Karjera ar vaikas?

Vaikams idealaus laiko nera zodziu, jei ieskoma idealaus laiko, tai jis niekada neateis....
o del karjeros ir vaiku, tai siaip teoriskai viska imanoma suderinti. o praktiskai.. tai va.... metus laiko pabuvau dirbanti mama ir ka - ogi laukiu nesulaukiu, kada galesiu vel buti tik mama aisku, pabusiu namie metus, gal viskas vel pasikeis ir vel noresiu kazkokios kitokios savirealizacijos, nei vaiku lavinimas. bet bent siuo metu man aisku, kad daugiau laimes man teikia kazkas, ka ismokiau dukryte, nei tai, kad va siandien uzdirbau bankui xxxxx pinigi....

va jums ir atsakymas

mes planuojam,o Dievas juokiasi

Man buvo taip, kad karjera buvo pirmoje vitoje, su vyru esame jau 12 metu, kol galiausiai suzinojau, kad sunkiai galiu pastoti
Pries metus kilo man itarimas, kad galiu buti nescia , nusipirkau testa ir jau vaziavau namo, kai man paskambino ir pranese, kad as kilsiu karjeros laiptais. Grizau namo ir testas parode teigiama
Spekite ka as pasirinkau Karjeros pasiulymo, deja, teko atsisakyti

Vaikus reikia planuoti atsizvelgiant i finansine puse, bet nesaku, kad reikia uzsidirbti namui, nusipirkti automobili ir tik po to vaikus planuoti. Vaika galima isauginti ir dvieju kambariuku bute ir su prastesne masina. Svarbu maistui, rubams uztenka. As pasirinkau buti mama, nes karjera man atrodo menkesnis reikalas nei vaikas. Nu ir pagyvensim kukliau, kol busiu vaiko prieziuros atostogose, ne amzinai tai tesis, grishiu i darba ir po to jau galesiu siekti tu karjeros aukstumu, ir po pasauli pakeliauti. Manau, butinai reikia gimdyti iki 30, bent jau pirma.

aš kadangi ne karjeristė, tai man net minčių nebuvo rinktis tarp vaiko ir darbo

Noriu paklausti, ka darytumete, jei jums beplanuojat pasiulytu paaukstinima? Ar sutiktumet buti paaukstinta, jei zinotumet, kad pastojusi galit nuvilti darbdavi ir gal but yra kitu darbuotoju norinciu i ta vieta? Ar pasisakytumet kad nescia gave paaukstinimo pasiulyma?

Nieko neslėpčiau, sakyčiau viską iš anksto. Vargu ar būtų po to smagu dirbti su tuo paaukštinimu ir kreivais žvilgsniais... Nėštumui ne į nauda tokia situacija.

Bet cia irgi yra keliatas niuansu, jei esi ambicinga, sieki kazko, tai abydna atsisakyt, juolab jei jautiesi to verta. Kitas dalykas, kai planuoji, tai nezinai ar jau pastojai ar ne, gal uz metu tik pavyks, tai neitin malonu svetimiem zmonem tokius dalykus pasakot, juolab kad ir is darbo gali islekt pasisakius kad planuoji pastot (nors nemanau kad mano darbdaviai tokie). Net ir pamacius du pagaliukus nesinoretu visam pasauliui skelbtis is karto

rasau grynai savo nuomone ir niekam jos nepersu. na kadangi as ne karjeriste, tai manau sau tyliai planuociau toliau. viena karta pasimokiau, kad valdziai nieko negalima pasakoti apie savo asmenini gyvenima ir tokius seimyninius planus. retas kuris supranta seimos planavima, nes jiem reikia tik tokiu kurie dirbtu. na tu nuvilsi darbdavi, bet tavo svajones tapti mama liks uznugary. praeis kiek laiko, patikes vel kokia uzduoti, vel viskas liks tik svajonem, nes bijosi ji nuvilti. man atrodo reikia ir saves ziureti, ne tik kitu. kitas reikalas, jei darbas svarbiau uz viska.

Priimciau pasiulyma del paukstinimo, jei tas paaukstinimas nesikirstu su mano interesais. Nestumas ir kudikis ne kliutis karjerai. Protingam darbdaviui vaikai netrukdo, o nuo kvailiu kuo toliau. Apie nestuma pranesciau kuo anksciau. Ne todel kad manes pagailetu ir sunkiu uzduociu neskirtu, o tam kad darbdavys galetu planuoti darbu perskirstyma.

Manau, viskas priklauso nuo žmogaus.
Asmeniškai man, šeima visuomet buvo pirmoje vietoje. Myliu savo darbą, bet nesvajoju (gal tai blogai?) apie aukštas pareigas, stulbinantį atlygį. Esu patenkinta tuo ką turiu. Darbas...čia tu dirbi, čia lieki be nieko...o šeima - neįkainojama vertybė.
Kalbu taip, nes ilgai nesulaukiau to, vardan ko dabar gyvenu...

Jusu dziaugsma gali suprasti tik tie, kas sunkiai gali tureti vaiku. Ir as jus puikiai suprantu.

O jeigu is esmes, tai viskas labai paprasta. Kaip galima lyginti darba ir nuosava vaika? Bet suprantu, kad kazkam tas klausimas kila. Todel: kas is sunkiai pastojanciu, tas visada rinksis vaika ir karjera (nes nezinia ar apskritai pastosi siame gyvenime), kas jau turi vaika - svarstys ar laikas antram (jeigu metai nespaudzia), bet tikriausiai kils aukstyn, kas neturi vaiku, vyro ir 24-iu metu - tas gali pradeti kilti aukstyn, kas turi vaiku, vyra ir neturi 24-iu metu - tegul kila aukstyn..

Apskritai, apie ka mes diskutuojame? Cia anksciau kai 3 metus dekretinese galejai buti ir auginti vaika bei aukleti jo charakteri, tada kildavo klausimas ar karjera ar vaikas. O dabar - maksimum du metai ir i darzeli. O uzimtai - metus laiko - ir numeti. i darzeli ar auklei. Mes nebeturime pasirinkimo ar tapti mama ar maitintoja. Tapsi mama - truks finansu, tapsi darbuotoja - truks vaikui auklejimo. Uzburtas ratas. O sunku buti gera mama be reikiamu finansu. Juk ir maisto kokybisko reikia, ir uzsiemimu, ir lavinimo knygu. O vierna knyga, plonyyyte tokia - 45 litai.

Manau, kiekviena, kuri gauna pasiulyma pasiaukstinti, galetu po keliu menesiu po gimdymo dirbti ir is namu. Juk technologijos pazengusios. O jeigu darbdavys sako - NE, tai tik issidirbineja. Nes kiek man asmeniskai zinoma, aukstesnes pareigos nulemia neprivaloma buvima ofise kiaura para. O tik sklandesni, kokybiskesni kolektyvo darba. jei nominuojama vadove gali tai padaryti nenescia, tai ji gales tai padaryti ir telefonu.