Karjera ar vaikas?

Sutinku su Rajura,
aisku visai be pajamu taip pat prasti reikalai, kai kiekviena centa tenka skaiciuoti, kazkaip reikia surasti viduriuka, visada pinigu nebus gana, geresnio gyvenimo pagundu visada atsiras...
Deja planai vien nuo musu matyt nepriklauso ... Vis skaiciavom, galvojom dar biskutuka padirbsim, dar siek tiek... pradejom planuoti vaikeli, bet deja vis nesekmingai. Metai eina, organizmai keiciasi... dabar baisu pagalvoti, kad gydymui gali tekti sumoketi daug daugiau nei per tuos metus buvo kvailai siekiama uzdirbti ...

As manau kad del pirmagimio tikrai galima paaukoti karjera, juk atsiradus vaikeliui gyvenimas nenutruksta, karjeros galima siekti ir veliau, o svarstyti ar laikas galima su antru ar treciu vaikeliu kai bent vienas dziaugsmelis jau yra seimoje

AS manau, kad karjera galima daryti ir 30 ir 40 ir net 50, o va su vaikeliais sunkiau . Teko logonineje susipazinti su viena mergaite, jai apie 30, vaikeli pradejo planuoti 27, turi viska gera darba, plius savo versla su vyru, nama ir t.t. Gyvena labai pasiturinciai, o va vaiku ir negali susilaukti, pasirodo jai ten kazkokia liga, dabar nepamenu pavadinimo, na ir daktarai sako jei butu planavusi anskciau, tai butu viskas ok. Ji sako turim viska, na ir kas is to, o brangiausio turto ir nera...

kai tokiu klausymu nebekils... Vat tuomet ir metas buti mama

Tai negali buti pasirinkimas karjera ar vaikas. Kai nori tureti vaikuti jokiu klausymu nekyla Visa tai suderinama pagaliau

Labai sutinku..vos prieš pusę metų man atrodė, kad dar marios laiko, spėsiu su tais vaikais, dabar studijos, darbas ir kt. O štai šiandien jau gatvėj kiekvieną vaikiuką pastebiu, nėštukės man tokios gražios atrodo ir taip norisi savo mažylio. Manau natūraliai atėjo laikas ir viskas. Kitoms gal ankčiau motinystės jausmas nubudo, o many jis tik nuo 26 m.pardėjo skleistis ir nebekyla minčių-vaikiukas ar karjera

Visada tų klausimų kyla, jei ne dėl noro, tai dėl finansų ir tt..

Butu gerai, kad butu pasirinkimas, bet jo nera, man teks ir leliuka auginti ir karjera toliau daryti, kitaip neiseina gyvenant JAV

Praėjo jau nemažai laiko, kai užvedžiau tą temą, dabar galiu į viską žiūrėti kitu kampu

Klausimų, manau, visada kils ir tai yra natūralu, bet galiu pasakyti, kad viskas suderinama: ir vaiko auginimas, ir karjeros siekimas.

Negaliu nesutikti, kad su mažu vaiku tikrai daug sunkiau to siekti, bet viskas įmanoma

Visoms kantrybės ir teisingo apsisprendimo

Tiesa, galima viska suderinti, svarbu, kad noro butu ir netingeti. Labai daug moteru paaukoja karjera del vaiku, nes neturi stiprios valios. siais laikais reikia protingai elgtis, nes pvz neduok dieve jei vyras pailks? o karjeros nera? darbo patirties nera? is elementu neisgyvensi. 21 amziui reikia buti nepriklausomai.

Karjerą gali daryti viską gyvenimą, o vat gimdyti ne...

vava! mes jau labai norim antro leliuko (jei ne viena problemike, kuri reikia manyt tuoj bus sutvarkyta) butume jau anksciau planuoti pradeje.. bet dabar vis kyla negeros mintys.. as nedirbusi dar, jokio stazo nera, jokios patirties ir pan. o tai reiskia, kad ir jokio nepriklausomumo o su antruoju dar metelius tektu namie sedet ir padetis nesikeistu. siaip manau darbui niekad nebus per velu, kad tik kas patikintu, jog siandienine seimynine situacija niekad nepasikeis. bet kadangi ateities nezinot mums, tai paziuresim, kaip D duos

Teorinė galimybė viską suderinti tikrai yra, ir, bent mano nuomone, kaip kažkuri teisingai pastebėjo, geriau vaikelis anksčiau nei vėliau visus pinigėlius uždirbtus skirti klinikom ir pan. susidūrus su sunkumais susilaukti vaiko (jei šie sunkumai būtų identifikuoti anksčiau, juos daug paprasčiau išspręsti, o ir laikas nespaustų...). Kad ir kaip mes akcentuotume finansines priežastis, jų svarbos visiškai neneigiant, vaikui yra svarbiausia tėvų meilė, jiems skirtas laikas, o ne žaislai ir daiktai. Ir niekas manęs neįtikins, kad kaip sako kai kurios mūsų žvaigždutės "mano (3 ar 6 mėn.) kūdikis leidžia man dirbti ir JIS VISKĄ SUPRANTA". Ką jis suprato ir kaip, paaiškės jo vėlesniame amžiuje... Aišku kitas variantas yra kai ankstesnis grįžimas į darbą yra ne ambicijų reikalas, o būtinybė... Aš irgi turėsiu eiti į darbą, kai vaikui bus 1 metai, ir dėl to nesmagiai jaučiuosi, dėkui Dievui, kad turim šalia senelę, kuri padės prižiūrėti mažylę. Į darbą grįšiu tik dėl to, kad turim didžiulius finansinius įsipareigojimus, kurių vyras vienas nepaveš, arba turės dirbti non-stop, kas reikš, kad vaikas neturės tėvo, kas irgi negerai. Ir esu įsitikinusi, kad tos finansinės priežastys - didesnis, gražesnis butas - yra svarbios ir reikalingos MAN, ne vaikui - jai geriausia būtų kad ir esamam butelyje, bet su mama. Ta prasme, mano atveju karjeros pasirinkimas yra iš dalies savanaudiškas sprendimas.
Dukrelei šiuo metu 5 mėn., ir man žinot kas baisiausia? Kad kai eisiu dirbti, aš negalėsiu būti gera mama, na šimtaprocentine mama. Darbe visada buvau perfekcioniste ir aplinkiniai nustebo, kad dar pakankamai jauni su vyru "susigramdėm" vaikelį, bet dėl to nei sekundei nesigailėjau ir jei leistų finansai, neužilgo susilaukčiau ir antro, nes ir vyras nori. Merginos, kurios svarsto ar verta "aukoti" karjerą dėl vaikų, patikėkit, čia jokia auka, kai turėsit mažuliukus visai kitaip viską pradedi matyt, visi prioritetai persiskirsto, ne vaikas yra kliūtis darbui, o darbas tampa kliūtimi būti su vaiku, baisu nepamatyti pirmų žingsnių, neišgirsti pirmo žodžio... Juk nei viena šių akimirkų nepasikartos Tokie mano pamąstymai, nesupykit manančios kitaip, visas nuomones gerbiu ir palaikau, visos esam skirtingos ir tuo ir nuostabus gyvenimas ačiū išklausiusioms