai atrodo, jog dar gali palaukti.
Tačiau manau reiks baigti saugotis, vis pagalvoju kad laikas. Ir giminės neduoda ramybės
Tikiuosi kad pavyks
Dabar jau trys metai po mokslų, darbe pasiekiau nemažai. Manau darbą dabar jau drąsiai galėčiau laikinai nutraukti ir neprarasti.
Tik kad jau įpratę gyventi dviese, o kai vis laukei tai atrodo, jog dar gali palaukti.
Tačiau manau reiks baigti saugotis, vis pagalvoju kad laikas. Ir giminės neduoda ramybės
Tikiuosi kad pavyks
O as nors dar mokausi vis, bet jau vis dazniau manau, kad jau laikas
Ir tiesa pasakius, vis dazniau pradedu galvoti, kad nera taip lengva kaip atrodo , bet tikiuosi, kad greitai pavyks ir netrukdys tai nei darbui, nei mokslams , nes jau nebe niolika ir vede nebe pora meteliu
Sekmes ir jums
Ir tiesa pasakius, vis dazniau pradedu galvoti, kad nera taip lengva kaip atrodo , bet tikiuosi, kad greitai pavyks ir netrukdys tai nei darbui, nei mokslams , nes jau nebe niolika ir vede nebe pora meteliu
Sekmes ir jums
QUOTE(pupytes @ 2005 08 15, 19:02)
Besimokydama universitete nors ir norėjau vaikelio, tačiau saugojomės nes neturėjau ką mažiukui duoti.
Dabar jau trys metai po mokslų, darbe pasiekiau nemažai. Manau darbą dabar jau drąsiai galėčiau laikinai nutraukti ir neprarasti.
Tik kad jau įpratę gyventi dviese, o kai vis laukei tai atrodo, jog dar gali palaukti.
Tačiau manau reiks baigti saugotis, vis pagalvoju kad laikas. Ir giminės neduoda ramybės
Tikiuosi kad pavyks
Dabar jau trys metai po mokslų, darbe pasiekiau nemažai. Manau darbą dabar jau drąsiai galėčiau laikinai nutraukti ir neprarasti.
Tik kad jau įpratę gyventi dviese, o kai vis laukei tai atrodo, jog dar gali palaukti.
Tačiau manau reiks baigti saugotis, vis pagalvoju kad laikas. Ir giminės neduoda ramybės
Tikiuosi kad pavyks
QUOTE(Joalin @ 2005 08 25, 10:31)
Na gerai, o ka jus manot apie tai, kad vaikeli planuotu 18-19 metu panele. Ar tai yra blogai?
O kas čia blogo, jei ji jau subrendusi motinystei ir sąmoningai planuoja? (jeigu ji tikrai suvokia, ką daro, tai nėra trumpa jos užgaida, be tikro suvokimo visų pasekmių - kad vaikas visam gyvenimui, didelė atsakomybė).
Ne visos vienodai subręsta, ne visom tuo pačiu laiku motinystės instinktas pasireiškia. Žinau pvz., kai planavo panašaus amžiaus merginos (jau vedusios), sėkmingai susilaukė, dabar jos vis dar jaunos, vaikai jau praauginti
Tik vienas dar labai svarbus niuansas - toks noras turi sutapt su galimybėm - finansinėm. Kad nebūtų taip - tai tėvai padės, jei reikės. Reikia kažką savo turėt, būt nepriklausomam ir tik pačiam atsakyt už savo veiksmų pasekmes.