Siuo metu pati esu tokiuose svarstymuose ar pradeti jau planuoti vaikuti ar geriau mokintis ir dirbti toliau. Kaip tik dabar ieskausi naujo darbelio pagal savo specialybe. Nes jau tai galiu daryti. Gyvenam ne Lietuvoje. Turbut gyvenancios svetur supranta kaip nera lengva isitvirtinti. Noreciau iki 30 dar susilaukti, bet neaisku kaip cia pavyks. Labiausiai gasdina tas kad jeigu pastosiu veliau vel visus darbus reiks pradeti is naujo. Tiek is mano vyro tiek is mano puses gimineje esancios moterys nieko gyvenime taip ir nieko nepasieke, apart vaiku, neturi nei issilavimo nei darbo. Bijau kad ir man taip neatsitiktu.
Planavau iseiti pries 6 kazkur metus is darbo,ir butume planave kudiki. Bet kolektyvas atkalbejo ir neapsisprendus pasilikau. Po to seke kt,gerai apmokamas darbas ir aukstos paregos. Ai sakau dar metus padirbesiu ir iseisiu. Po to ta finansine krize, ir t.t Kaip gailiuosi dabar kodel atideliojau 
Po ilgų dvejonių ir mes nusprendėme turėti antrą vaikutį, nors dirbu tokį darbą, jog manęs pakisti galima sakyti nėra kam, nes kolegos susidaro grafiką metams į priekį (nuo rugsėjo iki liepos), bet kaip ten bebūtų šeima vis tiek yra svarbiau, darbai palauks 
Vaikai ir karjera labai sudetingai derinasi...Pajutau ant savo kailio. Baigiau mokslus, pradjau dirbti. Viename darbe atejus krizei sumazino etatus. Visos buvo nescios, tad atleido mane...nes jauniausia, maziausiai isdirbau ir neturejau nei vaiku, nei vyro 
Sutikau vyra ir uzsisuko...Suradau kita darba...bet darbas manes netenkino. Labai sudetingas kolektyvas ir didele psichologine itampa...Isejau ir uz triju savaiciu suzinojau, kad 
Likau be darbo, be motinystes ismoku...Auginau dukryte iki 2 m. ir pradejau ieskotis darbo...Nors turejau ir issilavinima ir patirti, bet niekas nenorejo jaunos mamos Vargais negalais atradau darbeli....Bet dabar vel svajoju apie vaikeli 
Tai kaip ta karjera apadarysi? 
Be to vyras gavo super pasiulyma kitoje salyje Moteriai tikrai sudetingiau karjera padaryti. Per daug kitu faktoriu,kurie itakuoja...Butent todel vyrai geresni specialistai...Ne del sugebejimu, o del to, kad jie turi visas galimybes siekti karjeros....Man dabar reikes kraustytis i kita sali ir vel pradedi nuo 0....arba vel auginti vaika
Sutikau vyra ir uzsisuko...Suradau kita darba...bet darbas manes netenkino. Labai sudetingas kolektyvas ir didele psichologine itampa...Isejau ir uz triju savaiciu suzinojau, kad Likau be darbo, be motinystes ismoku...Auginau dukryte iki 2 m. ir pradejau ieskotis darbo...Nors turejau ir issilavinima ir patirti, bet niekas nenorejo jaunos mamos Vargais negalais atradau darbeli....Bet dabar vel svajoju apie vaikeli Tai kaip ta karjera apadarysi? Be to vyras gavo super pasiulyma kitoje salyje Moteriai tikrai sudetingiau karjera padaryti. Per daug kitu faktoriu,kurie itakuoja...Butent todel vyrai geresni specialistai...Ne del sugebejimu, o del to, kad jie turi visas galimybes siekti karjeros....Man dabar reikes kraustytis i kita sali ir vel pradedi nuo 0....arba vel auginti vaika
QUOTE(cover_girl @ 2013 09 06, 17:05)
Siuo metu pati esu tokiuose svarstymuose ar pradeti jau planuoti vaikuti ar geriau mokintis ir dirbti toliau. Kaip tik dabar ieskausi naujo darbelio pagal savo specialybe. Nes jau tai galiu daryti. Gyvenam ne Lietuvoje. Turbut gyvenancios svetur supranta kaip nera lengva isitvirtinti. Noreciau iki 30 dar susilaukti, bet neaisku kaip cia pavyks. Labiausiai gasdina tas kad jeigu pastosiu veliau vel visus darbus reiks pradeti is naujo. Tiek is mano vyro tiek is mano puses gimineje esancios moterys nieko gyvenime taip ir nieko nepasieke, apart vaiku, neturi nei issilavimo nei darbo. Bijau kad ir man taip neatsitiktu.
