Karjera ar vaikas?

#265
QUOTE(Sarllotte @ 2008 03 17, 16:13)
Nu taip, bet tu pinigu gali visada trukti. Beto zmogus yra toks jau, kad jau ir kiek daug turetu vis dar atrodys kad nepakankamai. 
Maniskis, irgi is pradziu nenorejo leliuko, vis sakydavo, kad pirma ant koju reik atsistot, bet atejo jau tas laikas ir jam kai suprato kokia didele dovana yra vaikiukas. Va net pati nustebau, kai vakar jau lovoj guledamas pradejo galvoti koki varda duotu savo vaikuciui. Tas manyje dar tik sustiprino nora turet leliuka

matai, maniskis varzosi del vaikelio, nes jis jau du turi. as juos taip myliu... bet as noriu ir savo wub.gif
Atsakyti
#266
"nusvilusiam" vyrui manau reikia daugiau laiko ryztis tokiam zingsniui, nes jis vel bijo nukenteti. Turi suprasti ir ji. Aisku bet jei jis net ir ateityje neplanuoja daugiau tureti daugiau vaiku ir vis tik seka pasakas, kad dar ne laikas, tada jau tau reik rinktis
Atsakyti
#267
QUOTE(Sarllotte @ 2008 03 18, 11:59)
"nusvilusiam" vyrui manau reikia daugiau laiko ryztis tokiam zingsniui, nes jis vel bijo nukenteti. Turi suprasti ir ji. Aisku bet jei jis net ir ateityje neplanuoja daugiau tureti daugiau vaiku ir vis tik seka pasakas, kad dar ne laikas, tada jau tau reik rinktis

zinai, as SB jau uzsiminiau, apie planavima... paklausiau jo siandien "atsitiktinai" apie tai, kokios vezimeliu ir kitu beibiu dalyku kainos ir pan... tai jis man taip ramiai atsake, kad pirmiausia man reikia airijoj apsidrausti sveikatos draudimu, nes kitaip viskas siaubingai daug kainuos. o del kitu dalyku - kartu taupysim ax.gif tai taip pakele man nuotaika siandien bigsmile.gif dabar turiu vilties wub.gif
Atsakyti
#268
QUOTE(renacik @ 2007 11 28, 14:18)
Man 26 metai, esu istekejusi ~1,5 metu. Kaip ir pats laikas galvoti apie kudikeli ir pradedam su vyru galvoti ir noreti jo... Tik kad atsirado tam tikros ginekologines problemeles, tai dar vis delsiame, bet jau po kokio menesio manau, kad gydytoja „uzdegs mums zalia sviesa“ ir galesim pradeti bandyti pastoti:)

Bet... Pastojimui trukdo dabartine situacija mano darbe.
Dabartineje darbovieteje dirbu >3 metai. Pries 6 men. pakeiciau pareigas, perejau i kita skyriu, kur tikejausi, kad galesiu save realizuoti, ismokti daug nauju dalyku ir jaustis reikalinga. Bet, bet, bet.... Tai taip ir liko tik svajones. Vienintelis geras dalykas dabartinese pareigose yra tai, kad gaunu nebloga alga ir premijas, o visa kita yra vien minusai:
- Darbas neidomus ir nuobodus,
- Daznai nera to darbo apskritai (KAS IR YRA BLOGIAUSIA, nes psichologiskai tai mane zlugdo),
- Visiskai netobuleju,
- Nieko naujo dabartinese pareigose neismokstu,
- Kolektyvas labai issiskaldes i grupes ir sunku rasti bendra rysi, bendrauti,
- Jauciuosi taip, tarsi ten dirbciau viena ir nematyciau jokios naudos tame, ka darau,
- Mano nuomone, esu ten nereikalingas zmogus ir jeigu as buciau vadove, tai atleisciau toki zmogu kaip as is darbo...


Tai man tik į krūmus lėkt... Aš 26m pastojau- tuo laiku mokinausi dieniniam VU skyriuje- neturiu dar net bakalauro (įstojau 24) Tavo vietoje tikrai dabar pasigimdyčiau- o per dekretines eičiau į kokius nors kursus...
Atsakyti
#269
QUOTE(ilgakojuke @ 2008 01 03, 23:09)
O kaip jausti? Man pavyzdziui viskas atrodo taip grazu: suzadetuviu ziedas su deimanciuku, balta suknele, leliukas, noriu, noriu, NORIU!!!! O ar tai ne naivumas ir kvailas jaunatviskas idealizmas?

