dabar laukiu pasiulymo i viena labai isvajota pozicija, ir nezinau, ka darysiu, jei paaiseks kad as 
suderinti imanoma, bet as noreciau su vaiku , kaip imanoma ilgiau pabuti, todel man tai neimanoma dabar laukiu pasiulymo i viena labai isvajota pozicija, ir nezinau, ka darysiu, jei paaiseks kad as
dabar laukiu pasiulymo i viena labai isvajota pozicija, ir nezinau, ka darysiu, jei paaiseks kad as
QUOTE(vikulija @ 2007 10 18, 22:37)
suderinti imanoma, bet as noreciau su vaiku , kaip imanoma ilgiau pabuti, todel man tai neimanoma dabar laukiu pasiulymo i viena labai isvajota pozicija, ir nezinau, ka darysiu, jei paaiseks kad as
dabar laukiu pasiulymo i viena labai isvajota pozicija, ir nezinau, ka darysiu, jei paaiseks kad as Puikiai tave suprantu, nes irgi nezinau, kaip pas mane darbe sureaguos, o irgi nusimato tam tikri pakeitimai
Bet seima juk svarbiau 
QUOTE(Adalija @ 2007 10 19, 08:58)
Puikiai tave suprantu, nes irgi nezinau, kaip pas mane darbe sureaguos, o irgi nusimato tam tikri pakeitimai Bet seima juk svarbiau
Bet seima juk svarbiau bus kaip bus, manau, gyvenimas po dekrito ir dekreto metu nepasibaigs, galima bus grizti ir irodyti, kad tu gali ir esi verta tos pozicijos!
Labutis. Idomi tema 
Tik niekaip karjeros ir nestumo nesuderinsi Reikia siuo atveju buti pasiruosus ir blogiausiam, tai, kad grizus i darba reiks vel viska is naujo issikovoti arba tiesiog keisti darba Buna issimciu, aisku jei pareigos zemos, tai ko gero grizti ir dirbi Bet jei esate dar nepsiekusios karjeros esamo etapo finiso, t.y. nesate gerai isitvirtinusios, tai ko gero reiks kazka aukoti, kaip bebutu liudna
O gyvenime nieko svarbiau nera UZ SEIMA
Darbe reikalinga tik tiek, kol esi, kol dirbi. Nors kas nors ir gincysis, bet nepakeiciamu zmoniu nera, todel darbdavys tikrai nedes kazkokiu super dideliu pastangu, kad tu griztum i ta pacia vieta, su tom paciom salygom ir pan.
O visom linkiu kuo graziausiu leliuku, nes vaiko sypsena, siluma, bejegiskumas atstoja viska ir suteikia didele laime ir dziaugsma, aisku vargelio taip pat
Vaikai lydes jus VISA GYVENIMA, ir todel labai reikia pasverti, ar tikrai to norite ir dabar, nes kelio atgal jau nebus
O dabai darbeliai nepabegs...kol bus sveikata, bus ir dabo...
Tik niekaip karjeros ir nestumo nesuderinsi Reikia siuo atveju buti pasiruosus ir blogiausiam, tai, kad grizus i darba reiks vel viska is naujo issikovoti arba tiesiog keisti darba Buna issimciu, aisku jei pareigos zemos, tai ko gero grizti ir dirbi Bet jei esate dar nepsiekusios karjeros esamo etapo finiso, t.y. nesate gerai isitvirtinusios, tai ko gero reiks kazka aukoti, kaip bebutu liudna O gyvenime nieko svarbiau nera UZ SEIMA
Darbe reikalinga tik tiek, kol esi, kol dirbi. Nors kas nors ir gincysis, bet nepakeiciamu zmoniu nera, todel darbdavys tikrai nedes kazkokiu super dideliu pastangu, kad tu griztum i ta pacia vieta, su tom paciom salygom ir pan.
O visom linkiu kuo graziausiu leliuku, nes vaiko sypsena, siluma, bejegiskumas atstoja viska ir suteikia didele laime ir dziaugsma, aisku vargelio taip pat
Vaikai lydes jus VISA GYVENIMA, ir todel labai reikia pasverti, ar tikrai to norite ir dabar, nes kelio atgal jau nebus O dabai darbeliai nepabegs...kol bus sveikata, bus ir dabo...
