Krikštynų scenarijus,kad šventė - Puslapis 36 - Krikštynų metas

ŠIRŠIŲ MEDUS
1-indelis kondensuoto pieno
4-kiaušinių tryniai
truputis vanilinio cukraus
100g spirito
ŠIRŠIŲ MEDUS
6 kiaušinių tryniai,
6 šaukštai cukraus pudros,
1 indelis sutirštinto kondensuoto pieno,
100 g spirito.
ŠIRŠIŲ MEDUS
5 tryniai
stiklinė cukraus pudros
kondensuoto pienelio indelis
100gr spirito
ŠIRŠIŲ MEDUS
1 kondencuoto pieno indelis, tirštesnio.
200g cukraus arba pudros, geriau pudros.
4 tryniai.
100g spirito ir 50g konjako ar brendžio
„Krikštynų kūdikėliai“

krikštijant vaikelį galima išsikepti tradicinių krikštynų sausainėlių, kūdikėliais vadinamų.
Sausainiams reikia:
0,5 l pieno
0,5 stiklinės aliejaus
50 g mielių
miltų tiek, kad minkant tešla neliptų prie rankų
Mieles sutrupiname ir užpilame trupučiu šilto saldaus vandens. Pieną pasūdome, įpilame aliejų ir pašildome iki 30 laipsnių. Į šią masę supilame pakilusias mieles. Pamažu beriame miltus ir minkome tešlą. Iš tešlos ,,sausainiukai-kūdikėliai“ daromi taip: ji supjaustoma skiltelėmis ir vyniojama aplink obuolio skiltelę. ,,Akytes“ padarysite iš razinos gabaliukų. Kad būtų gražiau, kiekvieną ,,sausainį-kūdikėlį“ papuoškite baltu kaspinėliu ar tiulio atraižėle.

Krikštynų scenarijus, kuri ruošiame kartu su Krikšto mama
Programa:
- Busimieji Krikšto tėvai atvažiuoja pas Jonušką į namus.
- Būsimieji Krikštatėviai aprengia mažylį šventiniais rūbeliais.
- Krikštas bažnyčioje, apeigos
- Trumpa fotosesija prie bažnyčios
- Važiuojam aplankyti busimų naujai statomų namų
- Pasodinam Kajui medelį
- Vaišės + šampanas
- Važiuojam į kavinę-restoraną ...
- Vos tik susėdus prie stalo Krikštamotė sako trumpą kalbą ir pasako ko mes čia visi susirinkom
- Svečiam leidžiama atsipūsti ir užkąsti
- Kai visi yra sotūs ir laimingi einame į lauką kur kiekvienas svečias ant baliono lapo užrašo po palinkėjimą Kajui. Palinkėjimas turi būti TIK VIENO ŽODŽIO. Visi kartu paleidžiame balionus.
- Kai visi svečiai susiėda prie stalo seneliams įteikiamos lazdos, nes po Krikšto jie tampa tikrais seneliais + kalba
- Po 10-20 min užrišamos skarelės SENELIŲ ŽMONOMS (Močiutėms)+ kalba
- Dabar močiutės padainuoja po lopšinę
- Žaidimas Pasižadu-Išmokysiu (kiekvienas svečias ką nors pasižada ir išmokys
Pvz.: Teta D. – kai bus Kajus pilnametis parodyti Vilniaus naktinio gyvenimo ypatybes, išmokyti gerai pasilinksminti
arba Tėveliukas – paskaityti anūkėliui pasakėlę, išmokyti savo garažiuke, kur vyrai renkasi, vyriškų darbų
arba Močiutė – pažiūrėti kada reikia, pamaitinti, nuprausti, pamigdyti, pažaisti, išmokyti visų gražiausių ir geriausių Pasaulio dalykų išmokyt. Būti Tikra MOČIUTE. Ir NELEPINTI.)
- Gražiai įrėmintame lape įsiamžina visi svečiai (puotos metu)
- Krikštatėvių „palikimas“ vaikui (tauraus gėrimo pilnas butelis su palinkėjimais ir nustatyta atidarymo data)
- Tėvelių dovanėlės svečiams, kad visi prisimintų šią nuostabią šventę

Prieš du metus buvau krikštamote, tai bandysiu parašyti ką mes darėme:
1. Padarėm krikštynų laikraštį
2. Davėm tėvam paskaityti priesaiką... Ten 10 punktų žodžiais, lygtai tai būtų iš vaiko pusės.
3. Močiutėm liepėm padainuoti lopšinę, bet mūsų močiutė išradinga ir dar patobulino. Liepė visiem svečiam prisiminti lopšines, kurias jiems dainuodavo mama, ir po komandos visiem pradėti dainuoti. Efektas gavosi įspūdingas, nes visi sąžiningai uždainavo ir gavosi "bruzdesys", o dar kiekvienas stengėsi perdainuoti kaimyną ... Bet močiutė finale padainavo viena.
4. Visus svečius diedukas vaišino "Vardas koše". O košė buvo padaryta į tyrelės indelį "širšių medus"
5. Nupirkom ilgą butelį vyno ir liepėm visiem svečiam pasirašyti, o tėveliams jį išlaikyti iki vaiko 18 metų.
6. Jei berniuką krikštijate, tai yra toks paprotys: visi dalyvaujantys vyrai eina kepti kiaušinienę ir ją vaišina moteris. Nes kiaušinis laikomas vaisingumo simboliu.
7. Jei yra vyresnių brolių ar seserų duoti po barškutį ir turi "pagroti" vaikeliui.

