Labutis, skaitau, ir prisimenu savo situacija, beveik tokia pacia. Pabandysiu papasakoti gal ji pades tau kazka nuspresti
Dirbau vienam darbe apie 1.5 metu, ir jau uzsinorejau leliuko (taip pat buvo 26 m., tai kaip ir laikas). Na, suplanavau, kad pastosiu gruodzio men. Ir kaip tik gavau pasiulyma pereiti i geresni, perspektyvesni, visapusiskai -esni darba! Ir dvejojau labai smarkiai: jei pereisiu, ir pastosiu, tai bus geda, nes atrodys, kad pasinaudojau proga, prarasiu reputacija. O senajame likti irgi nenorejau, nes jau labai labai nebepatiko, ir, be to, stovimas darbas slenkanciu grafiku buvo. Tai irgi lauktis jame kaip ir negerai.. Taigi, nusprendziau galu gale taip: jei pastosiu, dar per bandomaji laikotarpi prisipazinsiu valdziai, be jokiu medicininiu rasteliu, ir jie jei nores, mane gales atleisti. Skamba kvailai? Bet reputacija, man rodos, svarbiau, dirbti reikes ir po dekreto, taip kad taip nusprendusi visgi perejau i ta nauja darba (hmm, pradejau butent sausio menesi, kai laukiau "planavimo rezultatu"
).
Reziume: zmogus planuoja, o dievas juokiasi. "Sekmingai" planuoju leliu iki siol (t.y., nepastoju
), praejo metai laiko, kai isidarbinau naujame darbe, tai kaip ir jeigu pastociau, tai nebeatrodytu kazkaip super blogai. O jei buciau likusi senajame darbe, buciau ir be leliaus, ir be jokiu perspektyvu..
Tai net nzn, dabar as manau, kad reikia elgtis taip, kaip jaucia sirdis, ir numatyti, kaip elgsies vienu ar kitu atveju (t.y., jei pastosi arba ne). Pats likimas mus kartais pakreipia vienaip ar kitaip, todel bet kuris tavo sprendimas bus teisingas. Manyciau, dirbk siame darbe ir tuo paciu ieskokis naujo, ir jei atrasi-taip turi buti ir verta pereiti, o jei nerasi, tai gal lelius greit ateis, ir viskas taip pat issispres. Taip kad sekmes tau!