Žinote, kiekviena, manau, pagal save pasirenka, kas jai svarbiau. Kad ir čia, ir čia nuostabiai būtų, viskas eitų kaip per sviestą- taip nebūna, vis tiek, kas nors nukenčia. Suprantu Jus visiškai, tik dėl to, kad moteris nieko nepasiekia , jei augina tik vaikus, nesutinku su Jumis.
Aš tiek užsižaidžiau savo karjera, kad tik po 30-ties atsipeikėjau ir, apsižvalgius pamačiau, kad likau viena- vyrai pabėgo, vaikų neturiu. O kai turėjau su kuo juos darytis, jie neišėjo ir viskas. O meteliai mano tiksi vis... Ir ką, pasirodo pasidariau aš tą karjerą, o laimės nėra. Gerai, kad manęs Dievulis pasigailėjo, suteikė man vieną savo dovanėlę, dabar ruošiasi ir antrą padovanoti. Dėkoju Jam. O taip ir likčiau be nieko, tik su savo nuostabąja karjera. Kam ji man reikalinga, jei aš niekam nebūsiu reikalinga?
Todėl tos, kurios augina vaikus ir, svarbiausia, juos užaugina nuostabiais žmonėmis, savotiškai padaro pačią didžiausią ir svarbiausią gyvenimo karjerą. Užauginti TIKRĄ žmogų yra, manau, man daug sunkiau nei pasidaryti gerą karjerą.
QUOTE(Vilibor @ 2013 09 24, 13:12)
Kad ir čia, ir čia nuostabiai būtų, viskas eitų kaip per sviestą- taip nebūna, vis tiek, kas nors nukenčia.
O bandnat suderinti nukenčia dažniausiai vienas iš trijų:
- Vaikai
-Karjera
-Moters sveikata
Rinktis - mums
Flight, sutinku kad kažkas iš tų trijų tikrai nukenčia..
Mudu su vyru kai nusprendėme tuoktis, galvojom, kokia kryptim bandysim kreipti savo gyvenimus. Vyras dirba savo srityje jau 10metį, patenkintas savo darbu, turi kvalifikacijos laipsnius ir didesnės karjeros daryti nenori.
Aš dar pakankamai jauna specialistė, ieškojau geresnio darbo, radau, iki įvairių kvalifikacijos atestatų (geresnėms pareigoms pasiekti) daug apribojimų tiek laiko tiek darbų prasme, reiktų karjerą daryti bent penkerius metus.
Įvertinom savo amžių ir nusprendėm, kad po truputį reikia galvoti ir apie šeimos pagausėjimą, nes po tų penkerių metų gali būti ir per vėlu..
Tikiu, kad pagausėjus šeimai didelių karjeros aukštumų nebepasieksiu, kartais liūdna, nes man patinka mano profesinė sritis... Kitavertus, turiu visai šalia esantį pavyzdį, kaip ambicinga mergina ištekėjo, tačiau priėmė sąmoningą sprendimą atsisakyti vaiko, vėliau pakriko santykiai su vyru, išsiskyrė, aišku buvo stipriai užkopusi karjeros laiptais vienoje garsioje Lietuvos įmonėje. Visgi, atėjus krizei ir dar dėl kitų priežasčių ją atleido, po to laiko blaškosi per darbus. Ir kažkada vaikai buvę trugdis karjerai, dabar tapo tylaus verksmo priežastimi: "nei vyro, net vaiko, o ir puiki karjera pakrypo ne taip kaip norėta"..
sutinku kad kažkas iš tų trijų tikrai nukenčia..Mudu su vyru kai nusprendėme tuoktis, galvojom, kokia kryptim bandysim kreipti savo gyvenimus. Vyras dirba savo srityje jau 10metį, patenkintas savo darbu, turi kvalifikacijos laipsnius ir didesnės karjeros daryti nenori.
