Nugi nežinau, ar kam įdomu, bet imsiu ir pasidalinsiu, kokius prieskonius pasidarau pati, po persirgtos dizenterijos ir lėtinio kasos uždegimo.
Natūraliai nebegalėjau net uostyt nosį kutenančius mišinius. Tai nusikopijavau nuo mėgstamų prieskonių sudėtį, ir darausi juos pati.
Kmynai. Lauro lapai. Druska. Pipirai.
Kmynus sumalu su kavamale. Kažkas rašė, kad paskui neįmanoma išplauti, lieka kvapas. Aš permalu po visko senos bulkos gabaliukus, ar ryžių saują, kokių kruopų, kad išsivalytų. Sumalu lauro lapus. O tada jau makaluoju. tarkim kmynų ir druskos po du šaukštus, pipirų šaukštas, lauro lapai, pusė šaukšto.
Tinka viskam.
Česnakus bandau dabar džiovint. Skilteles sukapojau ir palėpėj džiovinu. Vampyrai mano namų dar ilgai nepuls. galvoju, gal kai sudžius, bus įmanoma irgi sumalt?
Mėgdavau ankščiau arbatas su skoniu. Dabar begeriu tik arba juodą, su citrina išspausta. Arba mėtas, kurias mano šuo aptręšdavo
arba ramunėles. Dar melisų gavau. Sunku buvo priprast prie natūralaus skonio. Bet dabar kai praeinu per arbatos skyrių, net nosį rėžia.
Nu galvoju, gal ne į temą, tai labai atsiprašau. Jei įdomu, parašysiu, kokius prieskonius žiemai pasidaryt.
Giliukus kavai tai malt nesiruošiu.
P.S Sultinio kubelių, kuriuos naudojau, irgi nebeperku. labai skanu, jei troškinu kotletus, ar verdu sriubą, ypač barštelius, kopūstienę, įmesti džiovintų grybų kelis. tas pats, kaip kad grybų skonio sultinys iš kubelio.