Krikštynų scenarijus,kad šventė

Vysniux, dziaugiuosi, kad svente puikiai pavyko! Jauciasi, kad daug silumos, sirdies, meiles daug idejote Labai grazus scenarijus!
Man kaip tik keliu akcentu truko, tai pasiskolinsiu is jusu kai kurias idejas

Neapsakomai grazi svente,Vysniux. Kai as tokia jautruole,net asaros riedejo.Musu mergytes rugpjucio menesi krikstynos. Tikiuosi,kad viskas sklandziai praeis.

labukas visoms!
vysniux, saunuole tu musu... tai grazu... labai silta svente... juk tai tik scenarijus, o kur buvimas pats toje sventeje, itariu, kad visi liko pakyleti
musu mergytes krikstynos bus rugpjucio pabaigoje, tai cia tiek ideju, minciu semiuosi, kad oi, kaip noreciau, kad ir musu svente butu puiki

sveikos,
skaitinejau visas jusu mintis ir jusu pagalba sugebejau susidelioti savo mazylio krikstynu scenariju, kuri galesiu igyvendinti si sestadieni.
ACIU ACIU ACIU VISOMS, UZ SUPER IDEJAS!!!!!!
1. Įdėti į batuką vieną litą.

2. Važiuoti tiesiausiu keliu į bažnyčią.

3. Prie bažnyčios krikštų mama su vaiku turi atsistoti ant akmens, kad vaikelio dantys būtų sveiki ir tvirti.


4. Po bažnyčios važiuojame prie Kaniūkų tilto ir leidžiami balionus su palinkėjimais. Pasivaišinam.

5. Grįžus iš bažnyčios Darius pasitinka prie durų svečius ir visiems duoda po šaukštą Norbetuko košės, prisegamas mėlynas kaspinėlis.


Pakelkime Norbertuką virš šio gausaus vaišių stalo, kad jo gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas.
Dariau, sudaužyk šį ąsotį, nes kaip žinome iš senų laikų šukės nešą laimę, lai jos atneša daug laimės ir džiaugsmo šiam vaikeliui.
Iš namų mes išvežėm pagoniuką, o parvežėm Antaną - Norbertuką, t.y. šių metų liepos 5 dieną Norbetukas buvo pakrikštytas Pivašiūnų bažnyčioje ir tapo tikru kataliku. Jo krikšto tėveliais tapo Remigijus ir Greta, ir taip prisiėmė atsakomybę ne tik mokyti jį doros, bet ir patys rodys pavyzdį.
Tad pakelkime taures už šią naują asmenybę, už jo krikšto tėvelius, ir už šią nuostabią šventę.
(pietūs)

Daugiau nei prieš 26 metus, rugpjūčio 21 dieną ir daugiau nei prieš 22 metus sausio 16 dieną mes su Norbertuko tevėliu tapome katalikais. Krikštų tėveliais buvo Kęstas ir Ilona, Palma ir Vilmas Jie visą gyvenimą rodė pavyzdį kaip dorai ir teisingai gyventi, lankė mus, nepamiršdavo per šventes, nepykdavo už iškrėstas išdaigas, atleisdavo už tai, kad pamiršdavome juos aplankyti per šventes, todėl norėdami jiems atsidėkoti, norime įteikti prisiminimo dovanas apie tą dieną. (padovanojam nuotraukėles).

Noriu paprašyti, kad atsistotumėte ir tylos minute pagerbtumėte Dariaus jau mirusią krikštų mamą ,kuri būtų laiminga galėdama būti čia kartu su visais.
Ačiū.

Kad ši šventė vyktų sklandžiai ir visi išeitų sotūs ir laimingi, man reikės keleto padėjėjų, kurie padės pasirūpinti šia švente, ir stengsis, kad visų taurės būtų pilnos. Mūsų stalas kaip matome padalintas į keturias grupes, pavadinkime jas vaikų darželiais, Taigi man reikės keturių darželio auklėtojų, kurie prižiūrėtų savo grupes. Pirmasis bitučių auklėtojas (išrenkamas žmogus ir jam uždedama soskė ant kaklo, ir dovanojame barškučius), antrasis – meškučių auklėtojas, trečiasis – tigriukų auklėtojas, na ir paskutinysis, bet ne ką prastesnis – drambliukų auklėtojas. Gerai vykdykite savo pareigas ir prižiūrėkite savo darželius, na, o jūs darželių auklėtiniai klausykite auklėtojų ir nebūkite išdykę. Tad prašome darželių auklėtojų pripilti taureles ir visus svečius pakelti už šią nuostabią šventę.