Atvažiavo krikšto tėvai, krikšto mama aprengė mažylę, ant kaklo pakabino grandinėlę su graviruotu pakabuku. Krikštotėtis į batuką įdėjo litą, kad turtingas gyvenimas būtų.
į bažnyčia susirinko visi svečiai. Grįžę namo pasodinom eglutę, išgėrėm šampano.
Prie stalo krikšto tėvai pasakė tostą, perskaitė pasižadėjimą krikštodukrai. Dovanojo cukrų, kruopas, muilą, angeliuką kad mažylę saugotų, riestainių kad čiulptuko nereikėtų, česnako skiltelę kad nuo viso blogo saugotų. Mergaitei padovanojo butelį, kurį atidarys per 18 gimtadienį, ant jo visi rašė linkėjimus.
Žaidėm žaidimą "aš pasižadu" . Į papuoštą stiklainį buvau prikarpius kardoninių širdučių ir ant kiekvienos užrašiau po vieną žodį pvz. namas, saldainiai, žaislai, malkos, grybai nu žodžiu kuo netikėsni tuo įdomiau. Visi traukė žodžius ir sakė pasižadėjimus susijusius su tuo žodžiu. Pasižadėjimą visi turėjo užtvirtinti šaukštu vaiko košės. Veliau visi tai surašė į paruoštą knygutę. smagu buvo prisijuokėm iki ašarų.
Paskiau dar padalinau lapelius ir visi surašė kokią įsivaizduoja suaugusia
1. Įdėti į batuką vieną litą.
2. Važiuoti tiesiausiu keliu į bažnyčią.
3. Prie bažnyčios krikštų mama su vaiku turi atsistoti ant akmens, kad vaikelio dantys būtų sveiki ir tvirti.
4. Po bažnyčios važiuojame prie Kaniūkų tilto ir leidžiami balionus su palinkėjimais. Pasivaišinam.
5. Grįžus iš bažnyčios Darius pasitinka prie durų svečius ir visiems duoda po šaukštą Norbetuko košės, prisegamas mėlynas kaspinėlis.
Pakelkime Norbertuką virš šio gausaus vaišių stalo, kad jo gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas.
Dariau, sudaužyk šį ąsotį, nes kaip žinome iš senų laikų šukės nešą laimę, lai jos atneša daug laimės ir džiaugsmo šiam vaikeliui.
Iš namų mes išvežėm pagoniuką, o parvežėm Antaną - Norbertuką, t.y. šių metų liepos 5 dieną Norbetukas buvo pakrikštytas Pivašiūnų bažnyčioje ir tapo tikru kataliku. Jo krikšto tėveliais tapo Remigijus ir Greta, ir taip prisiėmė atsakomybę ne tik mokyti jį doros, bet ir patys rodys pavyzdį.
Tad pakelkime taures už šią naują asmenybę, už jo krikšto tėvelius, ir už šią nuostabią šventę.
(pietūs)
Daugiau nei prieš 26 metus, rugpjūčio 21 dieną ir daugiau nei prieš 22 metus sausio 16 dieną mes su Norbertuko tevėliu tapome katalikais. Krikštų tėveliais buvo Kęstas ir Ilona, Palma ir Vilmas Jie visą gyvenimą rodė pavyzdį kaip dorai ir teisingai gyventi, lankė mus, nepamiršdavo per šventes, nepykdavo už iškrėstas išdaigas, atleisdavo už tai, kad pamiršdavome juos aplankyti per šventes, todėl norėdami jiems atsidėkoti, norime įteikti prisiminimo dovanas apie tą dieną. (padovanojam nuotraukėles).
Noriu paprašyti, kad atsistotumėte ir tylos minute pagerbtumėte Dariaus jau mirusią krikštų mamą ,kuri būtų laiminga galėdama būti čia kartu su visais.
Ačiū.
Kad ši šventė vyktų sklandžiai ir visi išeitų sotūs ir laimingi, man reikės keleto padėjėjų, kurie padės pasirūpinti šia švente, ir stengsis, kad visų taurės būtų pilnos. Mūsų stalas kaip matome padalintas į keturias grupes, pavadinkime jas vaikų darželiais, Taigi man reikės keturių darželio auklėtojų, kurie prižiūrėtų savo grupes. Pirmasis bitučių auklėtojas (išrenkamas žmogus ir jam uždedama soskė ant kaklo,ir dovanojame barškučius), antrasis – meškučių auklėtojas, trečiasis – tigriukų auklėtojas, na ir paskutinysis, bet ne ką prastesnis – drambliukų auklėtojas. Gerai vykdykite savo pareigas ir prižiūrėkite savo darželius, na, o jūs darželių auklėtiniai klausykite auklėtojų ir nebūkite išdykę. Tad prašome darželių auklėtojų pripilti taureles ir visus svečius pakelti už šią nuostabią šventę.
Kaip ir dera visur pirmiausiai reikia susipažinti, norėjau pažįstate vienu kitus daug metų, bet bus smagu, sužinoti apie save kai ką naujo.
Reikia pasakyti kaimyno vardą, ta pačia raide prasidedančią to žmogaus savybę, miestą ir daiktą, pvz.: Darius labai dosnus, bet aš jį siūsiu į Daugus, kad nupirktų duonos...
Mes tėveliai dar labai jauni ir nemokame sekti pasakų. Tad visi turite išmokyti mus sekti nors vieną pasaką. Kiekvienas iš jūsų išsitrauks lapelį su veikėju, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėją turite atsistoti, tas kuris pamirš atsistoti, turės išgerti ir pasakyti linkėjimą Norbertukui. (Darius dalina lapelius su veikėjais).
Gyveno kartą maža miela mergaitė (2). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(3), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (3) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (2), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(3). Vieną dieną, mama(4) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (3) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(3). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte. – Pažadėjo Raudonkepuraitė (3) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (3) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (4). Raudonkepuraitė (3) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite. – pasisveikino vilkas.(4)
- Laba diena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(3)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraitė? – smalsiai paklausė vilkas.(4)
- Pas močiutę, nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė bus skanesnė už močiutę, bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(3)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (4) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (3) pagalvojo „ Močiutė tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (4) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (3) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3)
- Aš, Raudonkepuraitė, - atsakė vilkas, (4) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute, aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(3)
Paspaudė vilkas (4) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (3) ir ją prarijo.
Tada vilkas (4)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (3)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (3)paklausė:
- Oi močiute, kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(4)
- Oi močiute, kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas.
- Oi močiute, kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(3)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(4) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(3)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (3) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (4). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (4) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (3), po jos išlindo ir močiutė. (3)
Laimingos močiutė (3)ir Raudonkepuraitė (3) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (4) pasėmė vilko kailį ir iškeliavo, o močiutė(3) su Raudonkepuraite (3) ilgai ir laimingai gyveno.
Dabar kai jau žinote vieną pasaką, galite ir dar labiau pasukti savo galveles ir prisiminti pasakėle, eilėraštuką, dainelę ir ją užrašyti į Norbertuko knygelę, kad jis galėtų skaityti, tai ką jam palikote.
Visi užkanda.
Taigi, kadangi mes šiandien susirinkome į vaiko šventę, t.y. jo krikštynas, norėčiau paklausti Jūsų visų iš kurgi atsiranda tie vaikai? (svečiai atsako į klausimą). Matau kad jūs nė vienas tiksliai taip ir nežinot, tad paseksiu vieną pasakėlę, iš kur atsirado šios šventės kaltininkas –Norbertukas:
Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?
- Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis - atsakė Dievas.
- Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos... man jų reikia, kad būčiau laimingas..
- Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.
-Bet - neatlyžo mažasis - kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?
- Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.
Vaikutis pakelė į Dievą akis:
- O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?
Dievulis nusišypsojo:
- Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.
- O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikutį:
- Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.
Ir staiga mažutis nusiminė:
- Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...
Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:
- Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:
- Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!
- Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte...
Taip ir pas mus atkeliavo šis nuostabus angeliukas Norbertukas. Tad visi pakelkime taures už šį stebuklą.
Taip ir mes nenukrentame ant žemės kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą........
Mieli tėveliai, dabar jau ir seneliai, šiandien mes dėkingi už tai, kad auginote, mylėjote, išleidote į gyvenimą mus......O dabar įgijote dar vieną pareigą, rūpintis ne tik vaikais, bet ir
anūkais.....
Kas gera, kas šilta - močiutė,
Kas myli, kas glaudžia - močiutė.
Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Močiutė – šilta ir gera,
Močiutė - namų šiluma.
Tad sveikiname Jus brangios močiutės - būkite ir toliau tokios mielos, gražios, šiltos ir žinoma- laimingos. Rūpinkitės ir lepinkite savo anūkėlį ir proanūkėlį.
(įteikiamos dovanos šaukštai skaniai košei virti ir po pasakų knygele bei užrišamos skarelės)
Seneliai, Visai nesenai dar buvote pacanais,
Bet sutikę Onutę ir Genutę tapote vyreliais.
Tik nesenai dar buvote vyreliais,
O štai dabar, jau esate seneliais.
Sveikinam šia didžia proga
Ir linkim metų dar ilgų,
Kad Norbertukas ir būsimi anūkai
Galėtų džiaugtis savo seneliais.
Dovanojame po taupyklę, kad pinigėlį kauptum Norbertuko vestuvėms. (uždedamos ir skrybėlės).
Pakelkime visi savo taure ir išgerkime už mūsų senelių sveikatą, kad jie ilgai galėtų rūpintis savo anūkėliais.
Visi užgeria ir užkanda.
Kadangi Norbertukas yra dar labai mažas, ir nieko nemoka, jį reikės daug visokių dalykų išmokyt, ir daug ko parodyt, o mes juk visko nesuspėsime tad kiekvienas turėsite ištraukti po pamokymą ir pasižadėti išmokyti, o kad pasižadėjimo nepamirštumėte paragaukite Norbertuko sulčių. (Aš dalinu pasižadėjimus, Darius duoda paragauti sulčių (kokteilis).
Mieli krikštatėviai,
Aš - trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu,
Tad, jei piešite tamsiomis spalvomis,- būsiu niūrus,
Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis, -būsiu šviesus ir linksma
Aš - paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu,
Tad, jei lipdysite mane piktą ,-būsiu gąsdinantis,
Jei lipdysite mane mąstantį,- būsiu paguodžiantis.
Aš- maža ir gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygti negaliu,
Tad, jei sėsite mane abejingai, užaugsiu menka,
Jei sėsite mane su meile, užaugsiu derlinga.
AŠ- jusų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu ,
Tad, jei sudėsite į mane bet kokius žodžius skambėsiu padrikai ,
Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius, skambėsiu gyvai.
Globokite, mylėkite mane, aš - jūsų vaikas.
Gerieji krikštatėviai, be tų dviejų pasižadėjimų, turite dar kai ką pasižadėti savo krikšto sūneliui. Mes skaitysime jums prašymus, Norbetuko vardu, o jūs pakelkite dešinę ranką ir po kiekvieno pasižadėjimo ištarkite „Pasižadu“:
10 NORBERTUKO ĮSAKYMŲ KRIKŠTATĖVIAMS:
1.Myleti ir branginti kaip savo vaiką.
2.Padeti tėveliams dorai užauginti.
3.Patarti,kai reikės suaugusio, bet ne vien iš tėvų patarimu.
4.Bent karta per puse metu praleisti kartu išradingai, naudingai, linksmai diena...
5.Nekalbet netiesos, nežadėt tai, ko negalėsit įvykdyti.
6.Moksleiviui padėti paruošti pamokas
7.Švęsti kartu šventes.
8.Nepamiršti dovanoti dovanu.
9.Nelepinti saldumynais, kad dantukai sveiki būtų.
10.Nemusti ir labai nepykti už iškrėstas išdaigas.
O, kad nepamirštumėte visko, ką pažadėjote dovanojame ir šiuos įsakymus, kad visuomet atmintumėte savo žodį.
Taip pat dovanojame jums ir po marškinėlius su Norbertuko nuotrauka ir užrašu.
O, kad tikrai įsitikintume, jog žinote savo krikštasūnio vardą prašom iš šių daiktų, pirmųjų raidžių sudėlioto jo varduką.
N - nosinė
O - obuolys
R - raktas
B - bulvė
E – eglės šakutė
R - ridikas
T - tušinukas
A - apelsinas
S - saldainis
Kaip žinia Norbertukas mėgsta gerti pienuką, todėl kviečiame po du žmones paragaut Norbertuko pienuko, kuris greičiau išgers, tam atiteks tikrai vertingas prizas (dalyvauja kelios poros ir apdovanojami).
Po kelių metų mūsų mažasis Norbertukas, taps tikru vyru ir su seneliais keliaus žvejoti, bet jis dar nemokės susirinkti meškerės, todėl seneliai dabar turi parodyti kaip gerai ir greitai tai padaryti. (seneliai apdovanojame)
Nors žiemos nebūna šaltos, tačiau pirmoji žiema Norbertukui bus šalta, o kad jam nebūtų šalta močiutės tikrai numegs jam šiltą megztuką. Taigi dabar kviečiame močiutes, kad jos tikrai įrodytų, jog mažylis žiemą nesušals. (močiutės apdovanojamos).
Mūsų Norbertukas tikras smaližius, o kai paaugs ir dygs dantukai jam tikrai labai patiks ir senelių ir jūsų mėgtos barankos, todėl kviečiam po du žmogeliukus, kurie ant buteliuko daugiau užmaus baronų, tai reikia padaryti per 30 s ir nenaudojant rankų. (apdovanojame)
Kaip ir kiekvienas iš mūsų, taip ir Norbertukas kiekvieną vakarą maudosi, bet tam reikia vandenilio, todėl kviečiame po du, kad padėtų mums pasiruošti maudynėms. Su šaukšteliu reikia kuo daugiau prinešti vandenuko. (apdovanojome)
Prabėgs metai ir Norbertukas rinksis profesiją, o kad jis nepasiklystų ir pasirinktų teisingai jūs pabandykite iš jo akyčių atspėti, kokią profesiją jis pasirinks.(lapeliai, surenkami ir sudedai į voką)
Laikas bėga nenumaldomai greitai, atrodo mes tik dabar švenčiame Norbertuko krikštynas, švęsime ir Norbertuko pirmąjį gimtadienį, o vėliau ir 21 – ąjį. Bet turbūt ne visi galėsime dalyvauti šiame gimtadienyje, tad paprašysime visų svečių parašyti palinkėjimą 21 – ojo gimtadienio proga, kad šis mažas stebuklas galėtų perskaityti ir mus visus prisiminti. (siunčiamas butelis ir visi pakabina savo suruoštus).
Bulviu zaidimas (viena pedkelniu koja imetam bulve o su kita koja aprisam tas pedkelnias aplink liemeni, kad ta bulve kabetu tarp koju kokiu sprindziu nuo zemes pakilus, cia zmogui stovint.Kita bulve padedam ant zemes,su ta bulve kuri prirista be ranku pagalbos zmogus turi nuridenti bulve iki finiso linijos,musant su ta bulve kuri prirista ant juosmens i ta, kuri ant zemes,Judesiai buna laabai seksovi nes pritupus reik siubuoti klubais i prieki ir atgal, kad isiubuoti ta bulve kuri prirista).
Pievoje apie dvyliktą išdėliojam iš mažų žvakučių širdelę ir nuo šeimos židinio uždegam, per jas pabandom pasibučiuoti, tada pakviečiam piršlius, kad pamokytų, nes per tiek laiko pamiršom. Pakviečiam visas poras. Po to uždegamas Norbertuko žvaigždynas su sugalvotais norais ir paleidžiamas.