QUOTE(balta_lelija @ 2007 10 19, 09:10)
Papildyta:
QUOTE(Arsua32 @ 2007 10 19, 10:19)
Labutis. Idomi tema Tik niekaip karjeros ir nestumo nesuderinsi Reikia siuo atveju buti pasiruosus ir blogiausiam, tai, kad grizus i darba reiks vel viska is naujo issikovoti arba tiesiog keisti darba Buna issimciu, aisku jei pareigos zemos, tai ko gero grizti ir dirbi Bet jei esate dar nepsiekusios karjeros esamo etapo finiso, t.y. nesate gerai isitvirtinusios, tai ko gero reiks kazka aukoti, kaip bebutu liudna
O gyvenime nieko svarbiau nera UZ SEIMA
Darbe reikalinga tik tiek, kol esi, kol dirbi. Nors kas nors ir gincysis, bet nepakeiciamu zmoniu nera, todel darbdavys tikrai nedes kazkokiu super dideliu pastangu, kad tu griztum i ta pacia vieta, su tom paciom salygom ir pan.
O visom linkiu kuo graziausiu leliuku, nes vaiko sypsena, siluma, bejegiskumas atstoja viska ir suteikia didele laime ir dziaugsma, aisku vargelio taip pat Vaikai lydes jus VISA GYVENIMA, ir todel labai reikia pasverti, ar tikrai to norite ir dabar, nes kelio atgal jau nebus
O dabai darbeliai nepabegs...kol bus sveikata, bus ir dabo...
Tik niekaip karjeros ir nestumo nesuderinsi Reikia siuo atveju buti pasiruosus ir blogiausiam, tai, kad grizus i darba reiks vel viska is naujo issikovoti arba tiesiog keisti darba Buna issimciu, aisku jei pareigos zemos, tai ko gero grizti ir dirbi Bet jei esate dar nepsiekusios karjeros esamo etapo finiso, t.y. nesate gerai isitvirtinusios, tai ko gero reiks kazka aukoti, kaip bebutu liudna O gyvenime nieko svarbiau nera UZ SEIMA
Darbe reikalinga tik tiek, kol esi, kol dirbi. Nors kas nors ir gincysis, bet nepakeiciamu zmoniu nera, todel darbdavys tikrai nedes kazkokiu super dideliu pastangu, kad tu griztum i ta pacia vieta, su tom paciom salygom ir pan.
O visom linkiu kuo graziausiu leliuku, nes vaiko sypsena, siluma, bejegiskumas atstoja viska ir suteikia didele laime ir dziaugsma, aisku vargelio taip pat
Vaikai lydes jus VISA GYVENIMA, ir todel labai reikia pasverti, ar tikrai to norite ir dabar, nes kelio atgal jau nebus O dabai darbeliai nepabegs...kol bus sveikata, bus ir dabo...
Is dalies sutinku, kad darbe tikrai nebelauks is dekreto sugristancios mamytes
, bet aisku dar priklauso nuo to, kur dirbi! Liudnoka biski del to, nes nukencia vaikai-kadangi turi anksciau sugrizti i darba 
Bet as nusprendziau apie tai per daug negalvoti, o tiesiog pastoti Papildyta:
QUOTE(vikulija @ 2007 10 19, 10:03)
bus kaip bus, manau, gyvenimas po dekrito ir dekreto metu nepasibaigs, galima bus grizti ir irodyti, kad tu gali ir esi verta tos pozicijos! Kovosime uz savo pozicijas 
QUOTE(Adalija @ 2007 10 19, 12:38)
Liudnoka biski del to, nes nukencia vaikai-kadangi turi anksciau sugrizti i darba Bet as nusprendziau apie tai per daug negalvoti, o tiesiog pastoti
Bet as nusprendziau apie tai per daug negalvoti, o tiesiog pastoti Saunuole
Aš, kaip ir Adalija, esu mokslininkų "kastos" atstovė, tik tiek, kad dirbu ne tik mokslinį, bet ir pedagoginį darbą (dėstau Universitete). Mūsų pirmagimis netyčiukas, sugriovęs visus mano karjeros planus. Juk planuojamas jis buvo visais trejais metais vėliau, jau man apsiginus disertaciją. Tuo metu, kai sūnelis gimė, aš teoriškai turėjau stažuotis viename iš Graikijos Universitetų ir dar pirmais nėštumo mėnesiais kliedėjau, kad ten truputį datas pakoregavus vistiek važiuosiu ... Ir apskritai su pirmu nėštumu taikiausi ilgai ir sunkiai, nes tuo metu karjera man tikrai buvo svarbiau už viską. Tačiau sūnelis mano prioritetus pakeitė iš esmės.
Iš kitos pusės turbūt tik vaikų dėka aš vis dar dirbu tą patį darbą (mat turėjau ne vieną pakankamai įdomu pasiūlymą darbo keitimui) - jis labai parankus derinti karjerą ir motinystę. Kodėl?