Kaip ir dera visur pirmiausiai reikia susipažinti, norėjau pažįstate vienu kitus daug metų, bet bus smagu, sužinoti apie save kai ką naujo.
Reikia pasakyti kaimyno vardą, ta pačia raide prasidedančią to žmogaus savybę, miestą ir daiktą, pvz.: Darius labai dosnus, bet aš jį siūsiu į Daugus, kad nupirktų duonos...

Mes tėveliai dar labai jauni ir nemokame sekti pasakų. Tad visi turite išmokyti mus sekti nors vieną pasaką. Kiekvienas iš jūsų išsitrauks lapelį su veikėju, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėją turite atsistoti, tas kuris pamirš atsistoti, turės išgerti ir pasakyti linkėjimą Norbertukui. (Darius dalina lapelius su veikėjais).

Gyveno kartą maža miela mergaitė (2). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(3), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (3) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (2), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(3). Vieną dieną, mama(4) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (3) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(3). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte. – Pažadėjo Raudonkepuraitė (3) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (3) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (4). Raudonkepuraitė (3) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite. – pasisveikino vilkas.(4)
- Laba diena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(3)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraitė? – smalsiai paklausė vilkas.(4)
- Pas močiutę, nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė bus skanesnė už močiutę, bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(3)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (4) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (3) pagalvojo „ Močiutė tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (4) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (3) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3)
- Aš, Raudonkepuraitė, - atsakė vilkas, (4) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute, aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(3)
Paspaudė vilkas (4) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (3) ir ją prarijo.
Tada vilkas (4)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (3)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (3)paklausė:
- Oi močiute, kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(4)
- Oi močiute, kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas.
- Oi močiute, kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(3)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(4) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(3)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (3) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (4). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (4) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (3), po jos išlindo ir močiutė. (3)
Laimingos močiutė (3)ir Raudonkepuraitė (3) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (4) pasėmė vilko kailį ir iškeliavo, o močiutė(3) su Raudonkepuraite (3) ilgai ir laimingai gyveno.

Dabar kai jau žinote vieną pasaką, galite ir dar labiau pasukti savo galveles ir prisiminti pasakėle, eilėraštuką, dainelę ir ją užrašyti į Norbertuko knygelę, kad jis galėtų skaityti, tai ką jam palikote.

Visi užkanda.

Taigi, kadangi mes šiandien susirinkome į vaiko šventę, t.y. jo krikštynas, norėčiau paklausti Jūsų visų iš kurgi atsiranda tie vaikai? (svečiai atsako į klausimą). Matau kad jūs nė vienas tiksliai taip ir nežinot, tad paseksiu vieną pasakėlę, iš kur atsirado šios šventės kaltininkas –Norbertukas:
Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?
- Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis - atsakė Dievas.
- Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos... man jų reikia, kad būčiau laimingas..
- Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.
-Bet - neatlyžo mažasis - kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?
- Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.
Vaikutis pakelė į Dievą akis:
- O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?
Dievulis nusišypsojo:
- Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.
- O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikutį:
- Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.
Ir staiga mažutis nusiminė:
- Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...
Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:
- Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:
- Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!
- Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte...
Taip ir pas mus atkeliavo šis nuostabus angeliukas Norbertukas. Tad visi pakelkime taures už šį stebuklą.

Taip ir mes nenukrentame ant žemės kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą........
Mieli tėveliai, dabar jau ir seneliai, šiandien mes dėkingi už tai, kad auginote, mylėjote, išleidote į gyvenimą mus......O dabar įgijote dar vieną pareigą, rūpintis ne tik vaikais, bet ir anūkais.....
Kas gera, kas šilta - močiutė,
Kas myli, kas glaudžia - močiutė.
Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Močiutė – šilta ir gera,
Močiutė - namų šiluma.
Tad sveikiname Jus brangios močiutės - būkite ir toliau tokios mielos, gražios, šiltos ir žinoma- laimingos. Rūpinkitės ir lepinkite savo anūkėlį ir proanūkėlį.
(įteikiamos dovanos šaukštai skaniai košei virti ir po pasakų knygele bei užrišamos skarelės. )
Seneliai, Visai nesenai dar buvote pacanais,
Bet sutikę Onutę ir Genutę tapote vyreliais.
Tik nesenai dar buvote vyreliais,
O štai dabar, jau esate seneliais.
Sveikinam šia didžia proga
Ir linkim metų dar ilgų,
Kad Norbertukas ir būsimi anūkai
Galėtų džiaugtis savo seneliais.
Dovanojame po taupyklę, kad pinigėlį kauptum Norbertuko vestuvėms. (uždedamos ir skrybėlės).
Pakelkime visi savo taure ir išgerkime už mūsų senelių sveikatą, kad jie ilgai galėtų rūpintis savo anūkėliais.

Visi užgeria ir užkanda.


