Puoduko reikalai

Na va, šiandien pirma diena mažosios darželyje, i pamperį nepridarė didelio reikalo per visą dieną, už tad namuose atsigriebė

Matyt dar reikia laiko mazosioms ismokti prasytis ant puodo
Maja, gal tu mane pameni? Mes kartu buvom planuotukese, mano seniau nikas buvo InguteA

pamenu Va matai, kaip greiati laikas eina...

Aha laikas lb greitai bega, dideles jau musu paneles
Rytoj vel bandysiu be pampio laikyt, ziuresi kaip viskas mum cia seksis,daug apie tai kalbam, ji man pasakoja kaip nes pilti, Tik ziuresim kiek pasitvirtins jos pasakojimas

Užvedžiau temą, nes jau nebegaliu nei blaiviai mąstyti (nors nevartoju jokių kvaišalų), nei į savo vaiką žiūrėti.

Kiek laiko praeina nuo to, kai paleidi vaiką be pampersų iki tol, kol pradeda prašytis ar bent išlaikyti neapsi... bent valandą. Manoji tai nevala paskutinė - be pamperso (beveik) po namus varinėjam jau nuo pavasario, bet varo visus reikalus į kelnes. Jei pagaunu momentą arba laikau ant puodo pusvalandį ir ilgiau, tai sulaukiam 'šventės didžiausios". Aišku, tada džiaugiamės, plojame, caca darome ir t.t. Bet jei nepagaunu momento, tai jau žiūrėk dupcė šlapia arba net kakalis tabaluoja.

Atsiprašau, kad rašau taip tiesiai šviesiai, bet nebegaliu. Ašaros byra, nervai nelaiko. Kartais MB nebeišlaiko, uždeda jai tą pampersą. Arba jei suserga, tai irgi su pamperiu laikome. Bet tai reiškia, kad vėl grįžtame į pradžią, ar ne?
Dabar vėl vaikšto prisivariusi visko. Nekeičiu, o jai ir patinka. Smirda visi namai nuo jos. Pykstu ant jos . Net porą kartų save pagavau jai sakant, kad nekenčiu tokio nevalos vaiko. Bet taip iš tikrųjų nėra. Aš ją myliu. Bet gal dar PMS prisideda ar neprivalgymas (mat liekninuosi, tai mažiau valgau ), tai nebesivaldau. Laimė, nesu rėksnė, tai vaiko tie mano pasakymai vaiko nepravirkdo...

Bet patarkite, ką po biesais man daryti - ar dėti pampersą ir tiesiog džiaugtis gyvenimu, negalvojant apie puodą (užsieniečiai, sako, net pamokas ruošia su pampersais). Ar nusišauti, ir tegul su mano dukra vargs MB, kokia nors pamotė, močiutė ar valdiškų namų personalas.

O gal yra dar kokių nors išeičių?

p.s. yra puodui daug temų. Bet gal čia auklėjimo daugiau reikia man...

Bet tavo mergičkai dar nėra nei dviejų metukų...
Pirma - spjauk į visus ir visas, kurie skiedžia, iš serijos " oi, va maniškis tai nuo metukų pats ant puoduko sėdėjo". Į sveikatą jiem, o jei tavo dar nesėdi - ir gerai... Reiškia, taip reikia. Antra, guoskis tuo, kad kai tavo panai bus 16 - tokių problemų tikrai nebebus... Bet bus kitokios

Mergytė tokio pat amžiaus, kaip maniškis, o mamytė tokioje panikoje Ko jūs panikuojate? Kas yra blogai? Visiems vaikams, ateina supratimas apie puodą. Ir tik apie antruosius-trečiuosius metus. O jūs jau vos ne galvą į sieną daužote, kad jūsiškė nė dvejų neturinti, ant jo nesėdi. Jei mergytė, dar nesupranta, dėkit pampersą ir mažiau sukit galvą.

O šiaip pradžiai, pabandykit tą puoduką paslėpti kuo toliau. Jei jūs mergaitę laikote po daugiau nei pusvalandį, kad net užpakaliukas raudonas pasidaro, aš tikiu, kad tas puodas jai priešas. Paslėpkit mėnesiui, visiškai jokio užsiminimo apie jį. O po mėnesį pradėkit viską iš naujo. Pamatysit, ji jus dar nustebins

savo mergaite as ir pratinau nuo 1,5 metu ant puoduko, ir mum visai nesiseke, tada numojau y visa tai ranka, ir gryzom prie pampersu, o po antrojo gimtadienio ji pati pradejo prasytis ir neturejom daugiau jokiu bedu .o va dabar sunyciui 3 metai ir varo y kelnes vos ne kas antra karta.ir pykstames ir graziai bandom, jis viska supranta, vis pridares man sako-einam mama sysia , nors kelnes jau pilnos.tai va kokie skirtingi vaikai, manau nera tokio tikslaus amziaus kada turi nedaryt y kelnes, kiekvienam skirtingai tas laikas ateina.kantrybes kantrybes ir dar karta kantrybes

