Karjera ar vaikas?

Kai laukiausi maniau, kad grįšiu į darbą kai tik bus galimybė Dabar net nenoriu pagalvoti, kad mano sūnelį augins močiutė ar auklė. Grįšiu ne anksčiau nei po 2metų, kai sūnelis eis į darželį

man atrodo, kad jus painiojat savokas bakalauras, magistras ir butinas darbo stazas soc.ismokoms - tai dar ne karjera. sita dilema as suprantu kitaip: ar atsiduoti darbui ir siekti vis aukstesniu pareigu/didesniu pinigu, ar atsiduoti seimai ir iskristi is darbo rinkos. kuriam nors ar visam laikui.
as mielai paaukociau karjera (kaip ja suprantu, t.y. paaukstinima pareigose) del vaiko, bet kadangi vaika planuoja du zmones, tai vyras uz mane renkasi mano karjera. bet cia jau ne sito skyrelio tema

Aisku reikia derinti viska, ir nenukrypti i krastutinumus.

Nejaugi ši tema niekam nebeaktuali? Aš tai didelėse dvejonėse, ką pirmiau rinktis... Širdis nori vaikučio, protas sako - reikia bent kažkiek žingsnelių karjeros link padaryti. Dabar teturiu išsilavinimą ir šiek tiek darbo patirties pagal specialybę skirtingose vietose...

Aktuali, aš rinkausi karjerą pradžioje, bet man gavosi viskas normaliai nes as baigus mokslus jau kelis metus dirbau imoneje, kur iki šiol dirbu, būtent baigiant mokslus susipažinau su MB, tai dar buvo tik santykių pradžia, nors vaikai man visada buvo norimi, bet aš žinojau, kad pirma bus darbas su alga iš kuros gyvent galima, tada dar ir savas būstas, ir va galų gale kai viską turim, stengiamės susilaukti, ir man jau 27 m artėja. Visgi manau galėjau ir anksčiau, bet dabar nieko nepasirinksiu, buvo kaip buvo, nesigailiu pasirinkimo tokio, juolab, kad norisi nesukant galvos dėl kiekvieno lito gyvent, ypač su leliuku taigi tikiuosi tik kad nebebus daugiau nelaimių ir pavyks greitu metu o vėliau ilgai nedelsiant gal ir antra , tai tokia mano istorija

Na, o aš tai išvis "iškritus" iš darbo rinkos - niekur nedirbu, tiksliau dirbu tik pati sau, šiuo metu net nepelningai, nes darausi portfolio, planuoju atsidaryt fotostudiją. MB dar mokosi, iki bakalauro pabaigimo liko 3,5 metų, nes studijos ištęstinės, ir šiek tiek dirba. Nusprendėm, kad turėsim vaiką, kai tik gandras aplankys kadangi tol, kol uždirbsim normaliai pinigų, praeis dar keletas metų, o mes jau ne piemenys - po 26 abiems, tai kol turėsim tų šlamančių, gali mūsų vaisingas amžius ir praeiti. Butą turim savo, tai ploto kur vaiką augint yra, na o dėl finansinių dalykų - suksimės kaip nors. Nors dar prieš pusmetį sakiau, kad reik karjeros, pinigų, bet pamąstėm, paskaičiavom - nu nebus nei karjeros nei pinigų greitai. Aš pagal specialybę dirbti negaliu, pradirbau porą metų, bet mečiau, kadangi nepatiko, plius prisidėjo visokios psichologinės problemos ir būtent dėl darbo. MB ne lietuvis, todėl ir susivėlavo su mokslais - persikėlus į Lietuvą metus laiko mokėsi kalbą, paskui dar tiek pat užtruko visų dokumentų sutvarkymas, pažymių, egzaminų pervertinimas etc. O kadangi planuoja ir magistrantūrą ir galbūt doktorantūrą dar, tai Daug laiko turės praeit. Pasirinkom vaiką, nes karjerai jis vistiek nemaišys Tik kur tie gandrai? Nors bandom dar tik pirmą mėn, bet jau ir nekantraujam

