QUOTE(Vilibor @ 2013 09 24, 13:12)
Žinote, kiekviena, manau, pagal save pasirenka, kas jai svarbiau. Kad ir čia, ir čia nuostabiai būtų, viskas eitų kaip per sviestą- taip nebūna, vis tiek, kas nors nukenčia. Suprantu Jus visiškai, tik dėl to, kad moteris nieko nepasiekia , jei augina tik vaikus, nesutinku su Jumis.
Aš tiek užsižaidžiau savo karjera, kad tik po 30-ties atsipeikėjau ir, apsižvalgius pamačiau, kad likau viena- vyrai pabėgo, vaikų neturiu. O kai turėjau su kuo juos darytis, jie neišėjo ir viskas. O meteliai mano tiksi vis... Ir ką, pasirodo pasidariau aš tą karjerą, o laimės nėra. Gerai, kad manęs Dievulis pasigailėjo, suteikė man vieną savo dovanėlę, dabar ruošiasi ir antrą padovanoti. Dėkoju Jam. O taip ir likčiau be nieko, tik su savo nuostabąja karjera. Kam ji man reikalinga, jei aš niekam nebūsiu reikalinga?
Todėl tos, kurios augina vaikus ir, svarbiausia, juos užaugina nuostabiais žmonėmis, savotiškai padaro pačią didžiausią ir svarbiausią gyvenimo karjerą. Užauginti TIKRĄ žmogų yra, manau, man daug sunkiau nei pasidaryti gerą karjerą.
Auksiniai zodziai
.
Dekoju Dievui uz tai, kad man jis nesuteike galimybes svarstyti ar karjeros noriu ar vaiku, turejau su pastojimu rimtu problemu, taigi be jokio svarstymo stengemes visu pirma sulaukti to stebuklo, ir aciu D sulaukem
, po poros metu sulaukem ir antro
. Per ta laika kol ju laukem spejau pasibaigti bakalaura, susirasti valstybinej istaigoj darba, atlyginimas ne stebuklas, bet visi biuleteniai ir darbo garantijos garantuotos. O dabar paauginus mezuosius tesiu studijas magistre, ir viska pavyksta suderinti
, netgi daugiau speju nei neturedama vaiku
. Ir zinau, kad baigus magistra ir susiradus nauja darba dar prasysiu Dievulio vieno stebuklo, nes jauciu, kad butent jie ir yra didziausi gyvenimo varikliai