Ar galiu tiesiog noreti ir tiek? Noriu tureti, myleti, auginti, mokyti, didziuotis... Ar tai jau? Ar?



lotuliukas.gif man kaip tik atvirksciai, pirma galvoje mintis kad tik nebutu per anksti, noriu dar pasaulio pamatyt, su vaiku jau viskas... Kita mintis, o kaip as ta vaika uzauginsiu, ar galesiu garantuoti "socia" vaikyste, puiku issilavinima, turininga laisvalaiki.... Tada isvada: veliau, veliau, veliau.... Paciai reikia bent kazka auksciau pasiekt, kad tam vaikui galeciau kazkoki pavyzdi parodyt, kad vyras nebutu dar neissilakstes erziliukas, kuriam kai sueis trisdesimt, pradetu lakstyt su draugeliais per klubus, kada as nakti supuosiu vaika... Taigi as uz subrendusias seimas, o tai tiesiogiai proporcinga amziui... Niekada niekas neitikins, kad 25-30 metu zmogus galetu kazka spresti apie ateiti...Taigi dar jaunatviskas maksimalizmas, o ne stabilumas galvoj... Jei butu mano valia, istatymiskai drausciau santuokas ankstyvas, gal butu maziau isirusiu seimu, daugiau laimingu vaiku...
Atsakyti
#270
g.gif
Atsakyti
#271
QUOTE(ngute @ 2008 04 06, 21:40)
lotuliukas.gif  man kaip tik atvirksciai, pirma galvoje mintis kad tik nebutu per anksti, noriu dar pasaulio pamatyt, su vaiku jau viskas...

Tik tas kas neturi vaikų gali taip galvot biggrin.gif Papasakosiu savo istoriją. Žodžiu, vaikutis buvo planuotas, suplanuotas tiksliai, pastojau pirmą mėnesį, žodžiu nespontaniškai viskas. 26 metų, mokiausi neakivaizdziai, mokaus ir dabar, įsikėlėm į naują butą ir viskas, pradėjom gaminti. negaliu pasakyti, kad esu patenkinta savo buitimi smile.gif aš maksimalistė smile.gif bet noras buvo stipresnis, o ir kitų patirtys kalbėjo, jog niekada nebus "jau laikas". Prisiklausius bobučių pasakų, ar tiksliau mamų, kurios yra vargšės tikra to žodžio prasme, pačios save įkalina, nepasitiki vyrais, vaiko nepaleidžia, ir maniau, taip pat kaip tu, po vaiko bus VISKAS wink.gif Paskutinį nėštumo mėnesį mane tarsi manija apėmė, tvarkydavaus nuo ryto iki vakaro, dariau visus nepabaigtus darbus, pirkau viską į priekį, nes maniau kad po gimdymo bus viskas... pabaiga biggrin.gif Manęs nebus, niekur neneueisiu, nieko nepamatysiu biggrin.gif
Ot vištelė, verčiau būčiau pasivarčius pataluos rolleyes.gif . Laiko turiu į valias, su vaiku keliauju kur noriu. Be vaiko irgi pakeliauju, nusitraukiu MP jei reikia. Mokausi (na, sunku, nes mintys daugiau apie vaiką sukasi, nei apie mokslus). ir nekeisčiau savo gyvenimo nė už ką. Vaikas gimė kartu su manimi mirksiukas.gif Gyvent pradėjau tik dabar wub.gif

O vaikui tavo karjeros visiškai neįdomios. Ne to jam reikia.
Ir garantuoti nieko negali wink.gif .
Papildyta:
Tiesa, jei būčiau žinojusi ką reiškia būti mama, būčiau leliuką planavusi anksčiau ax.gif
Atsakyti
#272
QUOTE(Abo @ 2008 04 07, 23:00)
...Laiko turiu į valias, su vaiku keliauju kur noriu. Be vaiko irgi pakeliauju, nusitraukiu MP jei reikia. Mokausi (na, sunku, nes mintys daugiau apie vaiką sukasi, nei apie mokslus).  ir nekeisčiau savo gyvenimo nė už ką. Vaikas gimė kartu su manimi  mirksiukas.gif  Gyvent pradėjau tik dabar  wub.gif