1) Mokslinį-pedagoginį darbą aš sėkmingai dirbu beveik iki paskutinių nėštumo savaičių ir grįžtu gana anksti - pvz. po pirmagimio gimimo tebuvo praėję vos 4 mėnesiukai. Tačiau grįžtu ne pilnu krūviu, kurį didinu palaipsniui (nuo 1-2 pusdienių per savaitę). O ganėtinai laisvas darbo grafikas leidžia man jį pasiderinti pagal kūdikio režimą. Nekalbu, kad pati mačiau vaiko pirmus žingsnelius, išgirdau pirmus žodelius, kartu piešėme pirmus piešinukus - visus savo sūnelius krūtimi maitinau iki metų, o iki 5-6mėn. mano pienukas (nenutrauktas!) buvo vienintelis jų maistas.
2) Didelę dalį mokslinio darbo: straipsnius, tyrimų aprašymus (mano atveju netgi pačius eksperimentus) galiu daryti namie. Aišku, tam tinka tik tas laikas, kai vaikas miega. Tačiau labai greitai išmokau persiskirstyti ir suplanuoti darbus taip, kad to "karjerai" skirto laiko atrasdavau po 3-4 vakandas kasdien.
Na, žinoma, ne viskas taip idealu kaip atrodo. Pirmiausia man visgi nepasisekė suderinti vaikų auginimo, mokslinio ir pedagoginio darbo. Kurį laiką tik auginusi sūnelį ir dirbusi mokslinį darbą (kas man buvo parankiau, nes darbui skirtą laiką galėjau žymiai laisviau planuoti, pvz. vaikos ligos atveju apskritai kelias dienas nedirbti), vėliau buvau priversta su motinyste derinti pedagoginį darbą (nes universitetas pritrūko dėstytojų). Mokslinės ambicijos ir disertacija kol kas atidedamos ir atidedamos, iš mokslinio vadovo reakcijos suprantu, kad jis jau nebesitiki, jog aš kada prie mūsų temos grįšiu... Bet aš tikrai grįšiu, tačiau tik tada, kada mano šeimyna bus pilnai "sukomplektuota" ir paauginta. Antroji didelė problema - auklė, nes kūdikių į lopšelius kol kas nepriima. Rasti gerą auklę ir dar valandinę (nes man maximum 20 valandų per savaitę reikėdavo) - nemažas vargelis. Pirmagimiui jos ieškojau 6 mėnesius, po to jau lengviau sekėsi, nes jau paieškos mechanizmą truputį perpratau. Na, su terminuotomis darbo sutartimis yra šiokių tokių keblumų, bet viskas yra sutvarkoma, jei tik vadovybė supratinga (mano kolektyvas gana vyriškas, tačiau šiais klausimais rimtesnių problemų neturėjau).
Taigi iš esmės jau daugiau nei 6 metus derinu karjerą ir motinystę ir manau, kad man tas pusėtinai sekasi. Šiokių tokių nuostolių yra visose srityse, tačiau darbe mane matyti nori, vaikučiai mamos dėmesiu patenkinti, pati irgi noriu ir dirbti, ir vaikus auginti, taigi nėra taip blogai...
... Ir apskritai su pirmu nėštumu taikiausi ilgai ir sunkiai, nes tuo metu karjera man tikrai buvo svarbiau už viską. Tačiau sūnelis mano prioritetus pakeitė iš esmės. Iš kitos pusės turbūt tik vaikų dėka aš vis dar dirbu tą patį darbą (mat turėjau ne vieną pakankamai įdomu pasiūlymą darbo keitimui) - jis labai parankus derinti karjerą ir motinystę. Kodėl?
1) Mokslinį-pedagoginį darbą aš sėkmingai dirbu beveik iki paskutinių nėštumo savaičių ir grįžtu gana anksti - pvz. po pirmagimio gimimo tebuvo praėję vos 4 mėnesiukai. Tačiau grįžtu ne pilnu krūviu, kurį didinu palaipsniui (nuo 1-2 pusdienių per savaitę). O ganėtinai laisvas darbo grafikas leidžia man jį pasiderinti pagal kūdikio režimą. Nekalbu, kad pati mačiau vaiko pirmus žingsnelius, išgirdau pirmus žodelius, kartu piešėme pirmus piešinukus - visus savo sūnelius krūtimi maitinau iki metų, o iki 5-6mėn. mano pienukas (nenutrauktas!) buvo vienintelis jų maistas.
2) Didelę dalį mokslinio darbo: straipsnius, tyrimų aprašymus (mano atveju netgi pačius eksperimentus) galiu daryti namie. Aišku, tam tinka tik tas laikas, kai vaikas miega. Tačiau labai greitai išmokau persiskirstyti ir suplanuoti darbus taip, kad to "karjerai" skirto laiko atrasdavau po 3-4 vakandas kasdien.
