Krikštynų scenarijus,kad šventė

Dovyyliux, taip ir turi būti: veikėjai keli, o žmonių daugiau: išgirdę veikėją, turi atsistoti 3-4 (ar daugiau) žmonių.

dabar zinosiu dekui

o kur rast ta pasaka? cia sioj temoj ji yra?

Štai ta pasaka
Rusnytė dar labai maža, skaityti nemoka, todėl jai pasakas skaitys tėveliai. O štai pirmoji pasaka. Kiekvienas iš jūsų išsitrauks lapelį su veikėju, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėją, turite atsistot. Tas, kuris pamirš atsistoti, turės išgerti ir pasakyti linkėjimą Rusnytei. (Dalinami lapeliai su veikėjais).
Gyveno kartą maža miela mergaitė (2). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(3), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (3) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (2), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(3). Vieną dieną, mama(4) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (3) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(3). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte. – Pažadėjo Raudonkepuraitė (3) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (3) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (4). Raudonkepuraitė (3) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite. – pasisveikino vilkas.(4)
- Laba diena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(3)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraitė? – smalsiai paklausė vilkas.(4)
- Pas močiutę, nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė bus skanesnė už močiutę, bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(3)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (4) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (3) pagalvojo „ Močiutė tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (4) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (3) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3)
- Aš, Raudonkepuraitė, - atsakė vilkas, (4) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute, aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(3)
Paspaudė vilkas (4) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (3) ir ją prarijo.
Tada vilkas (4)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (3)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (3)paklausė:
- Oi močiute, kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(4)
- Oi močiute, kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas.
- Oi močiute, kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(3)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(4) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(3)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (3) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (4). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (4) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (3), po jos išlindo ir močiutė. (3)
Laimingos močiutė (3)ir Raudonkepuraitė (3) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (4) pasėmė vilko kailį ir iškeliavo, o močiutė(3) su Raudonkepuraite (3) ilgai ir laimingai gyveno.
Kad tėveliai nepamirštų šios pasakos dovanojame jiems knygelę.(visi užkanda)
Pastaba: skaičiai prie veikėjų reiškia, kiek žmonių turi atsistoti.
Atsiprašau, kad klaidų pasakoje nespėjau ištaisyti, paprasčiausiai "nukopinau".

sveikos gal zinot kur vilniuje galima rasti grazes kriksto zvakes?

Man kylo klausimas, kai tas palinkejimu rasymas ant butelio, jei kas dare, juk ne patogu bus rasyt, o be to ir su kuo Gal kas dare? Butu malonu, jei pasidalintumet patirtimi

na su palinkejimais ant butelio tai nezinau tada kokio dydzio tas butelis turetu buti,kad sutiltu visi palinkejimai sudeti parasus,taip suprantu,bet palinkejimus

Aš tai irgi supratau, kad parašo ant lapelių palinkėjimus ir sudeda juos į tuščią butelį. Jeigu turi nuosavą sodybą, tai dar ir užkasa, iki sulauks vestuvių ar pilnametystės.

Sveikutes

daug skaiciau krikstynu temu, bet noriu pasiteirauti, o kas yra tas kriksto zidinys? O cia ne tas pats kas kriksto zvakute? Kad ir daug skaiciau, bet niekur neradau kaip tiksliai reikia elgtis baznycioje, mes su MB busim krikstateviai, tai gal kas zinot ka kaip ir kada reikia sakyti? Zinau tik, kad kai kunigas paklausia ko prasote vaikui, reikia atsakyti - kriksto. Aciu uz pagalba

Aš turiu mūsų krikšto židinio nuotraukėlę tik kompe, todėl čia nemoku jos įkelti , jei įdomu galėčiau el.paštu atsiųsti , tai nėra tas pats kas krikšto žvakė, bet jis ir nėra privalomas . Mes jį uždegėme šventės metu, sakydami tokius žodžius:
"Židinio ugnis simbolizuoja šilumą, jaukumą ir šviesą.
Šeima - tai lyg židinys, prie kurio sugrįžtama kasdien atgauti fizinių ir dvasinių jėgų. Šeimoje auga vaikai ir šildosi šio židinio šilumoje.
Savo vestuvių dieną mes uždegėme šeimos židinį, o šiandien paimame iš jo mažą kibirkštėlę ir su krikšto žvakele įžiebiame Gabrieliaus krikšto židinį.
Tegul šis simbolinis krikšto angeliukas primena
Tau mūsų palaiminimą, meilę ir šilumą.
“Kur tik beeitum ir ką beveiktum,
Lai ant peties angelėlis sėdės.
Kas benutiktų ir ką bekalbėtum,
Tegul jis viską išspręsti padės.
Kaip besielgtum ir ko benorėtum,
Lai gėrio pradas tave tolyn ves.
Kad ir ką tau kiti besakytų,
Leisk savo širdžiai pasiekti žvaigždes.“

Paskui dar buvom užsakę pagaminti degtukus, kuriuos išdalinome svečiams, už tai dėkoju auksarankei unai-art
(O nuo šios liepsnelės po šiltą ir šviesią ugnelę dovanojam visiems čia susirinkusiems brangiems ir artimiems žmonėms. Lai ji būna šiltas ir šviesus šios šventės prisiminimas.)

Na, aš židinio nepirksiu, man jis daugiau asocijuojasi su vestuvėmis, bet kas yra su juo daroma per krikštynas, jau papasakojo viena mamytė.

O bažnyčioje dar kunigas klausia: "Ar atsižadi... (neprisimenu - ko, bet reikia vis atsakyti : "atsižadu"). Ir viskas, man atrodo. Dar paprastai krikšto tėtis po krikšto atsiskaito su kunigu (duoda pinigėlių).

Aciu uz patarimus

Gabred, labai grazus zodziai bet jei zidinukas nebutinas, tai negarysim jo tada