Nuo kada važiuoti į keliones su kūdikiu?

as jau sakiau, kad su 4 menesiu dar nesulaukusia mergina parskridau is JAV i LT, o paskui po triju savaiciu atgal... ir vaikas skrydziuose verke tik po pora minuciu pries uzmiegant kaipir namie ir tai ne visada. Pvz griztant atgal, ilgajam skrydi per atlanta, ji net nepyptelejo ne vienintelio karto.... o siaip keliauti lektuvu yra kur kas lengviau ir patogiau leliams nei automobiliu... juk lektuve ir ant ranku gali palaikyt ir pasivaiksciot su leliuku ir visa, o automobiliu ka? prisegtas kedutej ir tiek.... nebent jus praktikuojate vazinejima LT keliais su neprisegtu vaiku - tada ka jau cia bepasakysi... taigi jusu paziulymas nuvaziuoti prie juros yra turbut daugeliui sunkiau iugivendinamas (jei kitam LT gale gyvena), negu nuskristi kur...

o del to kaip jauciasi kiti keleiviai.... kur kas nepatogiau yra ne mazas vaikas, o "ereliai" parskrendantys i gimtine is visokiu Londonu. "a girdi *** gaidy - kiek dar laiko reikia skrist?" ir panasiai garsiai vienas su kitu bendraujantys. Dabar kai skridau atgal , tai Vilnius-Frnakfurtas reise tikrai labai nepatogiai jauciausi del 4 ar 5 ten buvusiu pacanu chebros. Rimtai galvojau gaus kazkas i liuli nuo ju iki skrydzio galo, nes tokie nagli gaidziukai buvo, o mano vaiko 4.5 men tada as garantuoju, kad tie kurie nemate, kad as su ja ilipau, tai turbut ir nezinojo, kad as su vaiku keliauju....

Galiu uzjausti, kad taip nepasiseke. PAti skridau su sunumi nuo jo 6 menesiu. Iki 2 metu skraidem kokius10-12 kartu - tik vieninteli karta verke ziauriai, kai kelioneje pasigavo juoda sloga, tai lektuvui leidziantis turejau problemu. Bet turiu pasakyti, kad kuo vyresnis vaikas, tuo yra sunkiau - nes skandalu daugeja (cia is to, ka maciau). Del to, kad vaiku niekas neklause - maniskis vakar pamate internete viesbucio, i kurio vaziuosime nuotraukas, su jura ir t.t. ir puse vakaro verke, kad jis nori vaziuoti ten jau dabar (jam 2.5 metu )

As irgi pries Sandriene, o ar negaila vaiku namuose palikti, kol pats sauluteje deginiesi? Kodel jiems nesuteikti tokio dziaugsmo? Tai gal cia butu egoizmas, juk vaikai - tai musu dalis, as net minties neturiu, kad be dukrytes kur nors vaziuoti poilsiauti. Buvom vasari Egipte (jai buvo 1 m. 10 men.), tai iki siol ispudzius atsimena ir vel nori skristi

Mamos, nu kokie gali būti gaila-negaila. Jug viskam savas laikas. Kūdikiui iki metų visas vystymasis yra adaptacinis laikotarpis, o čia dar po lėktuvus tampyti. Aš pateisinu skrydžius su tokiais mažais vaikais, kai tikrai yra būtinybė. Bet skristi su tokiu kūdikiu pramogauti - tai jau atsiprašau yra savanaudiškumo apraiškos. Jug jus tokiam mažyliui į vidų neįlysit ir nepaklausit kas jam yra, o tai, kad kūdikis klykė reiškia jis jautė mažų mažiausiai diskomfortą, o gal net skausmą. Viena mama parašė, kad kūdikis verkė kai slogavo. Būtent, man irgi skrendant lėktuvu labai skaudėjo galvą, nes turiu sinusitą. O tai, kad važiavo nepasiruošę, aš tikrai nemanau. Ten ne žaislų reikėjo, bet jau medikų pagalbos, trimetės mergaitės verkimas buvo ne "ožiai", o baimės isterija. Prie didelių norų atrasti pramogų galima ir čia Lietuvoje ir nereiks nei kūdikių varginti, nei aplinkiniams šoką varyti. Man pvz. buvo be galo gaila to mažiuko, nes pati jaučiausi ne kaip ir niekaip negalėjau suprasti tos motinos, kuriai vaiko sveikata ir gera savijauta nėra prioritetas.