taigi, krikstynu ryta pas mus atvyko kumai, fotografas ir filmuotojas(draugai). namuose juos pasitikom baltai nukloje stala, paruose vystymo lenta, uzdege seimos zidini, zvakute, pasiruose balto surio, juodos duonos ir medaus - kad vaiko gyvenimas sotus, saldus butu.
Taigi, pasizadinom kaltininke, visiems garsiai papasakojau, ko cia siandien susirinkom - paprasiau kumu, kad padetu dukrytei su savo angeliuku sargu susipazinti, dievuliui prisistatyti, kad sis visa gyvenima lydetu, globotu... kumai tada ja nuprause, aprenge, prisege dovanu kapsiuka (adata, duona, pinigelis..), paragavo duonos su suriu ir medum. kai mazoji pavalge, kuma gavo susokti polkute su vaiku ant ranku, kad vaiko gyvenimas linksmas, lengvas butu, o kumas tiesiausia kelia i banzycia rinko:)
vaziavom visi vienoj masinoj, o vaziuodami visa gerkle dainavom, kad vaiko balsas grazus butu
prie raudondvario baznysios musu jau lauke sveciu pulkas - artimiausi draugai, tevai, seneliai, giminaiciai - brangiausi zmones, su kruiais norejosi sia svente pasidalinti. Prie
baznycios kumai su dukryte ant akmenuko pastovejo, kad dantukai tvirti butu...
krikstas praejo normaliai, turint omeny, kad 4 men. kudikeliui ne itin patinka, kai jai ant galvos kazkas pilama, o neiaskus dede kunigas krutinele terlioja kazkokiu tepalu tad truputi parode balsa. ceremonija truko geras 15-20 min. o po to prasidejo svente
prie baznycios visi iteike dovaneles, fotkinomes, gereme sampana, valgem kumu saldainius ir ilgai netruke traukeme i kauno mariu prieplauka, kru musu lauke laivas algirdas.
cia ir vyko visa svente - tokia karsta diena, koks buvo sis sestadienis, vejelis ant kauno mariu buvo itin malonus, peizazai - fantastiski, o ir siaip nepavadinciau visos sventes tradiciniu pasisedejimu prie stalo. taigi laive, isikure isitaise, visa programa pradejom taip:
kumas konstatavo, kad "issivezem pagoniuka, parsivezem krikscioniuka" ir nupasakojo visa kelia, kokias tradicijas darem ir pan.
kuma parode ir perskaite kriksto dokumenta ir man iteike simbolines dovaneles - muilo, cesnako ir t.t.
vyras padekojo visiems sveciams, kad susirinko, ir paaiskino, kaip ir kokie svarbus jie musu seimai yra,
as savo ruoztu padekojau kumams, kad jie sutiko jais buti, priminiau kumu pareigas ir supazindinau su 10 vaikiuko isakymu kriksto tevams.
po trupucio uzkandu, rinkome vaiku darzelio aukletojus - kai per vestuves komendantus, kurie turejo kuo greiciau isgerti po buteliuka ice alaus per soskytes:) ir darzelio sefutes - kurios turejo rupintis, akd visi butu sotus, paraginti vaisintis - jomis tapo tos, kurios greiciausiai isiuvo sagas.
issirinke atsakingus asmenis, i mociutes pakelem mamas, nes dukryte - pirmoji anukele abejose seimose. patikrinom, ar jos gali buti mociutemis - jos turejo sudainuoti po lopsine, o uz tai gavo po skarele ir po medini sauksta uogienems ar kosytems virti.
po to pareigu gavo ir seneliai - gavo po taupykle-drambliuka, kad taupytu pinigelius visoms anukes rozinems svajonems nepamrisom ir proseneliu - kol mociutes virs kosytes, o seneliai taupys pinigelius, nebus kam mazutei pasakeles sekti, o proseneliai daug gyvenimo mate, daug istoriju zino. o jei ju pritruktu padovanojom po pasaku knygute.
na paskui perejom prie sveciu - kad ir jie pareigu turetu davem issitraukti po pazadu kortele, kurios vienoj pusej buvo paveiksliukas, o kitoj - vieta pasizadejimui parasyti. visus pazadus garsiai skaitem ir sauksteliu Dukrytes kosytes tvirtinom.
sustoje pakranteje leidome aitvarus, prie kurio vieno uodegos buvom prisege daug ivairiaspalviu lapeliu su palinkejimais, vaizdas tikrai super buvo! o dar suaugusiu vyru klegesys, besistengiant pakelti aitvara i dangu!
be to, viso vakaro metu sveciai pilde palinkejimu knyga ir korteles, kuo vaikas bus uzauges.prisiminimui kiekvienasd gavo po saldainiuka su spec.popieriuku:) - na su foto ir pan.
po 4 val.laive veiksmas, kas norejo, persikele i musu kiema ir tesesi iki 00.00 val.cia su dukriuku jau nedalyvavau, nes po dienos, kupinos ispudziu, vaikas norejo tik pienuko ir miegoti...
SAULUTĖS KRIKŠTYNŲ SCENARIJUS
1.Prie bažnyčios mūsų krikšto mama su vaiku palypėja ant akmens, kad vaiko dantys tvirti būtų ir visiems sutiktiems dalinam saldainius, kad mūsų krikšto dukrytė dosni būtų,
2.Bažnyčioje visiems į atlapus įsegam po kaspinėlį, kad Saulutę ne tik ant rankų laikytų, bet ir širdy nešiotų.
3.Po bažnyčios valgom „krikštynų kūdikėlius“ (krikštamotės kepti sausainukai - į tešlą įvyniotas obuolys atrodo tarsi suvystytas vaikiukas, perrištas šilkine juostele)
4.Saulutės pusbrolis Paulius – laiškanešys išdalina svečiams krikštynų laikraštuką „Krykštuką“
5.Iš bažnyčios grįžus namo, dovanojom Saulutės tėveliams krikšto tėvų „palinkėjimus“:
•veltos vilnos angeliuką (jam ant kaklo užkabinom mergytės akmenuką – malachitą) – kad vaikas angelą sargą turėtų
•kruopų – kad sotus gyvenimas būtų
•muilo ir rankšluostį – kad švari ir skaisti būtų
•vilnones kojines – kad nesušaltų ir sveika būtų
•mažą pintinėlę – Velykiniam margučiui įsidėti
•cukraus - kad pienelis saldus būtų
•pinigėlių – kad turtinga būtų (sudėjom metalinių lietuviškų litų ir centų visus nominalus – kai Sualutė užaugs, turbūt jau „su euru“ gyvensim, tai bus lietuviškų pinigų atsiminimas)
•maišiuką pirmiems dantukams
•šiaudinį sodą – kad lengvą gyvenimą lemtų
•tos dienos, kai gimė Saulutė, laikraštį – kad užaugus pasiskaityt galėtų, kas ypatingo tą dieną įvyko
6.Įteikiam krikšto dukrai dovanėlę – liaudies meistrų medžiaginę lėlę ir atviruką su žodžiais:
Kur tu beeitum ir ką tu beveiktum,
Lai ant peties angelėlis sėdės.
Kas benutiktų ir ką bekalbėtum,
Tegul jis viską išspręsti padės.
Kaip besielgtum ir ko benorėtum,
Lai gėrio pradas tave tolyn ves.
Kas tik bebūtų ir ką besakytų tau,
Leisk savo širdžiai pasiekti žvaigždes.
7.Įteikiam dovaną tėvams– įrėmintus Saulės įsakymus tėvams
10 SAULUTĖS ĮSAKYMŲ TĖVAMS
1.Mano rankos dar mažos - nereikalaukit, kad aš gerai pasikločiau lovą, gražiai nupieščiau piešinį ar toli numesčiau kamuolį.
2.Mano kojos dar trumpos – eikit lėčiau, kad aš suspėčiau kartu su jumis.
3.Namų ruoša niekur nedings – skirkit laiko paaiškinti man apie šį nuostabų pasaulį ir darykite tai su noru.
4.Nebijokite būti griežti - mokykite mane laikytis taisyklių, reikalaukite iš manęs atsakomybės už savo veiksmus ir drausminkite mane su ypatinga meile.
5.Man reikia paramos, kad galėčiau augti - neskubėkite manęs kritikuoti ir lyginti su kitais.
6.Duokite man laisvę spręsti pačiai. Leiskite man suklysti, kad galėčiau pasimokyti iš savo klaidų.
7.Neatlikite už mane to, ką galiu padaryti pati. Tai verčia mane jausti, kad mano pastangos neatitinka jūsų lūkesčių.
8.Būkite atidūs mano poreikiams, įsiklausykite į mano žodžius ir išmokite pajausti, kas dedasi mano mažoje širdelėje.
9.Aukite kartu su manimi – išmokite džiaugtis mažais stebuklais ir bent kartais žiūrėkite į gyvenimą smalsaus vaiko akimis.
10.Būkite mano dvasiniais vadovais. Išmokykite mane tikrųjų vertybių ir rodykite man pavyzdį, kuriuo galėčiau sekti, eidama per Gyvenimą.
8.Sėdam prie stalo.
9.Užvalgius, įteikiam Saulutės tėvams diplomą

