Mes irgi prieš mėnesį pakrikštijom dukrytę. Svečių nuomone-šventė buvo puiki! Prieš krikštynas skaitinėjau šį skyrelį, kai ką panaudojau, bet saikingai, nesinorėjo prigrūsti visko kuo daugiau. Tad trumpai papasakosiu:
Krikšto tėvai atvažiavo pas mus, mamos aprengėm šventės kaltininkę, visi susiruošėm ir išvažiavom į bažnyčią. Krikštijom Katedroj, Kazimiero koplyčioj. Visa ceremonija praėjo puikiai, net nesitikėjau, kad mono 2-ų metų mergička taip teigiamai į viską reaguos
Grįžom į namus, kur buvo beveik paruoštas stalas (na, kai ką dar teko ištraukt iš šaldytuvo
), kambarį buvau papuošus baltais -perlamutriniais ir geltonai-auksiniais balionais, geltona staltiesė. Kai susėdom prie stalo, labai gražią kalbą pasakė krikšto mama . Kiek užkandus mes padėkojom krikšto tėvams ir įteikėm po dovanėlę-keramikos miniatiūrą (įpakavimus dariau pati
), o miniatiūras-nmantė iš SM:
(geltonas-krikšto mamai, žalias-tėčiui)
PO kiek laiko krikšto tėvai pasakė palinkėjimus naujajai katalikei ir padovanojo sidabrinį pakabutį, kuris atsidaro, viduj buvo įklijuota jos pačios nuotraukytė.
Po pertraukėlės mes perskaitėm ir įteikėm įsakymus krikšto tėvams (padarė una-art iš SM):
Visą laiką prie stalo nesedėjom, nes ir vaikų buvo nemažai -8, o jie tik zuja aplink, vieni didesni, kiti-mažesni, reikėjo ir jiems dėmesio. Vaikams sugalvojom lobio paieškas: Surašėm ant lapelio kažkokio objekto apibūdinimą, o jie ieškojo (pvz.atšalus orams jis įšyla, atšilus-atšąla ---radijatorius), priėję prie to daikto (radijatoriaus)rasdavo kitą raštelį, kuriame ir vėl-užduotis. Panašiai kaip orientavimosi sporte
galų gale paskutiniame buvo nurodyta: atrodo grėsmingas dėdė, bet širdyje-labai mielas ir linksmas. Tai buvo senelis. PO kėde, ant kurios jis sėdėjo ir buvo paslėptas lobis(kiekvienam vaikui surištas paketėlis, kuriame saldumynas, koks nors rašiklis, mažytė užrašų knygelė ir suvenyrinis angeliukas.Visiems skirtingi.)
Tuomet vėl visus sukvietėm prie stalo (nes buvo iškepęs karštas patiekalas), ir išdalinom korteles, ant kurių svečiai turėjo parašyti palinkėjimus krikštynų kaltininkei tarsi sveikintų su vestuvėmis.
Mes sudėjome jas į sandariai uždaromą butelį ir žadam užkasti sode, o per dukros vestuves(tikėsimės-tokios įvyks), važiuosim atkast ir skaitysim kažkada rašytus linkėjimus.
Dar viena atrakcija : išdalintos mažytės kortelės, ant kurių reikėjo užrašyti, kaip įsivaizduoja, kuo taps Barbora užaugus. Kadangi vyresnioji dukra truputį supyko, kad jai atseit per krikštynas nebuvo tiek visokių sugalvojimų, tai ant kortelių svečiai rašė savo prognozes abiem dukrom:
(visų kortelių paveikslėliai-tai una-art darbų mažytės reprodukcijos, kurias klijavau ant storesnio popieriaus, apibraukiau auksiniu apvadu).
Tuomet krikšto tėvai užminė mįslę-išdėliojo ant stalo įvairiausius daiktus bet kaip ir prašė pasakyt, ką tai galėtų reikšti. Niekas nežinojo.Tada išdėliojo tam tikra seka:
(bandelė,arbata, riešutai,bananas, obuolys, rankšluostukas, agurkas)
Ir mano vyras sumąstė, kad reikia žiūrėti į pirmas tų daiktų raides, gal kas nors išeis. Taip, tai buvo vardas-Barbora
O pabaigoj, po kūmos pyrago (nuostabaus skonio šimtalapio) atnešiau ant stalo dar vieną tortą:
tai buvo mažos dovanėlės suaugusiems (vaikai gavo per lobio paiešką), o jų viduj buvo šokoladinė širdelė ir vardiniai šventiniai degtukai, kuriuos užsakiau pas una-art:
Tortą lanksčiau pati, papuošimus-irgi (karštais klijais prie mažyčių medinių segtukų klijavau floristikos parduotuvėj pirktų žiedų ir uogų šakeles). Visi svečiai tikrai labai džiaugėsi ir gyrė, o man tai buvo kaip medus sergant
Tai tokia buvo mūsų šventė