Aisku kiekvienas su savo galva ant peciu, ir masto skirtingai - bet mano nuomone kad karjera vienisems toms kurios neturi mylimu vyru, gyvena vienos - jos ir nesvarsto ka geriau pasirinkti, ir joms lengviau...bet tarkim nedirbant, manau vaiku geriau neplanuot tiesiog del pinigines prasmes - moteris turi save pilnai islaikyti, tada jau galima ir vaikus planuoti...nes neduok dieve mazius ant ranku, o tu neturi is ko pragyventi neapsaugoti mes nuo nelaimiu - vyras gali susizeisti, dar kazkas atsitikti, galu gale kiek skyrybu o tada ir vaikiukas nebus laimingas, jei mama skurde gyvens bent jau lietuvoje taip - kitose salyse gal moterys ir labaiu apsaugotos..
As pati apie vaikucius pradejau galvot iskart kai pilnai ant kojyciu atsistojau - zinau kad mano buityje niekas per daug nebepasikeis ( pinigine prasme )
Dauguma moteru anksciau ar veliau susiduria su siuo klausimu ...
Kaip ir dauguma, sakiau, kad pirmiausia pabaigsiu mokslus, dar noriu magistro laipsnio, paskiau susirasiu dar geresni darba, gal kokiu laipteliu auksciau uzlipsiu, o tada jau bus metas ... Abu su vyru taip mastem. Taciau ne visada buna taip, kaip planuoji. Nuejau pas savo gydytoja siu metu ankstyva pavasari, o ji man ir sako: vaikeli, kur buvai anksciau. Pasake, kad pas mane rimtas uzdegimas ir dave puse metu pastoti, o jei nepavyks - gydymas. Tada jau ir priverte susimastyti apie laika, kada jau reikia planuoti atzalas. Dalis tikslu jau pasiekta, taciau Dievas turbut taip siuncia isbandymus, kad butu sunkiau ju siekti, kad priverstu susimastyti apie tai, ko is tikruju nori ... Nemanau, kad isvis ateina tas laikas, kada gali sau pripazinti, kad esi 100% pasiruosusi ...
Kaip ir dauguma, sakiau, kad pirmiausia pabaigsiu mokslus, dar noriu magistro laipsnio, paskiau susirasiu dar geresni darba, gal kokiu laipteliu auksciau uzlipsiu, o tada jau bus metas ... Abu su vyru taip mastem. Taciau ne visada buna taip, kaip planuoji. Nuejau pas savo gydytoja siu metu ankstyva pavasari, o ji man ir sako: vaikeli, kur buvai anksciau. Pasake, kad pas mane rimtas uzdegimas ir dave puse metu pastoti, o jei nepavyks - gydymas. Tada jau ir priverte susimastyti apie laika, kada jau reikia planuoti atzalas. Dalis tikslu jau pasiekta, taciau Dievas turbut taip siuncia isbandymus, kad butu sunkiau ju siekti, kad priverstu susimastyti apie tai, ko is tikruju nori ... Nemanau, kad isvis ateina tas laikas, kada gali sau pripazinti, kad esi 100% pasiruosusi ...
QUOTE(ngute @ 2008 04 06, 22:40)
man kaip tik atvirksciai, pirma galvoje mintis kad tik nebutu per anksti, noriu dar pasaulio pamatyt, su vaiku jau viskas... Kita mintis, o kaip as ta vaika uzauginsiu, ar galesiu garantuoti "socia" vaikyste, puiku issilavinima, turininga laisvalaiki.... Tada isvada: veliau, veliau, veliau.... Paciai reikia bent kazka auksciau pasiekt, kad tam vaikui galeciau kazkoki pavyzdi parodyt, kad vyras nebutu dar neissilakstes erziliukas, kuriam kai sueis trisdesimt, pradetu lakstyt su draugeliais per klubus, kada as nakti supuosiu vaika... Taigi as uz subrendusias seimas, o tai tiesiogiai proporcinga amziui... Niekada niekas neitikins, kad 25-30 metu zmogus galetu kazka spresti apie ateiti...Taigi dar jaunatviskas maksimalizmas, o ne stabilumas galvoj... Jei butu mano valia, istatymiskai drausciau santuokas ankstyvas, gal butu maziau isirusiu seimu, daugiau laimingu vaiku...
Bet... kartais jaunatviskas maximalizmas ir gerai... begi, leki, nori, gali... po to visi brestame, pradedame skaiciuoti pinigus, jie mus valdo... pradedame visko bijoti - juk kai kam taip jau buvo nutike... O atrodo buna tokiu protingu zmoniu, kurie viska sugeba suderinti: norus ir galimybes.