O vaikui tavo karjeros visiškai neįdomios. Ne to jam reikia.
Ir garantuoti nieko negali wink.gif .
Papildyta:
Tiesa, jei būčiau žinojusi ką reiškia būti mama, būčiau leliuką planavusi anksčiau  ax.gif

saunuole mamyte 4u.gif pritariu tau thumbup.gif
tikiu, kad nuostabu auginti ta savo stebukliuka... wub.gif laukiu nesulaukiu, kada ir as busiu mama. tik kad pas mane situacija nera is lengvuju (etc etc etc) doh.gif tikiuosi su laiku viskas susidelios i savo vietas blush2.gif
Atsakyti
#273
As galejau gimdyti vaikus, kai buvau istekejus ir materialine padetis buvo nusistovejusi. Bet vis atsirasdavo priezasciu, tai vyras nenorejo, tai santykiai blogi, tai buta reikejo nusipirkti, taip ir neatejo laikas tam vaikeliui.
Veliau issiskyriau, isvaziavau gyventi i kita sali, susiradau nauja darba, nauja vaikina ir vaikeli pradejom planuoti tiesiog todel, kad norejom - man buvo jau 29, as jau labai norejau vaikelio viduje, nebepriklausomai nuo to, kokios aplinkybes. O aplinkybes nebuvo labai palankios: gyvenam nuomojamam buste, pastojau musu draugystes 4-a menesi (na aisku mes nesusituoke ir tt), bei bedirbdama naujam darbe tik irgi 4-a menesi (6 men. bandomasis buvo dar nesibaiges, o darbas tai tikrai geras, mano svajoniu darbas smile.gif ). Slepiau nestuma darbe iki 5,5 men, kad netektu pasakyti iskart pasibaigus bandomajam. Darbe aisku neapsidziauge, bet vis tik prieme kaip naturalu fakta. Musu vaikutis turetu pasirodyt keliu dienu begyje wub.gif Labai jo laukiu... zinau, kad prasides visiskai naujas gyvenimo etapas.
Taigi, vidinis noras ir subrendimas leme, o ne aplinkybes. Kas beatsitiktu ateityje, zinau, kad nebusiu vienisa, kad turesiu ka myleti ir aukleti, ir del ko stengtis. Kadangi po puses metu, na max po metu ketinu sugrizt i darba, nemanau, kad nukentes mano karjera. Esu pasiryzus viska suderinti smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Evi: 09 balandžio 2008 - 10:59
#274
Na, karjera man niekada nebuvo pats svarbiausias dalykas pasaulyje... Gal todėl, kad turiu tetą, kuri pasirinko karjerą, o ne vaikus ir šeimą... Ji tikrai nuostabus žmogus, puiki specialistė, pinigų trūkumo niekuomet nejautė, bet, kartais prasitaria, kad gailisi, tuomet pasirinkusi karjerą, o ne šeimą...
Todėl aš renkuosi šeimą, vaikus, tikiuosi kada nors senatvėje dukterėčiai nesiskųsiu, kad blogai pasirinkau g.gif
Atsakyti
#275
Sveiki
aš tai rinkčiausi karjera,man čia žymiai yra svarbiau negu vaikai ir manau nekada nesigailėsiu dėl savo pasirinkimo smile.gif nes ką tie vaikai kol jie vaikai tai su tėvais o paskui savo interesai ,savo šeimą
Atsakyti
#276
o as bandyciau viska suderinti, bet pirmoje vietoje visada bet kokiu atveju rinkciausi vaikus, seima, o mokytis dirbti visada suspesiu jei bus noro, vat baigus mokslus jau negaliu teigti kad suspesiu su seima ir vaikais, nes prasideda darbai, karjera ir daug viso kito del ko nukeliami nestumo planavimai. Pati mokausi dieniniame pirmame kurse ir vaikeli planuoju stuiju metu pasigimdyti smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo deimapov: 15 balandžio 2008 - 21:52