Kadangi Norbertukas yra dar labai mažas, ir nieko nemoka, jį reikės daug visokių dalykų išmokyt, ir daug ko parodyt, o mes juk visko nesuspėsime tad kiekvienas turėsite ištraukti po pamokymą ir pasižadėti išmokyti, o kad pasižadėjimo nepamirštumėte paragaukite Norbertuko sulčių. (Aš dalinu pasižadėjimus, Darius duoda paragauti sulčių (kokteilis).

Mieli krikštatėviai,
Aš - trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu,
Tad, jei piešite tamsiomis spalvomis,- būsiu niūrus,
Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis, -būsiu šviesus ir linksma
Aš - paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu,
Tad, jei lipdysite mane piktą ,-būsiu gąsdinantis,
Jei lipdysite mane mąstantį,- būsiu paguodžiantis.
Aš- maža ir gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygti negaliu,
Tad, jei sėsite mane abejingai, užaugsiu menka,
Jei sėsite mane su meile, užaugsiu derlinga.
AŠ- jusų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu ,
Tad, jei sudėsite į mane bet kokius žodžius skambėsiu padrikai ,
Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius, skambėsiu gyvai.
Globokite, mylėkite mane, aš - jūsų vaikas.

Gerieji krikštatėviai, be tų dviejų pasižadėjimų, turite dar kai ką pasižadėti savo krikšto sūneliui. Mes skaitysime jums prašymus, Norbetuko vardu, o jūs pakelkite dešinę ranką ir po kiekvieno pasižadėjimo ištarkite „Pasižadu“:

10 NORBERTUKO ĮSAKYMŲ KRIKŠTATĖVIAMS:

1.Myleti ir branginti kaip savo vaiką.
2.Padeti tėveliams dorai užauginti.
3.Patarti,kai reikės suaugusio, bet ne vien iš tėvų patarimu.
4.Bent karta per puse metu praleisti kartu išradingai, naudingai, linksmai diena...
5.Nekalbet netiesos, nežadėt tai, ko negalėsit įvykdyti.
6.Moksleiviui padėti paruošti pamokas
7.Švęsti kartu šventes.
8.Nepamiršti dovanoti dovanu.
9.Nelepinti saldumynais, kad dantukai sveiki būtų.
10.Nemusti ir labai nepykti už iškrėstas išdaigas.

O, kad nepamirštumėte visko, ką pažadėjote dovanojame ir šiuos įsakymus, kad visuomet atmintumėte savo žodį.
Taip pat dovanojame jums ir po marškinėlius su Norbertuko nuotrauka ir užrašu.
O, kad tikrai įsitikintume, jog žinote savo krikštasūnio vardą prašom iš šių daiktų, pirmųjų raidžių sudėlioto jo varduką.
N - nosinė
O - obuolys
R - raktas
B - bulvė
E – eglės šakutė
R - ridikas
T - tušinukas
A - apelsinas
S - saldainis


Kaip žinia Norbertukas mėgsta gerti pienuką, todėl kviečiame po du žmones paragaut Norbertuko pienuko, kuris greičiau išgers, tam atiteks tikrai vertingas prizas (dalyvauja kelios poros ir apdovanojami).

Po kelių metų mūsų mažasis Norbertukas, taps tikru vyru ir su seneliais keliaus žvejoti, bet jis dar nemokės susirinkti meškerės, todėl seneliai dabar turi parodyti kaip gerai ir greitai tai padaryti. (seneliai apdovanojame)

Nors žiemos nebūna šaltos, tačiau pirmoji žiema Norbertukui bus šalta, o kad jam nebūtų šalta močiutės tikrai numegs jam šiltą megztuką. Taigi dabar kviečiame močiutes, kad jos tikrai įrodytų, jog mažylis žiemą nesušals. (močiutės apdovanojamos).

Mūsų Norbertukas tikras smaližius, o kai paaugs ir dygs dantukai jam tikrai labai patiks ir senelių ir jūsų mėgtos barankos, todėl kviečiam po du žmogeliukus, kurie ant buteliuko daugiau užmaus baronų, tai reikia padaryti per 30 s ir nenaudojant rankų. (apdovanojame)
Kaip ir kiekvienas iš mūsų, taip ir Norbertukas kiekvieną vakarą maudosi, bet tam reikia vandenilio, todėl kviečiame po du, kad padėtų mums pasiruošti maudynėms. Su šaukšteliu reikia kuo daugiau prinešti vandenuko. (apdovanojome)


Prabėgs metai ir Norbertukas rinksis profesiją, o kad jis nepasiklystų ir pasirinktų teisingai jūs pabandykite iš jo akyčių atspėti, kokią profesiją jis pasirinks.(lapeliai, surenkami ir sudedai į voką)

Laikas bėga nenumaldomai greitai, atrodo mes tik dabar švenčiame Norbertuko krikštynas, švęsime ir Norbertuko pirmąjį gimtadienį, o vėliau ir 21 – ąjį. Bet turbūt ne visi galėsime dalyvauti šiame gimtadienyje, tad paprašysime visų svečių parašyti palinkėjimą 21 – ojo gimtadienio proga, kad šis mažas stebuklas galėtų perskaityti ir mus visus prisiminti. (siunčiamas butelis ir visi pakabina savo suruoštus).