Diplomo tekstas:

"Organizacinis GANDRŲ ASOCIACIJOS komitetas prie Vaikystės Reikalų Ministerijos
Šiuo dokumentu pažymima, kad naujosios krikščionės Saulės Gudavičiūtės tėveliai LAURA ir DONATAS dalyvauja Gandrų asociacijos iniciatyva rengiamoje savanoriškos savišvietos ir savarankiško mokymosi programoje “Auginu vaiką”.
Per 8-is šios programos mėnesius Laura ir Donatas savarankiškai išstudijavo šiuos modulius:
Pampersologija – puikiai
Neverbalinės kalbos dešifravimas – gerai
Neverbalinės kalbos dešifravimas – puikiai
Primaitinimo abėcelė – gerai
Derybų su mažumos valdžia pradžiamokslis – patenkinamai
Remiantis aukščiau pateiktu įvertinimu, komitetas patvirtina, jog Laura ir Donatas sėkmingai išlaikė pirmąjį egzaminą ir linki sėkmės, kantrybės ir stiprybės tolesnėse studijose, maloniai primindamas, jog studijų trukmė - visas gyvenimas."
ir pergamentą (drobės gabaliukas tarp dviejų bambuko lazdelių), kuriam aprašyta eilinė:
TĖVŲ DIENA
Palauk minutę, aš dabar užsiėmęs.
Prašau, nusinešk savo lėkštę į virtuvę.
Neskriausk brolio.
Myliu tave.
Aš su tavim kalbu, ar girdi?
Ar išsivalei dantis?
Kodėl tu dar ne lovoje?
Kelkis, pavėluosi.
Ką reiškia „Nėra ką veikti“?
Eik paskaityk knygą.
Pasiimk megztinį - šalta.
Papasakok, kas tave nuskriaudė?
Pabūk ramiai. Nieko neliesk.
Susirink žaislus iš prieškambario.
Žinau, kad tu mane myli.
Ar supranti, kad gali ką nors sužeisti?
Paskubėk, mes vėluojam.
Skaičiuoju iki dešimties ir einu be tavęs.
Pasakyk, kas yra? Aš tavęs klausiu: kas yra?
Aš tavęs taip pasiilgau, mažuti.
Jei nesiprausti, niekur neisi.
Susitvarkyk kambarį.
Aš nejuokauju.
Nebeverk, mielasis.
Leisk man, tu dar mažas.
Tu jau didelis, pasiimk pats.
Kodėl tau liūdna?
Liaukis, arba tuoj pat eisim namo.
Pabučiuok mane.
Neišsitepk.
Tu toks geras vaikas.
Pasiklok lovą.
Nenoriu apie tai girdėti.
Apsikabinkime.
Patylėk.
Atsiprašau, kad supykau ant tavęs.
Paragauk nors truputį. Visko gali nevalgyti.
Kaip tau šiandien sekės?
Baik žaisti ir valgyk.
Matai, ką padarei?
Kaip gražiai tu nupiešei!
Ko nori?
Patrauk stiklinę, ji visai prie krašto.
Tu negali gauti visko, ko nori. Toks gyvenimas.
Nesiginčyk su manim.
Eik į savo kambarį.
Palauk minutę.
Ateik čia.
Kiek kartų sakiau, kad taip nedarytum?
Aš labai didžiuojuos tavimi.
Vienas suvalgei visus saldainius?!
Nustok rėkti. Jei nori ko nors paklausti, ateik čia.
Kodėl tu manęs šitaip neklausai?
Ar padarei, ką liepiau?
Ne dabar. Kitą kartą.
Klausyk savo tėvo.
Nesėdėk taip arti televizoriaus.
Nusiramink ir papasakok viską.
Prašyk mamos.
Šaunuolis.
Prisisek diržą.
Atleisk, tokios yra taisyklės.
Aš tave irgi, dukryte...
MOČIUTĖS:
Aš, Saulės-Marijos močiutė, XXX, savo valia, eilinį sykį neklausydama vyro, būdama blondinė (abi močiutės iš tiesų – blondinės) ir apakus iš meilės Saulutei, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje iškilmingai PASIŽADU:
•Kad ir kas benutiktų, nepamiršti, kad vaikai būna arba švarūs, arba laimingi. Todėl nepyksiu, kai Saulė riebaluotais pirštais nučiupinės ką tik perdažytas namų sienas, žemėtom kojom nutapens per naują kilimą ar į šuns būdą paklos ką tik iš valyklos parneštą kostiumėlį.
•Be jokių atsikalbinėjimų pažiūrėti Saulę savaitgaliais, švenčių dienomis, per jos tėvų ir krikštatėvių atostogas ir šiaip be jokio reikalo.
•Pamokyti Saulutę:
… kaip išsireikalauti pakvietimo į restoraną, užuot virus sriubą iš kirvio…
… kaip vienu blakstienų mirktelėjimu apsukti vyrus aplink mažąjį pirštelį…
… kaip elgtis, kad šeimos kaklas visuomet vadovautų galvai…
•Būti tikra močiute – nelepinti anūkėlės.
Dovanos močiutėms - po medinį šaukštą košei virti ir po pagalvėlę anūkėlei migdyti.
SENELIAI:
Aš, Saulės-Marijos močiutės vyras, XXX, savo valia, neįtakojamas žmonos ir būdamas pakankamai blaivios galvos, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje iškilmingai PASIŽADU:
•Kad ir kas beatsitiktų, išlaikyti šaltakraujiškumą ir savitvardą situacijose, kai pasireikš Saulės savarankiškumas ir fantazija. Todėl nepyksiu, kai Saulė visą gyvenimą rinktą pašto ženklų kolekciją iškeis į vienaakį katiną nušiurusia uodega.
•Pamokyti Saulytę, kaip dirbti sode, nes jos tėvai tikrai to nepadarys…
•Išmokyti Saulytę vairuoti ir gimnazijos baigimo proga nupirkti jai automobilį, ne prastesnį nei savo
•Sutaupyti iš pensijos Saulutės mokslams ir vestuvinei suknelei…
•Per Kalėdas persirengti Kalėdų seneliu ir, žinoma, neužmiršti dovanų.
•Būti tikru močiutės vyru – neleisti močiutei lepinti anūkės.
Sertifikatas seneliams:
Dovanos seneliams – po taupyklę, kad anūkės pirmai mašinai ir vestuvinei suknelei taupytų.
DĖDĖ sako pasižadėjimus ir gauna diplomą:
Aš, Saulės-Marijos dėdė, XXX, beveik nejausdamas visų čia dalyvaujančių bežodžio spaudimo, prisiimdamas pilną atsakomybę už savo žodžius, iškilmingai PASIŽADU:
•retkarčiais leisti Saulutei pailsėti nuo tėvų, senelių ir krikštatėvių.
•padėti mažajai įkalbėti tėvus, kad nupirktų šuniuką / kačiuką / žiurkėną / papūgėlių / akvariumą…
•pamokyti, kaip elgtis per pirmąjį pasimatymą.
•kai ateis laikas, surasti Saulytei gerą piršlį, o jei nerasiu, pats piršliausiu jos vestuvėse
•išmokyti Saulę gerti tekilą su citrina ir druska (žinoma, kai sulauks LR įstatymų numatyto amžiaus).
KŪMŲ pasižadėjimai:
Mes, Saulės-Marijos kūmai, XXX, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje iškilmingai pasižadame:
•Nesišvaistyti pažadais, nes juos reikės ištesėti.
•Palaikyti Saulutės tėvelius morališkai, auklėjant ir auginant dukrą.
•Nelepinti Saulutės saldumynais, kad paskui netektų apmokėti sąskaitos už dantų gydymą.
•Padėti skaičiuoti senelių sutaupytus pinigus.
•Užtarti prieš tėvus, kai Saulytė paryčiais grįš iš pirmojo pasimatymo.
•Kasmet išpildyti bent vieną Saulutės svajonę.
• Švęsti kartu šventes, net ir po 50 metų.
• Būti tikrais kūmais – neleisti seneliams lepinti anūkėlės.
11.Viktorina „Ką žinai apie Saulutę?“ ir prizai. Iš anksto buvom apgalvoję, kam ir kokį klausimą pateikti, bei kokius prizus dovanoti. Klausimus ėmėm paprastus, kad „neišmuštume iš vėžių“, pvz.:
•Kokios spalvos Saulutės akys? (2,5 m. ir 4 m. pusbroliukai - prizas - smėlio žaislų rinkinys ir metalofonas)
•Kiek Saulutė paaugo per 8 mėn.? 1) 10 cm; 2) 20 cm; 3) 30 cm (močiutė - prizas – perlų karoliai ir pirštinės)
•Pagal Saulutės vardo raides pasakyti būdo savybes (t.y. S – sveika, stipra / A – atkakli / U – užsispyrusi / L – linksma / Ė – ėdri, energinga) (senelis - prizas – laikraščių prenumerata)
•Kur toliausiai Saulutė yra nukeliavusi? (dėdė - prizas – žemėlapis su raktu)
•Kada ištekėjo mūsų Saulutė? (žodžių žaismas) (senelis - prizas - klausos aparatas)
•Kokiu būdu atsirado Saulutė? 1) Atnešė gandras; 2) Rado kopūstuose; 3) Koks gandras, kokie kopūstai sausio mėnesį? Tai grynų gryniausias jos tėčio klonas (močiutė - prizas - Statkevičiaus suknelė ir kojinės)
•Kaip manote, kokia krizė tėvams sunkiausia? 1) Daiktų pakėlimo į aukštesnį lygį krizė; 2) 3 m. NENORIU-NEDARYSIU-MOKU PATI krizė; 3) Amžinoji vaiko auginimo krizė (Saulutės mama ir tėtis: prizas mamai - skalbimo mašina + prizas tėčiui - belaidė kirpimosi mašinėlė)
PRIZAI:
•Belaidė kirpimosi mašinėlė ČIK-ČIRIK – puikiai tinka plaukų, nagų, popieriaus bei gyvatvorių dekoratyviniam IŠkarpymui – figūrinės žirklės
•Daugiafunkcinė skalbyklė S.A.M. - plastmasinis dubuo
•Vasaros pramogų abonementas – smėlio žaislai
•Kelionė aplink pasaulį (su) oro balionu, beieškant rakto nuo buto, kur sudėti pinigai – Europos kelių žemėlapis ir didžiulis metalinis senovinis raktas
•Naujos kartos klausos aparatas “2 + 2” – lankelis su kiškio ausytėm
•Gyvo garso muzikinis centras "Groju pats" - metalofonas
•Haute Couture suknelė iš 1-osios dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos “Yellow submarine” + bekulniai ir bepadžiai gyvatės odos bateliai – ryškiai geltonas plastikinis apsiaustas nuo lietaus ir nailoninės ryškiai geltonos dryžuotos kojinės iki kelių
•Unikalus 200X metų leidinių rinkinys – senų metų Verslo klasė ir pan. žurnalai
•Rankų darbo natūralių perlų perlu karoliai ir pirštinės iš baltojo lokio odos – ant virvutės sumauti sausų pusryčių rutuliukai ir baltos pirštinės daržui ravėti
12.Vakare, kai sutemo, leidom vandens žibintus. Kiekviena šeima turėjo po vieną žibintą ir prieš paleisdami turėjo sugalvot po palinkėjimą Saulutei. Paleidom dainą “Baltoji varnelė” (Koks vakaras ilgas, kaip širdį man gelia. Nuskink man jazminą, baltoji varnele…). Paskui dar visi užsidegėm po žvakelę ir prašėm dangaus palaiminimo visiems vaikams. Atrodė nuostabiai.
Tiesa, iš nuotraukų įsisvaizdavau, kad tie vandens žibintai gana nemaži, tačiau iš tiesų jie nedideli ir gana “popieriniai”, bet vistiek buvo gražu
13.Kitą rytą dovanojom Saulytei dėžutę su krikšto rūbais, žvake, pažymėjimu ir kt. krikštynų atributika

Į bažnyčią važiavome tiesiausiu keliu pagrindinėm gatvėm,gaila neradom akmens,kur galėtumėm pastovėti,kad krikštadukros gyvenimas ir dantukai būtų tvirti,bet manau,kad nieko baisaus.Po ceremonijos važiavome išgerti šampano,putėme balionus ir ant jų parašėme palinkėjimus ir jie nuplaukė upe.atvykus prie vaišių stalo įteikiau krikšto liudijimą,dovaną,muilo-kad būtų švari ir tvarkinga,manų-kad visad turėtų ką valgyti,cukraus-kad valgis būtų sotus,česnako-kad saugotų nuo piktų dvasių ir angeliuką-kad turėtų savo angelą.Vėliau padovanojau nuotrauką su užrašytu laišku tėveliams ir krikštynų laikraštuką-tėveliams ir seneliams.Svečiai tik peržiūrėjo.Laikraštukas visiems paliko didžiausią įspūdį.Užvalgius močiutėm įteikiau sertifikatus,užrišau skareles ir padovanojau po anūkėlės nuotrauką,o seneliams po taupyklę,kad anūkėlei pataupytų ir saldainių-kad anūkams visad turėtų.Dar po kiek laiko surengėm viktoriną(klausimai apie vaikutį-kada gimė,kiek dantukų turi ir t.t.),už teisingus atsakymus apdovanojom prizais ir davėm po šaukštą vaikiuko košės.Vėliau perskaitėm vaikų auklėjimo taisykles ir sužaidėm pareigų pasidalijimą užtvirtindami koše