Aš dar pakankamai jauna specialistė, ieškojau geresnio darbo, radau, iki įvairių kvalifikacijos atestatų (geresnėms pareigoms pasiekti) daug apribojimų tiek laiko tiek darbų prasme, reiktų karjerą daryti bent penkerius metus.
Įvertinom savo amžių ir nusprendėm, kad po truputį reikia galvoti ir apie šeimos pagausėjimą, nes po tų penkerių metų gali būti ir per vėlu..
Tikiu, kad pagausėjus šeimai didelių karjeros aukštumų nebepasieksiu, kartais liūdna, nes man patinka mano profesinė sritis... Kitavertus, turiu visai šalia esantį pavyzdį, kaip ambicinga mergina ištekėjo, tačiau priėmė sąmoningą sprendimą atsisakyti vaiko, vėliau pakriko santykiai su vyru, išsiskyrė, aišku buvo stipriai užkopusi karjeros laiptais vienoje garsioje Lietuvos įmonėje. Visgi, atėjus krizei ir dar dėl kitų priežasčių ją atleido, po to laiko blaškosi per darbus. Ir kažkada vaikai buvę trugdis karjerai, dabar tapo tylaus verksmo priežastimi: "nei vyro, net vaiko, o ir puiki karjera pakrypo ne taip kaip norėta"..
QUOTE(flight @ 2013 09 26, 11:23)
O bandnat suderinti nukenčia dažniausiai vienas iš trijų:
- Vaikai
-Karjera
-Moters sveikata
Rinktis - mums
Ir dar prie šitų - moters psichologinė būsena.
Kiekvienam savo. Visi planuojantys daugiau ar maziau buna sitoje kryzkeleje.
Man atrodo čia tiesiog kiekvieno žmogaus prioritetai. Net jeigu padarysi karjerą ir tik tada gimdysi vaikus, nei karjera, nei darbas nėra kažkas tokio pastovaus, dėl ko galėtum sakyti, kad jau užsitikrinai gyvenimą sau ir vaikui, lygiai taip pat gali netekti ir darbo, ir karjeros, ir gali pasikeisti daug aplinkybių, kad vėl turėsi vos ne viską pradėti nuo nulio.. tik jau su turimu vaiku. Todėl visada sakysiu, kad vaikas yra svarbiau ir vaikui visada visko užteks, net labiau susiveržus diržus.
Ir dar pirmiau siekiant karjeros, reikėtų nepamiršti, kad atsisakome ne tik vaiko, bet ir sveikatos. Deja, bet skaičiai liūdni, kiek 30-mečių turi problemų su vaisingumu, pastojimu, išnešiojimu, gimdymu ir kūdikių sveikatos. O ir sveikom ne iš karto pasiseka kartais, kaip atrodo..
Ir dar pirmiau siekiant karjeros, reikėtų nepamiršti, kad atsisakome ne tik vaiko, bet ir sveikatos. Deja, bet skaičiai liūdni, kiek 30-mečių turi problemų su vaisingumu, pastojimu, išnešiojimu, gimdymu ir kūdikių sveikatos. O ir sveikom ne iš karto pasiseka kartais, kaip atrodo..
Dar taip neseniai svarsciau si klausima, kai pastojau, kankino dvejones, kad gal ne laiku ir likimas situacija issprende - persileidau. Neilgai trukus kaip kokia smelio pilis subyrejo ir visos mano auksines karjeros perspektyvos. Liko pazadais, kurie nebuvo igyvendinti, vietoje zadeto auksto posto gavau atleidima....Tuomet ir permasciau, kad nei vienas pasaulio darbavys nenusipelno, kad del jo aukotum galimybe sukurti seima. Jei bus upo, karjera padarysi ir vyresniame amziuje, vaikuciui susilaukti skirtas gana neilgas gyvenimo tarpsnis....Dabar tvirtai zinau, kad prioritetu man bus vaikas. Visa kita, jei reikes, uzsitarnausiu is naujo.