Bulviu zaidimas (viena pedkelniu koja imetam bulve o su kita koja aprisam tas pedkelnias aplink liemeni, kad ta bulve kabetu tarp koju kokiu sprindziu nuo zemes pakilus, cia zmogui stovint.Kita bulve padedam ant zemes,su ta bulve kuri prirista be ranku pagalbos zmogus turi nuridenti bulve iki finiso linijos,musant su ta bulve kuri prirista ant juosmens i ta, kuri ant zemes,Judesiai buna laabai seksovi nes pritupus reik siubuoti klubais i prieki ir atgal, kad isiubuoti ta bulve kuri prirista).


Pievoje apie dvyliktą išdėliojam iš mažų žvakučių širdelę ir nuo šeimos židinio uždegam, per jas pabandom pasibučiuoti, tada pakviečiam piršlius, kad pamokytų, nes per tiek laiko pamiršom. Pakviečiam visas poras. Po to uždegamas Norbertuko žvaigždynas su sugalvotais norais ir paleidžiamas.

Šventė vyksta kaip jau išeina.

Papildyta:

Papildyta:

Papildyta:

Papildyta:

Sirdingai aciu Jums visoms uz pagyras .Ka as mergaites be Jusu... .
Kai kuriam,planuojam ir darom is sirdies ir kaip komanda,uztad ir turim grazias,nepakartojamas sventes
Linkiu visoms paciu geriausiu krikstynu,kokias tik galime isivaizduoti
Aisku ir geras oras tikrai nepamaisys

superinis scenarijus

Ir mūsų planuojamų krikštynų scenarijus jau sugulė popieriaus lape , žinoma, ne be supermamyčių darbštuolyčių pagalbos, ačiū jums visoms, kad pasidalinate savo patirtimi ir mintimis
Mūsų sūnelio šventėje dalyvaus tik krikštatėviai, seneliai ir mes, tėvai, todėl tikiuosi mielos šventės

Ačiū , gražios ir jums krikštynų šventės


Nuostabi ir labai jaudinanti šventė ! Mūsų mažojo krikštynas organizavau pati, todėl stengiausi, kad nebūtų per daug sentimentalu, nes esu didelė jautruolė, užtenka paskaityti (pvz. jūsų scenarijų), ir apsiverkiu


Ačiūkas

Pabaigai noriu padekoti forumietes Vijukes vyrui,kuris iamzino visas grazias musu sventes akimirkas.Taip pat forumietei Goduke,kuri i mano scenariju inese ryskesniu spalvu.Ir taip pat sios temoms visoms bendramintems,su kuriu pagalba svente praejo tobulai .

smagu buvo padeti, tikrai grazi svente, jei reikes dar ko, butyinai kreipkites, su malonumu padesiu

patariu is pradziu isbandyti ar tie du balionai pakels vokus,nes mes dalyvavom krikstynose,kurs 10 tiesa ne paciu didziausiu balionu neiskele i ora prikabintu mazu atviruciu su linkejimais tad patariu isitikinti kad jusu pasirinkimas pavyks

Del saukstu deginimo,tai ir forumiete Justess22 ar pan irgi degina. Bent man jos darbeliai labiau patinka,pas ja mes irgi uzsisakem saukstus mociutem

jau is aprasymo jauciasi kad turejo buti nerealiai silta ir miella svente, dziugu,kad siam forume lankosi tokie zmones kaip tu

super scenarijus linkiu linksmos sventes ir gero oro

Smagu girdeti,kad viskas pavyko Gal turite kokiu nuotraukyciu is sventes?

Aciu uz grazius zodzius
Tik pasikartosiu,kad visos komandos deka musu svente surengiau isimintina .
O,kurios mergytes norite ipatingo scenarijaus,nedvejodama rekomenduoju kreiptis pas Goduke
,nes pas sia mamyte tiek graziu minciu,tiek kurybos,kad galiu pasakyti tik viena zodi -SUPER
As prie savo scenarijaus kurimo sedejau kelis menesius,o ji per pora dienu taip ji papilde savo graziais eilerastukais ir orginaliom mintim,kad likau be zodziu
Beja,mano scenarijus buvo lygiai 14 puslapiu