Cia, zinok, galima gincytis iki pamelynavimo ir nieko nepesti Kiekviena mama pasirenka savo "strategija". Galiu tik pasakyti is savo patirties, kad vaikui iki metu svarbu, kad mama butu salia, o kurioje vietoje jis su mama yra, dazniausiai nerupi.

Be to kelionese ivyksta labai didele vystymosi pazanga: po kiekvienos keliones vaikas demonstruoja augimo suoli. Mano sunus, pvz., per pirma ilgesne kelione i Kreta porai savaiciu (jam buvo 11 menesiu) pradejo pats vaikscioti, per kita ilgesne (1.11) pradejo kalbeti. O ispudziu ir nuo trumpesniu kelioniu uzteko - visokie tramvajai, traukiniai, lektuvai, masinytes ir t.t. Jam 2.5, bet jis iki siol gerai prisimena paskutines keliones, kai jam buvo tik 1.5-1.11, ka mate, ka dare, kur maudesi, kaip vaziavome ir t.t. Aisku, ne 100% viska, bet patys isimintiniausi ivykiai is kiekvienos keliones tikrai liko. Ir as nemanau, kad tampydama ji su savimi i komandiruotes arba prie juros, sutekiau jam taip daug streso ir nepatogumu. Daugiau streso jis butu patyres, jei ji buciau palikinejusi namie.

Kitas dalykas - vaika kelionei reikia ruosti. Kaip ir ejimui pas gydytoja arba i svecius. Aisku, 3 menesiu vaikui tai dzin, bet jau 1.5-3 metu vaikui galima pradeti is anksto pasakoti, kur vaziuosime, kaip skrisime, ka darysime oro uoste, lektuve, kaip sedesime, ka valgysime ir t.t. Tegul jis ne viska supras, bet kai atvyksti i ta pati oro uosta, ar traukini, ar viesbuti, kartoji ta pati, ka jau pasakojai pries tai ir vaikui yra ramiau, kad nieko baisaus nevyksta, kad viskas vyksta pagal plana. Jie gi is tikruju nesupranta musu veiksmu, pasirengimu ir t.t. Taip kad paaiskinamasis darbas tikrai reikalingas

O jūs manote, kad jūsų dukrytei labai rūpi jos įdegis ar prie kokios jūros ji žaidžia? Tai rūpi tik jums, bet ne jai. O jai rūpi tik tai, kad ji gerai jaustųsi. Dėl įspūdžių tai irgi juokingai skamba, nė 1,5 metų neturintis vaikas tikrai neatsimena, kad jis deginosi Egipte, nuvežkite jį prie ežero su smėliuku, ten jam bus ta pati Raudonoji jūra.

Man truputuka juokingas jusu kategoriskumas ir puldinejimas. Yra visokiu vaiku, visokiu situaciju. Juk mes nevezam vaikuciu tik sugalvojusios. Pavyzdziui, as konsultavausi ir su dukrytes gydytoja, ir su dar viena vaiku gydytoja - abi mano nuogastavimus numalsino ir padrasino, kad iki metu, kol pati maitinu, keliauti lengviausiai ir kudikiai zymiai lengviau pernesa keliones (ta pati skrydi lektuvu) negu vyresni vaikai ar net suauge. Tuo pat metu vaikai pratinasi keliauti. As manau, jums reiktu buti tolerantiskesniai, nors ir esate labai kategoriska siuo klausimu - bet dar karta kartoju, nie viena mama nelinki savo vaikui blogo, o kiekviena turi savo isitikinimus, kas jos vaikui yra geriausiai

[quote=Rodinka,2008 05 14, 11:45]
"Cia, zinok, galima gincytis iki pamelynavimo ir nieko nepesti Kiekviena mama pasirenka savo "strategija". Galiu tik pasakyti is savo patirties, kad vaikui iki metu svarbu, kad mama butu salia, o kurioje vietoje jis su mama yra, dazniausiai nerupi. "
Su šituo teiginiu aš visiškai sutinku, ir apie ką aš kalbu, kad vaikui nesvarbu kur būti, jam svarbu, kad šalia būtų mama. O mama jau renkasi, kur ji nori būti su savo kūdikiu ar ten, kur jiems bus abiem komfortiška, ar ten kur komfortiška bus tik jai.(bet nemanau, kad jauti didelį komfortą kai vaikas klykia)