Na, žinoma, ne viskas taip idealu kaip atrodo. Pirmiausia man visgi nepasisekė suderinti vaikų auginimo, mokslinio ir pedagoginio darbo. Kurį laiką tik auginusi sūnelį ir dirbusi mokslinį darbą (kas man buvo parankiau, nes darbui skirtą laiką galėjau žymiai laisviau planuoti, pvz. vaikos ligos atveju apskritai kelias dienas nedirbti), vėliau buvau priversta su motinyste derinti pedagoginį darbą (nes universitetas pritrūko dėstytojų). Mokslinės ambicijos ir disertacija kol kas atidedamos ir atidedamos, iš mokslinio vadovo reakcijos suprantu, kad jis jau nebesitiki, jog aš kada prie mūsų temos grįšiu... Bet aš tikrai grįšiu, tačiau tik tada, kada mano šeimyna bus pilnai "sukomplektuota" ir paauginta. Antroji didelė problema - auklė, nes kūdikių į lopšelius kol kas nepriima. Rasti gerą auklę ir dar valandinę (nes man maximum 20 valandų per savaitę reikėdavo) - nemažas vargelis. Pirmagimiui jos ieškojau 6 mėnesius, po to jau lengviau sekėsi, nes jau paieškos mechanizmą truputį perpratau. Na, su terminuotomis darbo sutartimis yra šiokių tokių keblumų, bet viskas yra sutvarkoma, jei tik vadovybė supratinga (mano kolektyvas gana vyriškas, tačiau šiais klausimais rimtesnių problemų neturėjau).
Taigi iš esmės jau daugiau nei 6 metus derinu karjerą ir motinystę ir manau, kad man tas pusėtinai sekasi. Šiokių tokių nuostolių yra visose srityse, tačiau darbe mane matyti nori, vaikučiai mamos dėmesiu patenkinti, pati irgi noriu ir dirbti, ir vaikus auginti, taigi nėra taip blogai...
QUOTE(Baltike @ 2007 10 23, 11:28)
Aš, kaip ir Adalija, esu mokslininkų "kastos" atstovė, tik tiek, kad dirbu ne tik mokslinį, bet ir pedagoginį darbą (dėstau Universitete).
Taigi iš esmės jau daugiau nei 6 metus derinu karjerą ir motinystę ir manau, kad man tas pusėtinai sekasi. Šiokių tokių nuostolių yra visose srityse, tačiau darbe mane matyti nori, vaikučiai mamos dėmesiu patenkinti, pati irgi noriu ir dirbti, ir vaikus auginti, taigi nėra taip blogai...
Taigi iš esmės jau daugiau nei 6 metus derinu karjerą ir motinystę ir manau, kad man tas pusėtinai sekasi. Šiokių tokių nuostolių yra visose srityse, tačiau darbe mane matyti nori, vaikučiai mamos dėmesiu patenkinti, pati irgi noriu ir dirbti, ir vaikus auginti, taigi nėra taip blogai...
Aciu uz labai idomu ir naudinga pasakojima!
Is esmes mano mintis labai sutampa. Tik turiu viena problemele, eksperimentu namie pasidayti neiseitu, nes dirbu su mikrobais 
Taciau manau, kad galeciau dirbti su kompu. T.y. rinkti informacija, rasyti straipsnius ir galu gale desertacija. Del aukles man pasiseke labiau, nes turiu savo nuostabia mama 
,kuri man padejo su pirmu vaiku, kai turejau gristi is akademiniu ir uzbaigti studijuoti ir gelbsti nuolat.
Geru darbuotoju tikrai dabar labai truksta. Todel geros darbuotojos tikrai laukiamos sugriztant po motinystes atostogu. Jei esama imone ju nevertina, tai dabartiniu metu nesunku bus rasti darbo ir kitoje imoneje.
Todel manau, kad jei jau turi issilavinima, darbo patirti, esi kilusi karjeros laiptais, esi laukiama ir pageidaujama darbo rinkoje ir po motinystes atostogu
Todel manau, kad jei jau turi issilavinima, darbo patirti, esi kilusi karjeros laiptais, esi laukiama ir pageidaujama darbo rinkoje ir po motinystes atostogu
Zinoma, kad darba susirasti siais laikais nera per daug sunku Bet kai vaikas maziukas, tai nelabai norisi kazka keisti, nes naujas darbdavys i tave ziures pro padidinamji stikla, o kaip taisykle naujame darbe (bent is pradziu) dabo valandos baigiasi tikrai ne 17 val. (na cia priklauso taip pat nuo uzimamu pareigu), o tai nelabai norisi dar ir vakarus pralesiti darbe, aukojant seima, vaikus ir pan. 
Bet kai vaikas maziukas, tai nelabai norisi kazka keisti, nes naujas darbdavys i tave ziures pro padidinamji stikla, o kaip taisykle naujame darbe (bent is pradziu) dabo valandos baigiasi tikrai ne 17 val. (na cia priklauso taip pat nuo uzimamu pareigu), o tai nelabai norisi dar ir vakarus pralesiti darbe, aukojant seima, vaikus ir pan.