Krikštijom Kauno Paminklinėj Prisikėlimo bažnyčioj, po ceremonijos visi važiavom į pirtelę prie Nemuno Birštone. Pirma pasifotografavom labai gražioj aplinkoj tada sėdom prie stalo tėtis visiems padėkojo ,kad susirinko ir pakvietė vaišintis, maždaug po 20mintčių krikšto tėveliams padaviau krikšto žvakes ir paprašiau ,kad uždegtu krikšto židinį (buvau nupirkusi po žvakidę; balta viduj Juozapas ir Marija stovi prie kūdikėlio)ir pasakiau ,kad nuo šiol vaikai turės po krikšto židinį ir per kiekvieną vaikų gimtadienį vis įžiebsim šį židinį. Dar kažkur po 20min.padovanojom vaikam po atributų rinkinį skirtą nuo krikšto tėvų(pintinę ,kad velykinį margutį turėtų kur įdėti, muilo ir rankšluostį, kad prie stalo švarūs sėstų, cukraus ,kad košė visada saldi būtų, pinigą, kad turtingas būtų, kruopų ,kad košės turėtų iš ko išsivirti,angeliuką, kad turėtų angelą sargą)Dar po 20min. Tėtis visiem krikštynų laikraštį iždalino.Ir vėl po kažkur po 20min.Krikšto tėvams padovanojom taupykles, ant kurių buvo parašyta, krikšto tėvelių vardai ir pažadas Augustui sutaupyti pinigėlių vestuvių kostiumui, o Emilijai vestuvių suknelei, Dar buvom paruošę krikštynų palinkėjimų knygas ,kiekvienam puslapį po vaikų nuotrauką prie nuotraukos parašėm krikšto tėvų palinkėjimas, kitam puslapį tetos Almos linkėjimas ir taip toliau... mes su Tėčiu padovanojom po krikšto skrynę ir pažadėjom visus krikšto atributus ir vaikų brangiausius prisiminimus sudėti skrynion(tai krikšto žvakę,skraistę krikšto rūbus ,atributus,na ir kitus prisiminimus(pirmą dantuką plaukų sruogą mylimiausę žaisliuką)Dar buvo pora žaidimų; krikšto tėtėms davėm po vaikišką pieno buteliuką pripiltą alaus ,kuris išgers greičiau tas, vadinasi visiškai pasiruošė būti krikšto tėčiu, na ir gavo prizą.Kitas žaidimas klausimai iš vaikų gyvenimo atsakius gavo prizus; (pvz. indų plovimo mašina-tai feiri ir šveistukas; super mikseris- rankinis plaktuvas kiaušiniam; dėmių priešas-seilinukas; naktinis trikotažas-pampersas; porceliano lauko indų rinkinys-vienkartinių indų rinkinįs; na ir taip toliau...prizų buvo 14)dar buvau paruošus ir širšių košę bet ji taip ir liko neparagauta nespėjom

Visi susikelem ir pradejom ruostis, bei puostis. Nepuostas liko tik musu Matutis. Sulaukem kumu, kuma krikstasuniui padovanojo marskinelius, kad nebutu biednas, ir nuejom draugiskai visi mazyli puost. Nelabai jam patiko, kad ji rengia ne mamyte, bet siaip ne taip atlaike. Tada uzkandom, ir pajudejom, suneli kriksto tevams padavem per langa, kad laumes nenuziuretu. Nuvaziavom pradzioj i fotostudija pasifotografuoti, tada i baznytele. Pakrikstijom mazyli, bei pasventinom kumo dovanota angeliuka. Tada visi patraukem i uzsakyta kavine. Ten visi sudovanojo dovanas ir susedo prie gausaus stalo. Pradzioj pasisake kumai, veliau jie mum iteike iremuntus vaiko isakymus, mociutems kruopu ir cukraus kosei virti, vienam diedukui dubeneli kosei supilti, kitam - saukstelius kosei maitinti. Mes kumams iteikem izadus, kuriuos turejo garsiai perskaityti, ir maikutes ant kuriu buvo uzrasas "As, Mato kumas(-a), pasizadu ji myleti, globoti ir lepinti, kaip tikra savo vaika". Veliau kuma iteike mum albuma, i kuri turejo visi surasyti palinkejimus. Gavosi labai grazus ir originalus painkejimai, o kai dar i ji suklijuosiu nuotraukas bus labai grazus prisiminimas. Tada zaideme zaidimuka: trys vyrai turejo kuris greiciau isgerti is vaikisko buteliuko alu, ant kurio buvo uzrasyta "Mato sysiukas". Kazkaip labai juokingai gavosi sitas zaidimas. Prizas - muzikinis centras "groju pats" - svilpyne. Pirma karta pakilus nuo stalo padalinau visiems laikrastukus. Dar zaidem zaidimuka, kur ant dovanu maiseliu surasiau raides "M" "A" "T" "A" "S", ir i maiselius sudejau morka, alu, tusinuka, arbata ir saldainiu, kas atspejo to prizas. Veliau dar padovanojau mociutems po sauksta kosei virti, diedukams po taupykle, kad pradetu ant anuko mokslu taupyti, probobutems arbatos, kad nebutu ilgu laukti anukelio atvaziuojant. Dar aisku buvo vaises, sokiai, dainos, tortas O visiems isvykstant iteikiau va tokias Matuko lauktuveles - suristus saldainiukus.