Laumiux, tuoj aš pasisakysiu, asociali mamka
O vat mano vaikas... Mano nuostabus, protingas ir visoks koks vaikas, į puodą nėjo nors tu ką. Ant jo... nesėdėjo. Iki 2 metų išvis net minutei negalėjau išlaikyt ant puodo. Išbandžiau visus "receptus", kas tik būna daroma pratinant vaiką. Ne. Neveikė jokia gudrybė. Jau maniau, jis čia vienintelis su pamperiu toks, o aš nesugebu jo pripratinti, nu nevykėliai du, ne kitaip... O bendraamžiai daro, o žmonės kaip žiūrės, ach ir och. Bet kažkaip "pavargau" nuo tų savo galvojimų ir numojau ranka. Nieko tiesiog nebegalvojau... Ir po poros mėnesių vėl pasiūliau lyg juokais sėstelt ant to puodo. Pavyko!
Dabar jam tuoj du su puse. Ir per pastarąjį mėnesį įprato tvarkingiausiai daryt į tą nemylėtą puodą. Pradžioj "darė" per kelnaites, nes kartais nespėdavo, o kartais neduodavo numaut. O lakstyt be nieko - nesileido. Tada prašydavo uždėt pampersą. Na, bet susitardavom pagaliau, kad ne pampersą, o kelnytes. Tai jau plovimo turėjau bent
Bet labai greit išmoko nusimaut. O dabar po nakties pamperis kartais būna sausas, bet dar retai. Pamperį dedu miegui ir laukui, jei ketinam būti ilgiau. Jei trumpai - tada ne.
Laumiux, gal ir tau čia toks išbandymas. Gali būti, kad tu turėjai įsivaizdavimą, kaip tavo vaikas anksti išmoks gyvent be pampersų. O jai yra kažkokie vidiniai trukdžiai. Gal jai ir tas spaudimas nepatinka. Duok jai "pailsėt" ir paskui vėl pabandyk. Taip jau yra, vaikai daro viską ne tada, kai mes norim, ir panašu, taip bus visą laiką! O mokykla, o rašymai skaitymai, o visa kita... viskas tada, kai vaikas pats pasirengs, nors jį paskatinti, aišku, būtina. Tik - atsargiai, žaismingai. Taip, kad viskas natūraliai "plauktų", be spaudimo.
Taigi manau, džiaukis gyvenimu...

Labai ačiū jums visoms už paguodą.
Gal tiesiog vakar užėjo toks silpnumo momentas.
Aišku, imponavo dar ir tai, kad muzikos pamokėlėse mes vienintelės su pampersu. Kiti net mažesni vaikučiai jau be. Ir aš, ir MB jos amžiaus jau 100% draugavome su puodu.
Gal čia ir lieknėjimas darė savo, nes vakar ir šiaip silpniau jaučiausi .
Šiandien aš labiausiai pasauly myliu savo vaikelį - mažutę meilutę dukrytę Sigutę

Palauksime mes to puodo. Niekur jis nepabėgs

Maniškė nuo Kalėdų dienomis be pampio. Tris dienas varė, kur papuola, paskui kažkaip sugaudavom sėkmingai. Buvo tarpelis, kad prašėsi, paskui užėjo, kad nesiprašė. Nuo pavasario miega pietų miegą be pampio. Išėjo į darželį birželio mėn. - vėl visa šlapia per miegą, nesiprašo visiškai. Darže liepė nešt pampius, namie vis tiek migdžiau be. Liepos gale stuktelėjo 2 metukai. Pradėjo prašytis, bet dar siusteldavo į kelnes, pradėjau migdyti naktį tik su kelnytėm, buvo šlapių naktų, bet daugiau sausų (aišku, keliuosi vidury nakties ir sodinu). O prašosi jau dabar iš anksto ir palaiko sysių Gali dar aišku, visko būti, bet sulig 2 metukais toks jausmas kad jos smegenėlėse kažkas susivertė puodo klausimu - kaip nupjauta riba, kai pradėjo pati suprasti, kad nori, o ir suretėjo tas reikalas - gal kokius 5 k. per dieną tedaro, kai anksčiau vos ne kas pusvalandį.
Va tokia mūsų eiga puodo reikaluose.
Viskas tikrai bus ok. Man irgi labai "padėdavo" nusistebėjimai - oi maniškės tai nuo metų jau ir naktį nebedarydavo Nu bet aš tai nenusišausiu, kad mano nedaro. Būdavo, kad taip kaip Laumiux stogas važiuodavo. O dabar tai galvoju, kad dūra buvau

labas, skaiciau kad "daryti i puoduka" galima pratinti nuo6men kazi ar cia tiesa ar galima toki maziuka pratinti juk dar ne visi sedi sulauke tokio amziaus?