Kazkada as ir laukiau geresniu pareigu, nes jas man su laiku zadejo, ir vis vaikeli atideliodavom..galvojau, kai turesiu aukstesnes pareigas ,geresni atlyginima, tada ir planuosim...bet metai ejo, o pareigu kaip ner, taip ner...Tuomet spjopviau i tas pareigas ir nusprendem, kad reikia mums leliuko, nes ir vede buvom jau 3 m.
O kai gime lelius, tai budama dekretinese, pradejau ieskotis naujo darbo, ir radau, daug gerseni, ir tikrai su perspektyva
Kol ieskojausi darbo, tai tikrai is darbdaviu pamaciau, kad jei esi istekejusi ir turi vaika, kuri kas nors gali priziureti ( aukle ar mociute), tai jie ziuri i tai geriau nei butai istekejus ir dar be vaiku, reiskias , kad ieskaisi darbo, kad galetai iseit dekretiniu, o to darbdaviai tikrai nenori
O kol auginu dabar dukryte, kuriai 3 m. , tai ir magistra galiu dar pastudijuot, ir pinigeliu uzsidirbt ir pasirupint sekanciom planuojamom ( bet vis dar tik mintyse) dekretinem
Tai, kad manau, kad vaikutis butu svarbiau, o karjera visada galima padaryt. Jei tik galva ant peciu turesi, tai viskas ir bus o.k. Merginos, kol jaunos, gymdykit, nes su metais ne taip lengvai ziuresis ir i ta gimdyma, ir daug ko tingesis, o jei dar antras, ar tecias...o metai tai bega...kaulai sensta