"Be to kelionese ivyksta labai didele vystymosi pazanga: po kiekvienos keliones vaikas demonstruoja augimo suoli. Mano sunus, pvz., per pirma ilgesne kelione i Kreta porai savaiciu (jam buvo 11 menesiu) pradejo pats vaikscioti, per kita ilgesne (1.11) pradejo kalbeti."
O jums neatrodo, kad tai natūralus vaiko vystymosi etapas, kad tai nėra jokie sutapimai. 1 dienos kelionėje jis nepradės vaikščioti, nes jam nebus galimybių labai įsibėgėti, o čia pakankamas laiko tarpas sutampantis su natūraliu vaiko vystymosi procesu. Aš ne prieš kelionės su mažais vaikais, bet vos ne su naujagimiais. Aš manau, kad skristi gali su tokio amžiaus vaiku, kai mama bent jau gali suprasti pagal jo elgesį apie jo savijautą. O dabar trijų mėnesiukų kūdikis verkia kai nori valgyti, kai nori miego, kai jam kas skauda, kai pampersas per sunkus ir t.t., na ir atspėkit iš trijų kartų kas jam yra.

Na, manau kiekviena mama skiria vaiko verksma, del ko jis verkia bent jau as skiriu. O kas tada, jei pavyzdziui mano mazyle skrido lektuvu ir visa laika miegojo, net zysti jai nereikejo - kaip rekomenduoja gydytojai, kad mazesnis butu ausu uzgulimo diskomfortas? O visa kelione ji krykstavo ir buvo laiminga, miegojo i valias Mes pabandem su ja keliaut trumpoje kelioneje ir tikrai nemanau, kad sustosim Visada sakem su vyru (ir kaip tik ne is egoistiniu paskatu), kad kai turesim vaiku, su jais visur keliausim ir niekada nepaliksim (kaip daroma dauguma seimu, nes jiems norisi "tikro" pilsio)

Na gerai, kai viskas gerai. Ir tikrai šaunu, kad jūs keliaujate su vaiku. Bet supraskite mane teisingai, su tokiu kai kuriu mamyčiu požiūriu tampytis kūdikius, greitai lėktuve gimdyti pradėsime. O ką visai fainai, pagimdei lėktuve kūdikį, o paskui tiesiai į paplūdimį jėgų atgaudinėti. Fantastika, ne gyvenimas. Bet yra ir kita medalio pusė, kad gal aš nenoriu tame "gimdyme" dalyvauti. Gal ir aš esu žmogus, kuris taip pat turi teisę į poilsį. Ir aš iš to lėktuvo išlipti negaliu, ir turiu dalyvauti tame procese "savanoriškai, bet priverstinai". Ir kas tada, vėl pasakysite, kad vat kokia "prikli" boba, tūrbūt savų vaikų neturėjo.

Pasakysiu,kad prisijunkite prie akcijos ''As ir tu-draugiski seimai'' ir pasistenkite buti maziau egoistiska ir daugiau tolerantiska,nes jei butu Jusu valia,tur but ir i kavines uzdraustumete vaikus vestis

Nu atsiprašau, ponia, kodėl jau jūs sprendžiate, kad aš esu egoistiška, o jūs tokia tolerantiška. Jūs į šią situaciją žiūrite iš savo varpinės. Aš tą patį galėčiau pasakyti apie jūs. Jūs iš konteksto išsirankiojate tai ką norite matyti, bet žiūrėkite į šią sutuaciją visapusiškai, o ne vien tik kad aš elgiuosi taip kaip man patogu. Vaikams būtina keisti aplinka ir plėsti jų akiratį, bet tai turi atitikti jų suvokimo lygį. Aš taip pat turiu dvi mergaites ir einame su jomis į kavines, ir važiuojame į keliones, lankome spektaklius. Bet visada stebiu, kad jų elgesys netrukdytų kitiems žmonėms. Keliones renkamės orientuotas į vaikus ir aš puikiai suprantu, kad ten bus daug vaikų, kad bus šurmulys, bet tu tam nusiteiki ir tavęs tai neerzina, nes žinai, kur važiuoji. Ir pagaliau vaikas jau gali pasakyti kad jis blogai jaučiasi, tu gali jam padėti kažkokiais medikamentais.
O šiaip pažiūrėjau, kad visi labai "tolerantiški" kai jiems reikia, bet kai tik ta tolerancija pradeda suktis prieš juos tada visa gerkle pradeda klykti, kad pažeidinėjamos jų teisės.