Man tai ziauru tokios islepusiu mamyciu kalbos: reikia vezimelio uz 2 tukst Lt, nes jei mamai jis bus grazus ir patix, tai ir vaikiukas teigiamai veix gera mamos nuotaika ir jis bus laimingas...
Na kadangi studjos dar ne karjera, tai studiju metais nelinkeciau tureti vaiku, nes nuovargis ir nuo mamos pareigu, kurias reikia derinti su mokslais, o paskui..manau, kad jei turi bent kazkiek darbo patirties, tai gimdyti, o paskui jau augant vaikeliui ieskotis geresnios darbo..siiap faktas, akd dar po siai dienai darbdaviai nelabai linke priimineti jaunu mamu i darba, bet...paskui kartais buna, kad va pasiekei gera karjera, be taves sugrius verslas, taip gera laisveje gyventi, o kai noresi, jau tie vaikai taves nebenores, nei su dirbtiniu apvaisinimu, nei su magijom...viduje reikia pasiruosti, kartais zmnes niekad tam ir neprisiruosia
Tikrai baigti mokslus pirma ir šiek tiek padirbti
QUOTE(Destinyy @ 2009 05 12, 18:50)
Tikrai baigti mokslus pirma ir šiek tiek padirbti
Pritariu
aš džiaugiuosi savo pasirinkimu - pagimdžiau įpusėjusi ketvirtą bakalauro kursą (planuota buvo į pabaigą kad būtų, bet nesitikėjom kad taip greit pavyks), paauginau mažę metus su trupučiu, o tada kibau į darbus. ir jei to bučiau nepadarius, kaži ar iki šiol bučiau susilaukus vaikučio, nes jei jau "darai" karjerą tai runka ne vienrius metus ir labai sudėtinga viską sustabdyti jei esi "ant bangos" dabar galvojant apie antrą atžalą teko ilgai tartis su savimi , iš tiesų sunku nuspręsti atsitraukti nuo jau įprasto gyvenimo, statuso ilgesniam laikui, nes nesinorėtų po kelių mėn po gimdymo grįžti į darbą
kiekvienam yra savas laikas
kiekvienam yra savas laikas
As manau kiekvienam savo...Dabarr man 28, as tikrai jau uz angeliuka. Jei jaunesnes tai gali manau ir palaukti, adirbti, bet mano metu jau tikrai reikia susimastyti. Laikrodukas tiksi, nesustoja, o ir pats organizmas jau sensta, su laiku bus vis sunkau pastoti. Zinoma veikeliui reikia buti pasiruosuiai, jam reiks aukoti daug laiko, bet manau tai imanoma
man sis klausimas taip pat aktualus.auginu metuku berniuka,taciau labai noriu susilaukti antro taciau mane vis pristabdo ta krize lietuvoje,neaisku kas kitais metais laukia,o ir darbe kvalifikacija nukentetu...net nzn,galbut man dar ne laikas,jei tokiu abejoniu kyla
Sveikos, skaitau jūsų diskusijas ir šypsausi pagalvojusi, kad man nereikėjo nieko spręsti tiesiog nebuvo pagrindinio faktoriaus: nei 18, nei 25 sulaukusios manęs niekas neėmė į žmonas )) ištekėjau 31 -nerių, taigi neteko kankintis ir galvoti kas svarbiau karjera ar vaikas... Dabar jaučiu išsilaksčiusi, išsitūsinusi, prisidžiaugusi pačiu darbu ir kolegomis, kruvinu prakaitu užsidirbta ir prieš mėnėsį sumažinta alga ))) ir tikrai žinau, kad atėjo laikas gyvenimo posūkiui....
Tačiau tikrai nemanau, kad reiktų smerkti merginas svarstančias kaip pasielgti... protinga moteris tikrai pasvarstys ką daryti, kad užtikrintų vaikui saugią ateitį. Maniakiškas noras turėti vaiką, nesvarbu ką jis valgys ir kuo apsirengs, tikrai nereiškia didvyriškos motinystės...
Papildyta:
Mitas, pastojau po 2 mėnesio
Tačiau tikrai nemanau, kad reiktų smerkti merginas svarstančias kaip pasielgti... protinga moteris tikrai pasvarstys ką daryti, kad užtikrintų vaikui saugią ateitį. Maniakiškas noras turėti vaiką, nesvarbu ką jis valgys ir kuo apsirengs, tikrai nereiškia didvyriškos motinystės...
Papildyta:
QUOTE(nerva @ 2009 07 19, 20:43)
Laikrodukas tiksi, nesustoja, o ir pats organizmas jau sensta, su laiku bus vis sunkau pastoti.
Mitas, pastojau po 2 mėnesio
Pažįstu nemažai porų, kurios susilaukė netyčiukų, tačiau dar negirdėjau, kad kas gailėtųsi auginantys vaiką vietoje karjeros ...