QUOTE(mylimuke @ 2009 05 13, 23:48)
Matyt kažkas į nekokybiškas paskaitas nevaikščiojo
O ką galima galvoti apie tą, kuris nusirašinėja?
Man labai patiko anksčiau VGTU kabėję plakatai: "Ar norėtum, kad tave operuotų gydytojas, kuris nusirašinėjo? Ar norėtum, kad tave skraidintų pilotas, kuris nusirašinėjo? Ar norėtum, kad tau namą projektuotų tas, kuris nusirašinėjo? ir t.t." Na, nedrebėtų kojelės gulant po tokio žmogaus peiliu?
Nenoriu pyktis, bet prieš rėkaudami apie kažkieno kokybę, pirmiausia pasižiūrėkim į save.
Ek, visai cia teisingai surasyta, bet problemos turbut reik ieskoti kazkur dar anksciau negu universitetas... Cia kalbu tik is savo patirties. Vat kai pati stojau, tai tikrai sunku buvo - po mokyklos vaikas, nelabai supranti, ko nori, ka darysi kazkokia specialybe baiges. Patarianciu nebuvo
. Tevai issiskyre, su tevu visai nebendravau, mama amzinai darbuose po kelias pamainas vare, nes 3 vaikus viena augino, pinigu reikejo
. Mokykloje irgi niekas nenukreipe reikiama linkme, nepamoke, nepatare. Kadangi mokiausi labai gerai, tai stojau ten, kur reik aukstu balu. Istojau i inzinerine informatika kompiuteri maciusi tik per telika. Pirmi dveji metai buvo tragiski. Nepatiko man tie mokslai, nieko as ten nesupratau ir plaukiau pasroviui, nors iki to moksliuke buvau. Atsigavau, kai treciame kurse reikejo pasirinkti specializacija. Pasirinkau ekonomine. Vat visokios statistikos, imtys labai man patiko. Pasidare nebesvarbu, ar geras destytojas, ar blogas, nes man buvo idomu ir mokiausi sau. Visi egzaminai 10 ir 9. Bakalaurinio rasyti isvaziavau i Italija. Ten ji ir apsigyniau. Gavau 10. Tada magistra jau net nedvejodama pasirinkau matematine statistika. Nors reikejo ir dirbti, ir mokytis, bet laiko viskam uzteko, nes
PATIKO . Magistra gavau su pagyrimu.
Manau, kad didziausia problema yra tame, kad stojame bet kur. Svarbu popieriuka gauti
P.S. Sorry uz sapaliones
.