Pas Tėvus namie, įteikti česnako gabalėlį, vilnones kojines( sakant kad vaikutis niekada nesusaltu), šermukšnio šakelę (sakant kad apsaugotų nuo piktų laumių), o į batelį įberti druskos (sakant kad saugotų nuo piktos akies)
- Prie bažnyčios išdalinti visiems svečiams melynus kaspinukus (prieš krikštą), sakant įsisekite jį į kairę pusę, kad visada Dijuką prie širdelės nešiotumėt.
- Po mišių, išgeriam šampano ir vaišinamės grybukais bei saldainiais. Einam į fotoateliję.
- Grįžus į salę atiduti Dijų tėvam.
Darius: Lijana ir Eugenijau atiduodam jum jūsų sūnelį, pakelkite savo sūnų virš šio gausaus vaišių stalo, kad jo gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas.(tėvai pakelia Dijų).Eugenijau, sudaužyk šį ąsotį, nes kaip žinome iš senų laikų šukės nešą laimę, lai jos atneša daug laimės ir džiaugsmo šiam vaikeliui.(Eugenijui paduodamas ąsotis ir sudaužomas).
Greta: Dovanojame Jūsų sūneliui muilo gabalėlį, kad visada turėtumėte su kuo jį nuprausti, dovanojame – kruopų maišelį, kad visada turėtumėte jį kuo pamaitinti, dovanojame cukraus maišelį, kad visada turėtumėte kuo pasaldyti Dijaus košytę.Taip pat dovanojame šaukštelį, kad visuomet turėtumėte kuom jį pamaitinti. (įteikiame kitas dovanas). Dar dovanojame Dijui rėmelius, kurie jam visada primins apie jo gimimą.
Ir paraginam visus svečius pasveikinti. Visus pakviečiam prie stalo.
Darius: Labadiena visisiems susirinkusiems į šią nuostabią šventę. Iš namų mes išvežėm pagoniuką, o parvežėm Dijų - Eugenijų, t.y. šių metų rugsėjo 8 d., Dijus buvo pakrikštytas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Greta: Krikšto sakramento svarba yra didi: juo atleidžiama gimtoji nuodėmė, vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą.
Krikštas – gyvenimo ir Dievo karalystės durys – yra pirmasis Naujojo Testamento Sakramentas, kurį Kristus įsteigė visiems žmonėms, kad jie galėtų pasiekti amžinąją laimę.
(man skaitant Darius tėveliams teikia Krikšto atributiką.)
Žvakė – Kristaus šviesos ženklas. Artėdamas prie Jėzaus žmogus tampa šviesos vaiku.
Baltas drabužis – ženklas nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo, tai naujo žmogaus, naujos istorijos, naujos suteiktos vilties, skaistumo, šventumo ir pasitikėjimo ženklas. Žmogus raginamas šį šventumą saugoti visą gyvenimą.
Dovanojame Dijukui ir angeliuką, kuris yra šventintas, tebūnie tai jo angelas sargas, kuris jį saugos ir globos.
Darius: Tad pakelkime taures už šią naują asmenybę, ir už šią nuostabią šventę.
(pietūs)
Darius: Kad ši šventė vyktų sklandžiai ir visi išeitų sotūs ir laimingi, man reikės keletos padėjėjų, kurie padės pasirūpinti šia švente, ir stengsis kad visų taurės būtų pilnos. Mūsų stalas kaip matome padalintas į keturias grupes, pavadinkime jas vaikų darželiais, Taigi man reikės keturių darželio auklėtojų, kurie prižiūrėtų savo grupes. Pirmasis bitučių auklėtojas (išrenkamas žmogus ir jam uždedama soskė ant kaklo, ir dovanojame barškučius), antrasis – meškučių auklėtojas, trečiasis – tigriukų auklėtojas, na ir paskutinysis bet ne ką prastesnis – dramblikų auklėtojas. Gerai vykdykite savo pareigas ir prižiūrėkite savo darželius, na o jūs darželių auklėtiniai klausykite auklėtojų ir nebūkite išdykę. Tad prašome darželių auklėtojų pripilti taureles ir visus svečius pakelti už šią nuostabią šventę.
Greta: Mūsų tėveliai dar labai jauni ir nemoka sekti pasakų. Tad mes visi turime išmokyti tėvelius sekti nors vieną pasaką. Kiekvienas iš jūsų išsitrauks lapelį su veikėju, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėją turite atsistoti, tas kuris pamirš atsistoti, turės išgerti ir pasakyti linkėjimą Dijukui. (Darius dalina lapelius su veikėjais).
Gyveno kartą maža miela mergaitė (2). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(3), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (3) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (2), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(3). Vieną dieną, mama(4) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (3) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(3). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte. – Pažadėjo Raudonkepuraitė (3) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (3) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (4). Raudonkepuraitė (3) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite. – pasisveikino vilkas.(4)
- Labadiena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(3)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraitė? – smalsiai paklausė vilkas.(4)
- Pas močiutę, nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė bus skanesnė už močiutę, bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(3)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (4) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (3) pagalvojo „ Močiutė tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (4) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (3) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3)
- Aš, Raudonkepuraitė, - atsakė vilkas, (4) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute, aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(3)
Paspaudė vilkas (4) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (3) ir ją prarijo.
Tada vilkas (4)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (3)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (3)paklausė:
- Oi močiute, kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(4)
- Oi močiute, kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas.
- Oi močiute, kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(3)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(4) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(3)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (3) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (4). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (4) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (3), po jos išlindo ir močiutė. (3)
Laimingos močiutė (3)ir Raudonkepuraitė (3) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (4) pasėmė vilko kailį ir iškeliavo, o močiutė(3) su Raudonkepuraite (3) ilgai ir laimingai gyveno.
Darius: Kad tėveliai nepamirštų šios pasakos dovanojame jiems knygelę.(visi užkanda)
Greta: Taigi, kadangi mes šiandien susirinkome į vaiko šventę, t.y. jo krikštynas, norėčiau paklausti Jūsų visų iš kurgi atsiranda tie vaikai? (svečiai atsako į klausimą).Matau kad jūs nė vienas tiksliai taip ir nežinot, tad paseksiu vieną pasakėlę, iš kur atsirado šios šventės kaltininkas – Dijukas:
Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?
- Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis - atsakė Dievas.
- Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos... man jų reikia, kad būčiau laimingas..
- Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.
-Bet - neatlyžo mažasis - kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?
- Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.
Vaikutis pakelė į Dievą akis:
- O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?
Dievulis nusišypsojo:
- Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.
- O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikutį:
- Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.
Ir staiga mažutis nusiminė:
- Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...
Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:
- Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:
- Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!
- Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte...
Tad jeigu nebūtų mamytės Lijanos ir Tėvelio Eugenijaus, šiandien mes neturėtumėm šio nuostabaus angeliuko.
Darius: Lijana ir Eugenijau,
Kai meilės jausmo apimti
Sukūrėt žemiškąjį kūną,
Krito žemyn žvaigždė šviesi,
Ieškodama tėvų švelnumo.
Nekalto kūdikio riksme
Dangaus palaima nuskambėjo,
Nuo šiol privalot būt drauge,
Vardan Žmogaus kurį pradėjot.
Tad pakelkime taures už tėvelius, kurie sukūrė šį mažą angeliuką, dėl kurio šiandien mes visi ir susirinkome. (visi užkanda išgeria).
Greta: Nors abu tėveliai prisidėjo prie šios mažos asmenybės atsiradimo, norėtumėm šiek tiek išskirti mamytę Lijaną, kuri išnešiojo šią mažą būtybę 41 savaitę, ir išleido į šį pasaulį, tad Lijana, dar kartą prisimink tą stebuklą, kurį tu sukūrei:
Tu palauk, jis greitai ateis
Dar minutė. Sekundė trumpa. Dar atodūsis ilgas, sunkus
Nesvarbu : ar sūnus ar dukra
Jis jau skuba pasaulin. Ar jauti?
Jis jau greitai , jau greitai pravirks. Ar jauti?
Pakentėk... O chalatai balti
Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.
Bet minute pavirto diena
Ir tas skausmas be galo aštrus
Nežinos tik sūnus niekada
koks tas kelias pasaulin sunkus...
Dar įkvėpk... nuščiuvo visi
Ir kūną nuliejo liepsna .
Paklausyk ar girdi savo sūnų geroji mama.
Tu girdi, tu šypsaisi, verki
Laimingiausia paliks ši diena
Ir į sūnų taip godžiai žiūri
Panašus , panašus į tave
Toks mažutis žmogus
su rankutėm, kojytėm -matai?
išbučiuosi visus pirštukus
Gal po tūkstantį kartų tikrai.
Laimingiausia paliks si diena
Jis užaugs - gražus ir stiprus.
Darius: Kūdikio gimimas – didis stebuklas. Kas kart kai gimsta kūdikis, pasaulis sušvinta galimybėmis...
Kiekviena mama verta didžiulio apdovanojimo, už naują į pasaulį paleistą asmenybę, tad įteikiame Tau Lijana, padėkos raštą už dar vieną stebuklą, dėl kurio šiandien mes visi čia susirinkome. (paduodamas padėkos raštas ir gėlių puokštė).
Greta: Aišku nepamiršime ir močiutės bei promočiutės, kurios dabar įgija dar vieną pareigą, rūpintis ne tik vaikais bet ir anūkais, o promočitė – rūpintis proanūkiu.
Kas gera, kas šilta - močiutė,
Kas myli, kas glaudžia - močiutė.
Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Močiutė – šilta ir gera,
Močiutė - namų šiluma.
Tad sveikiname Jus brangios močiutės - būkite ir toliau tokios mielos, gražios, šiltos ir žinoma- laimingos. Rūpinkitės ir lepinkite savo anūkėlį.(įteikiamos dovanos, rėmeliai su nuotrauka)
Darius: Seneli Juozai, Visai nesenai dar buvote pacanas,
Bet sutikęs Danutę tapote tėveliu.
Tad nesenai dar buvote tėvelis,
O štai dabar, jau esate senelis.
Sveikinam šia didžia proga Jus
Ir linkim metų dar ilgų,
Kad Dijukas ir būsimi anūkai
Galėtų džiaugtis savo dieduku.
Dovanojame Jums skrynelę šokoladinių pinigėlių, kad niekada netrūktų pinigų anūkėliui duoti, ir visada turėtumėte pilnas kišenes saldainių.Pakelkime visi savo taure ir išgerkime už mūsų senelių sveikatą, kad jie ilgai galėtų rūpintis savo anūkėliais. (įteikiamos dovanos).(visi užkanda išgeria).
Greta: (visiems išdalinti po popieriaus lapuką ir tušinuką)Manau daugelis jūsų norėtų daug ko prilinkėti Dijukui, ir tikėti kad viskas išsipildys tad visus svečius kviečiame užrašyti ant lapelio vieno žodžio linkėjimą, prisegti jį prie baliono ir paleisti į dangų. Ir tikėkime kad kiekvienas jūsų linkėjimas pasieks Dijuką (einam visi į lauką ir paleidžiam balionus).
Darius: Kadangi Dijukas yra dar labai mažas, ir nieko nemoka, jį reikės daug visokių dalykų išmokyt, ir daug ko parodyt, o tėveliai juk visko nesuspės tad kiekvienas turės ištraukti po pamokymą ir pasižadėti išmokyti,o kad pasižadėjimo nepamirštumėte paragaukite Dijuko košytės. Pirmieji ištrauksime mes. (Aš dalinu pasižadėjimus, Darius duoda paragauti košytės(širšių medaus)).
Greta: O tėveliai, be šių dviejų pasižadėjimų, turi dar kai ką pasižadėti savo sūneliui. Mes skaitysime jums prašymus, Dijaus vardu o jūs pakelkite dešinę ranką ir po kiekvieno pasižadėjimo ištarkite „Pasižadu“:
1. Mano rankos dar mažos: būkit geri, nelaukite, kad aš gerai pasikločiau lovą, nupieščiau piešinį arba numesčiau kamuolį. Mano kojos dar trumpos: eikit lėčiau, kad aš suspėčiau.
2. Mano akys dar nematė tiek pasaulio, kiek jūsų: būkit geri, leiskite man pamažu jį ištirti; neverskite manęs, kai tai nebūtina.
3. Namų ruoša niekur nedings; būkit geri, skirkit man laiko paaiškinti apie šį nuostabų pasaulį ir darykit tai su noru.
4. Aš esu jautrus! Būkite atidūs mano poreikiams; nesikabinėkite prie manęs visą dieną. Elkitės su manimi taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi.
5. Aš esu ypatinga dovana! Saugokite mane, reikalaukite iš manęs atsakomybės už savo veiksmus, duokite nurodymų, kaip reikia gyventi, ir drauskite mane su ypatinga meile.
6. Man reikia paramos, kad galėčiau augti. Būkit geri, neskubėkite kritikuoti. Jūs galite kritikuoti veiksmus, kuriuos aš darau ne taip, bet ne mane.
7. Duokite man laisvę pačiam spręsti. Leiskite man suklysti, kad galėčiau pasimokyti iš savo klaidų. Taip aš išmoksiu apsispręsti, kai iš manęs pareikalaus gyvenimas.
8. Būkite geri, neatlikite už mane to, ką aš turiu padaryti pats. Tai priverčia mane jausti, kad mano pastangos neatitinka jūsų lūkesčių.
9. Nebijokite išvykti savaitgaliui abu kartu. Vaikams taip reikia “atostogų” be tėvų. Be to, tai yra puikiausias būdas įrodyti, kad jūsų santuoka yra nuostabi.
10. Būkite man dvasinis vadovas. Išmokykite mane tikrų vertybių namuose ir rodykite man gerą pavyzdį, kuriuo galėčiau sekti.
Darius: Kaip matome, mūsų mažasisi Dijukas jau dabar yra labai protingas ir gabus, moka kaprizintis ir prašytis pas tėvelius ant rankų, ir dar daug įvairiausių dalykų. Taigi šiam berniukui tikrai užaugus reikės stoti į universitetą, o mokslas yra mokamas, taigi padėkime tėveliams sutaupyti ant universiteto.
Greta: Dėl to mes su krikštatėviu, išleidome laikraštuką, kuris yra tik vienintelis toks, ir yra leidžiamas vieną kartą per vaiko gyvenimą. Taigi jūs visi čia susirinkę turite unikalią galimybę įsigyti laikraštuką, ir taip padėti tėveliams sutaupyti ant universiteto. Laikraštuko kaina 2 litai, kas galite, įmeskite ir daugiau. Pirmiesiems laikraštukas dovanojamas tėveliams, ir seneliams.(taupyklė siunčiama ratu ir dalinamas laikraštukas).
Greta: Laikas bėga nenumaldomai greitai, atrodo mes tik dabar švenčiame Dijaus krikštynas, o ne už ilgo švęsime ir Dijaus pirmąjį gimtadienį, o vėliau ir 21 – ąjį. Bet turbūt ne visi galėsime dalyvauti šiame gimtadienyje, tad paprašysime visų svečių parašyti palinkėjimą 21 – ojo gimtadienio proga, kad šis mažas stebuklas galėtų perskaityti ir mus visus prisiminti.
Darius: O tėveliams įteikiame brendžio butelį, saugokite jį ir padovanokite savo sūnui 21 – ojo gimtadienio proga, o knygelę su palinkėjimais užkabinkite ant butelio