Bitch Intriquer, malonu skaityti jūsų istoriją, dvelkia optimizmu Na, metelių ir mums panašiai, netgi kiek daugiau, aš irgi šiuo metu nedirbu, tačiau MB uždirba neblogai, turime savo būstą.. Bet man nedirbant planuoti vaikelį nesiryžtam... Bent kokie pinigėliai praverstų esant jau trise, be to, bijau, kad paskui grįžti į darbo rinką bus tik dar sunkiau... Jūs tai bent verslą planuojat, MB mane irgi vis skatina, tik kad tų idėjų ir savimi pasitikėjimo nėra... Na bus matyti, bet mane dėl susiklosčiusios padėties ir nežinojimo, kaip bus toliau, nesėkmingų darbo paieškų ir pan., tai tik pesimizmas puola

Skaitau, kad karjerai ( ar verslui) daryti amžiaus apribojimai gerokai liberalesni nei vaikams gimdyti :

Sutinku... Pati su karjera jau per toli nuejau, o vaikuciu kol kas nera. Taip norisi, bet kol kas gandrai neatskrenda...
Aisku, kad matau, kad mamoms nuo nulio daryti karjera sunkiau, o tos kurios kazko yra pasiekusios, tai ir po 2-3 metu vaiku auginimo labai greitai grizta i darbo vezes.

Na, bet neužmiršk, kad gimus vaikeliui kažkiek pinigėlių gausi iš valstybės, nors ten lašas jūroj iš tikro, bet vistiek Na, o kai mes su MB skaičiavom, tai galim sau leisti turėti vaiką, nors mūsų pajamos tikrai mažos kol kas. Na, juk nebūtina naujagimiui imti viską naują - rūbelius iš padėvėtų nusipirksim, lovytę, vežimuką irgi nenaujus, aš kai dar dekupažint, baldus parestauruot mėgėja, tai lovytę galiu pasiimt kad ir visai aptriušusią - vistiek prikelsiu taip, kad atrodys kaip nauja ir dar originaliai Tad brangu bus tik pampersai ir mišinukai (neplanuoju pati maitint MP dėl tam tikrų aplinkybių). Nuo pusės metų galima jau duot tyreles, kurias vistiek virsiu namie pati, o ir mišinuko mažiau reikės. Na, aišku žaisliukai dar ir t.t., bet jų galima rasti padėvėtuose, taip pat ir pačiai pasiūti, padaryti Na, o smulkmenas kokių reikės, galima supirkt ir už tą vienkartinę išmoką už vaiką. Tai pirmiem metam kaip ir planas yra, o paskui jau ir antruosius bus galima planuoti. Nes viso gyvenimo į priekį nesuplanuosi, vieną dieną pajamos gali būt didelės, kitą dieną tave gali ir iš darbo išmest ar kas nutikt. Niekada nežinai kaip bus toliau, ypač Lietuvoj, tai net ir darbo turėjimas tau ateities negarantuoja. O vat, jei neduok die, nutiks taip, kad turėsi darbo, pinigų, o vaikas ir nebeateis? O kažką daryt bus per vėlu? Tarp kitko, mano giminaičiui taip ir nutiko, na vaikas atėjo, bet po 10 metų ar net daugiau gaminimo ir kur tik nebuvo kreiptasi... Pati rašei, kad MB neblogai uždirba, tai gal paskaičiavus ir dar pagalvojus kūrybiškai, to pesimizmo kaip ir neliktų?

Žinot, sakoma vaikelis atsineša savo dalį ateidamas į šį pasaulį
Mes dar iki šiol pasimetę esam tarp planavimo, karjerų..
Metų panašiai ir mums, apie vaikučius nuolat šnekam, vardais įdomesniais keičiamės, pastebim mažylius gatvėje, šypsomės kartu su jais..gal čia ir yra tas laikas vadinamasis ?
Darba turiu, vyras taip pat, bet vis klausimas sukasi apie pajamas, norisi daugiau, geriau ir tt..klausimas kada tas "geriau" ateis..

oi mergaitės, pas mus taip pat buvo - pirma reikia mokslus baigti, tada darbus, dar reikia karjeros, o dabar jau vaikų. bet jų kap nėra taip nėra , o metai eina ir jau nebe jaunuoliai esam taigi, jei galėčiau laiką grąžinti, tikrai rinkčiausi pirma vaiką, o karjerą kartu galima suderinti. ir todėl visoms svarstančioms visuomet rekomenduoju nelaukti, juolab kad moters biologinis laikas sparčiai tiksi