ZAIDIMAI:
1) pareigos ir dovaneles buvo:
higienistas - muilas, aliejukas voniai
konsultantas grozio klausimais - vaikiskas rinkinukas (sukytes, veidrodelis ir t.t.)
zvejas - zaidimas su magnetinem zuvytem
pasakorius - pasaku knygele
pedagogas - abecele
rankdarbiu mestras - virbalai
plaukimo treneris - apsaugos ant ranku
sporto treneris - svilpukas, salmas pripucimas
virejas - vaikiskos formeles sausainiukams
laisvalaikio organizatorius - kastuvelis, kibirelis
skautu vadovas - skarele
vairavimo instruktorius - modeliukas
siuolaikiniu technologiju specialistas - vaikiskas mobilus telefonas
burbuliuotojas - muilo burbulu (turejom maza mergyte)
dailininkas - spalvoti piestukai
siūliukai - išmokinti siūti
kortų kaladė - "
gaubliukas (iš tikro drožtukas) - po pasaulį pavežioti
tabletės - sveikata rūpintis
auskariukai - ausis pradurs
diskelis - su kompu išmokins
lūpdažis - dažytis
litas - finansų patarėjas
dantų šepetukas - prižiūrės kad dantukus valytų, rūpinsis dantukais
skalbinių segtukai - skalbti išmokins
šuniukas (statulėlė mažytė) - dėjom su ta mintim, kad nupirks šuniuką

2) Mūsų pasižadėjimai tokie:
1. Prižiūrėti, kad visi čia esantys tęsėtų pažadus
2. Kai Domantui sukaks 16 metų, išmokyti jį vairuoti
3. Kai Domantas išmoks vairuoti, nupirkti jam automobilį, neprastesnį nei savo
4. Pasirūpinti, kad Domantas kasmet aplankytų vis kitą pasaulio šalį
5. Prižiūrėti, kad Domantas uoliai valytų dantukus ir prireikus padengti odontologų išlaidas
6. Retkarčiais padėti Domantukui „pailsėti“ nuo tėvelių
7. Palydėti Domantą į pirmąjį pasimatymą
8. Išmokyti Domantuką skaityti,rašyti ir skaičiuoti senelių sutaupytus pinigus, kuriuos taupys jam
9. Išmokyti Domantuką žvejybos gudrybių
10. Prireikus suteikti Domantui psichologo, neurologo, seksologo paslaugas
11. Surasti Domantui piršlį / svočią, o jei nerasiu, pats/ pati piršliausiu jo vestuvėse
12. Surasti Domantui gerą ir pigią auklę, o jei nerasiu, pats / pati atliksiu auklės pareigas
13. Išmokyti Domantą papildomos užsienio kalbos, kurios jis nesimokys mokykloje
14. Kasmet padėti išsipildyti bent vienai Domantuko svajonei
15. Išmokyti Domantą mergaičių „kabinimo“ paslapčių
16. Sulaukus pensijinio amžiaus, pasidalinti su Domantu savo pensija
Pažadu išmokysiu skaityti,… kad galėtų perskaityti meilės laiškelius.
Pažadu išmokysiu praustis,… kad matytųsi natūralus įdegis.
Pažadu išmokysiu valytis dantukus,…kad sutaupyčiau tėvelių išlaidas stomatologui.
Pažadu išmokysiu užsirišti batukus,…kad nereikėtų lopyti kelnių ir gydyti nubrozdintų kelių.
Pažadu padėsiu turiningai leisti laiką,…kad nekankintų tėvelių su klausimu: “ką man šiandien veikti?”
Pažadu išmokysiu dažytis, pabrėžti savo grožį …taip, kad to niekas nepastebėtų.
Pažadu išmokysiu susišukuoti, susipinti kasytes,…kad mama rytais galėtų ilgiau pamiegoti.
Pažadu išmokysiu skaičiuoti,…kad neapgautų parduotuvėj atidavinėjant gražą.
Pažadu išmokysiu dirbti kompiuteriu,…kad perimtų jį iš tėčio.
Pažadu išmokysiu piešti,… kad namų sienos būtų gražesnės.
Pažadu išmokysiu rašyti,…kad tėveliai grįžę namo žinotų,kur ieškoti savo vaiko.
1. Pasižadu nunerti Erikai suknyte
2. Pasižadu sia vasara, savo atostogu metu, bent savaite praleisti su Erika
3. Pasižadu, kai Erikai sueis trys metukai, ismokyti ja vaziuoti dviratuku
4. Pasižadu pirsliauti Erikos vestuvese
5. Pasižadu septyniu metuku Erika ismokyti plaukti
6. Pasižadu per kiekviena gimtadieni Erikai atsiusti sveikinimo atviruka pastu
7. Pasižadu per siu Nauju metu sutikima priziureti Erika, o jos tevelius isleisti pasilinksminti
8. Pasižadu ismokyti Erika skaityti
9. Pasižadu surasti Erikai gera ir nebrangia aukle, o jei nerasiu atlikti aukles darba
10. Pasižadu numegsti Erikai megztuka
11. Pasižadu, kai Erikai sueis 16, ismokyti ja vairuoti
12. Pasižadu, kai Erika ismoks vairuoti, nupirkti jai automobili, neprastesni nei savo
13. Pasižadu, per sias Kaledas ateiti pasveikinti Erikos persirenges Kaledu seneliu
14. Pasižadu per sias Velykas iskepti Erikai kiskio pyraga
15. Pasizadu per sias Velykos numarginti Erikai 10 kiausiniu
16. Pasižadu pirma diena darzelyje pabuti su Erika, kad jai nebutu baisu su svetimais vaikais
17. Pasižadu padovanoti Erikai maza leliuka, kad ji turetu su kuo zaisti
18. Pasižadu siandien nebaliavoti ir priziureti Erikute
19. Pasižadu iskepti torta pirmajam Erikos gimtadieniui
20. Pasižadu sekancio sauskelniu keitimo metu Erikai jas pakeisti
21. Pasižadu kita vasara Erika nuvezti prie juros
22. Pasižadu ismokyti Erika papildomos uzsienio kalbos, kurios ji nesimokys mokykloje
23. Pasižadu priziureti, kad gerai augtu Erikos medis
24. Pasižadu ismokyti Erika slidineti
25. Pasižadu sudainuoti Erikai lopsine
26. Pasižadu padeti irengti Erikos kambari naujame name
27. Pasižadu ismokyti Erika daug daineliu
28. Pasižadu dabar pat su visais kartu sudainuoti Erikai ilgiausiu metu
29. Pasižadu priziureti, kad visi cia esantys tesetu savo pazadus
30. Pasižadu triju metuku Erika nuvesti i cirka
31. Pasižadu Erikute ismokyti daryti i puoduka
32. Pasižadu antrojo gimtadienio proga Erikai padovanoti vokieciu aviganiu suniuka
33. Pasižadu pasirupinti, kad Erika laiku prieitu pirmosios komunijos
Pažadu nuvesti į pirmąjį pasimatymą.
Pažadu išmokyti vairuoti ir nupirkti automobilį, ne prastesnį nei savo.
Pažadu išmokyti gerti tekilą su citrina ir druska (žinoma tik po 18m).
Pažadu padovanoti šarpėjuką.
Pažadu per Kalėdas persirengti Kalėdų seneliu ir, žinoma, neužmiršti dovanų.
Pažadu išmokyti skaityti, rašyti ir skaičiuoti

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis