Kas važiuojat į stovyklą?

Paskambink įvaikinimo tarnybos telefonais ir paklausk. Jei nežinai - rašyk. Vyras skambino, negaliu tiksliai pasakyti numerio. kuriuo skambino.

Grįžome iš stovyklos. Viskas buvo super. Mane dabar pakamuos nostalgija ir liūdesys, kad pritrūksta laiko ir energijos pabendrauti su visais, su kuriais norėtųs, į kuriuos tiesias širdis...

Noriu nuoširdžiai padėkoti visoms įvaikinimo tarnybos darbuotojoms už nudirbamą titanišką darbą, kuris joms visai nepriklauso! Jų dėka mes suradom vieni kitus, suradom šilumą, supratimą. Stovyklose turiu galimybę pamatyti, kaip su vaikais bendrauja įvaikinusios šeimos. Ir vilties spindulys, kad viskas bus gerai, manęs neapleidžia...

Viskas čiki išskyrus tai jog mano merginą žaidimų kambaryje dičkiai vos neužmušė košmaras ir vyras šalia stovėjo o viens arklys kad grieps maniškę už kojų ir žemun galvą taai maniškė net dūsdama verkti pradėjo taip sakė nebuvo išsigandsi kai kateterį statė ligoninėje.
Aš nesuprantu ką vaikų žaidimų kambaryje veikė 10-12 metų vaikai kai ant kambario užrašyta iki 8 metų kita mamytė irgi mažylį išsinešė dičkių apstumdytą vaiką su krokodilo ašaromis. Beje maniškei tie dičkiai dar ir praskėlė nosį žodžiu kitais metais tikrai nevažiuosiu nes mergaitės sveikatai tokie renginiai pavojingi gi nenešiosi vaiką nuolat ant rankų o jei šalia būnanat su vaiku jam nosį prakerta ir dar visokių baisybių pridaro tai nėr ir ko važiuoti kol vaikas nepaaugo. manau kad važiuoti kol vaikui nesueis 3 metai ten nėra saugu.
šeip kas link organizatorių pusės tai priekaištų nėra, tik va gaila kad nevisi vaikai supranta kad kai juos paprašai nemėtyti daiktų į vaikutį mažą jie neklauso o mamos stovi šalia ir nė mirkt košmaras kaip auklėjami vaikai kad motinos leidžia mažylius žaloti.....

ZAIKA2, labai liūdna, kad tavo mažulę nuskriaudė. Man rodos aš vieną iš tų situacijų žaidimų kambaryje mačiau, bet ta lygtai nebuvo tokia jau baisi, tai gal visgi ne tą mačiau... Ir toje situacijoje kur mačiau mamų nelabai buvo, tik aš su savo burbulu kitam kampe, mes tada dar atėjom mažulės paguosti. Na bet ne taip svarbu ką mačiau, tik žinai, man beskaitant net širdį pervėrė, nes pagalvoju, jog teoriškai ir maniškis galėtų nuskriausti, ir atisitnka taip kartais (na, ačiū dienui baisaus dar nieko nenutiko, šiaip stumtelėjimai ar peštelėjimai)... O patikėk, auklėju ir aiškinu kaip reikia vaikus mylėti ir su jais draugauti. Ir saugau iš akių nepaleisdama, kad ko nors nepasidarytų nei sau, nei kitiems nepadarytų. Ir į paskaitas stovykloje nėjau, kai mūsų močiutė išvažiavo, nes puikiai suprantu, kad jis ne toks vaikas, kurį galėtų nudaboti tos kelios mergaitės ar moterys dabojančios visą krūvą vaikų. Bet net ir taip stengiantis ne visada pavyksta išvengti liūdnų situacijų - štai vienam net ir 5 metų berniukui buvo įsikibęs į plaukus, ir pravirkdė. Kokia man galėtų būti išeitis, kad 100 proc. išvengti tokių situacijų? Na nebent visiškai niekur nevežti ir nevesti savo vaiko, nes su jo judrumu ir miklumu, kartais neįmanoma nuspėti kada kas glai nutikti. Bet jeigu niekur nesivesi, tai irgi klausimas, kaip jis išmoks bendrauti su vaikais... Tai visgi veduosi, ir tik kaip įmanoma stengiuosi saugoti - nepalikti vieno, is karto atimti pagalį arba kokį sunkesni/aštresnį daiktą, jeigu juos pagriebia, kad netyčia ar tyčia ko neužgautų, na ir šiaip, neprileisti jo bent prie visai mažulių. Ir net ir šioje stovykloje mąsčiau, galvodama, kad ogi įdomu, kiek dar metų man taip reikės sekti kiekvieną jo žingsnelį.
Rašau visa tai ne todėl, kad nesuprasčiau tavo išgąsčio ir skausmo, o tik tam, kad neskubėtum smerkti tų vaikučių mamų. eigu jos žinotų, kas įvyko, jaustųsi ne mažiau blogai už tave. Žinau kaip norisi lįsti skradžiai į žemę, kai mano žvirblis ką stumteli. Sakyčiau, kad dažnai net būna blogiau, negu tada, kai kas nors stumteli jį. Ir kaip sakiau, taip nutinka ne todėl, kad jo neauklėju ar nesaugau, ir ne todėl, kad maniškis toks jau blogas. Tiesiog jo judrumas daug daug kartų didesnis nei vidutinis, ir kartais viskas viskas įvyksta tiap neprognozuojamai.
O šiiap tai taip, pritariu, geriau atsivežus mažylius laikyti juos atokiau nuo didesnių vaikų, o ypač nuo vaikų krūvos, nes krūvoje jų energija išauga neproporcingai.
O jus labai norėtųsi sutikti ir kitąmet, labai smagu buvo pamatyti tavo mažulę. Ir beje ji man pasirodė labai panaši į savo tėvelį

O pakeičiant temą, tai man iš stovyklos didžiulis įspūdis, kaip mano padauža savo "favoritu" išsirinko Paragintosios sūnų Vis spėliojau, pagal ką išsirinko iš tokios masės žmonių. Kadangi koks tai normalus pokalbis su maniškiu dar nelabai įmanomas, tai matyt tas "išsirinkimas" įvyko kokiam tai energetiniam lygmenyje Bet vis pasigesdavo ilgiau nematęs, ir šitaip spinduliuodavo sutikęs !

Na aš pati nemačiau bet vyras buvo šokę jisbuvo toks susijaudines kad sunku apsakyti bet gal būt jis šiek tiek sutirština spalvas ir nebuvo vikas taip baisu .

Gaila kad aš nežinojau kuri Paragintoji būtumėm pakalbėję

Ginte, šiandien su sūnum kalbėjom apie Tavo mažių. Aš irgi buvau sužavėta, o ypač - manasis, nes jo ir mažų vaikų kontaktas kartais būna, švelniai tariant, nelabai malonus. Matai, maniškis pasižymi tokia savybe, kad nelabai sau suka galvos kaip reikėtų elgtis. Jam tinka bendravimas su vyresniais, jis su jais ir bendrauja. Programoje jis beveik nedalyvavo, tik nustebino mane sekmadienio rytą pripūtęs man balioną kaip ir visi mažieji. Bet labiausiai džiugino jo gera nuotaika toje atrakcijoje.

Jis tiesiog sužavėtas tokiu Tavojo prieraišumu ir norėtų kada susitikti . Aš jam sakiau, kad mano širdis būtų džiaugusis, jei jis būtų truputėlį daugiau pabuvęs su Taviškiu. Perduok jam nuo mūsų balioną Mes sužavėti

Zaika, dabar jau manau, kad žinau, kas esi, nes manau, kad pastebėjau, kaip vyras gana aktyviai rodė Tau situaciją, kurią aprašei. Ir Tu mane žinai... Mažumėlę stovėjome ir kalbėjomės viename būrelyje per kavos pertrauką.

O šiaip labai griežtai parašei. Nuliūdinai. Liūdna, kad Jums teko išgyventi tokią situaciją. Matai, renginys, kuriame tiek vaikų, suaugusiųjų ir jų charakterių niekada nėra paprastas. Jame daug žmonių su savo nuomonėm ir auklėjimo ypatumais. Įsivaizduok vien ką reiškia surasti vietą, kuri priimtų tiek šeimų su mažais vaikais poilsiavietėje vasarą! Poilsiautojų vasarą nestinga, baiminamasi, kad vaikai pripaišys ant sienų, pridarys kitų eibių. Ką reiškia parinkti lektorių, įtikti visiems su gyvenimo sąlygomis! Kiek žmonių, tiek nuomonių. Pasikartosiu, kad stovyklos organizavimas - papildomas visai neapmokamas darbas, kuris nėra privalomas. Mergaitės labai stengiasi, yra kviečiami žmonės, kurie rengia spektaklius su vaikais, juos užima. Su mažais vaikais visur sunku. O, kaip Tu manai, kaip būna darželiuose? Ir nugriūna, ir susimuša, ir apsikramto. Ar įmanoma kiekvieną sužiūrėti? O juolab, čia šalia buvo tėtis, tai jis geriausiai patvirtintų mano žodžius, kokie neprognozuojami gali būti vaikai...

Mano 11-metis galėjo būti nežinia kur... Nes vaikų kambary jo neuždarysi ir apskritai jam daug nepaaiškinsi ką veikti. Ką kaltinčiau, jeigu ką? Iš tiesų, prieš 4 metus, toje pačioje poilsiavietėje jis buvo pasimetęs... Vakare, jau tamsoj. Mes stovėjom prie ežero, buvo dainų vakaras. Ir jo pasigedau. Tada jam buvo 7 metai. Kol su vyru jo ieškojome, išverkiau Dievui savo baimę... Radom gal po gero pusvalandžio. Ramiai žaidžiantį ten, kur net negalėjome pamanyti... Ką būčiau kaltinusi? Tik save, kad neprižiūrėjau... Beveik niekam nesakiau, kad buvo dingęs. tarsi buvo gėda ir nepatogu sunervinti žmones. Tavo nuoskauda yra suprantama, bet ji skamba kaip kaltinimas. Apkaltinti lengviausia, tai išlaisvina nuo asmeninio kaltės jausmo. Liūdna, jei nusprendei nedalyvauti, bet dėl susitikimų turiu ir kitokių nuojautų. Tarnyba neprivalo jų rengti... Tai tiesiog dovana mums. Atvažiuojam kaip tortai ir tiek. Aš nepratusi manyti taip, kad man kažkas kažką privalo duoti. Labai viliuosi, kad susitikimai vyks... Mes niekada net nesvarstom, kad vyktume kitur, o ne į stovyklą! Mūsų šeimai per tiek metų, tai didelio džiaugsmo teikiantis renginys. Kuriame be galo daug šilumos.

Sveikos, mielosios
O kaip jums lektorės mintis, kad esame ... "vaikų VAGYS"?

Sveikutė
Nemanau, kad etiška viešai aptarinėti. Gal tarpusavy geriau pasikalbėti. Man pačiai teko būti lektore ir žinau, ką reiškia įtikti kiekvienam. Gal geriau pasiūlyti patinkantį lektorių kitam kartui? Tačiau esu įsitikinusi, kad bet kuris lektorius tikrai kiekvienam neįtiks. Tačiau, kiek pamenu, ši frazė buvo pasakyta kalbant ne apie įvaikinusius žmones. Man ta mintis suvokiama, tik tiek galiu pasakyti.

Sveika, Paragintoji,

Nepyk, bet šį kartą visiškai nesutinku su tokia pozicija.

Normalu, kad lektorius (čia kalbu apskritai, be jokių užuominų į konkrečią lektorę) pateikia ir viena kitai prieštaraujančias teorijas, aptaria ir tradicinį ir ne-tradicinį požiūrį į temą, pateikia savo interpretacijas. Ir apie tai diskutuoti (nesutikti, kitaip interpretuoti) yra priimtina.

Prisimenu dar gana seniai girdėtą paskaitą, po kurios tarp dalyvių virė diskusijos ar sakyti vaikams apie įvaikinimą (lektorė, aišku, buvo už). Buvo labai daug prieštaraujančių mamų. Pagalvok, juk atrodytų visiškai nesuprantamai jeigu po tokios paskaitos viešai forume neišeitų apie tai diskutuoti tik todėl, kad neparodyti nepagarbos lektorei. Juk aptariama ne lektorė, o jos pateiktos mintys/teorijos.

Beje, aš pati matyt buvau tuo metu trumpam išbėgusi iš salės, tad šios konkrečios frazės ir konteksto negirdėjau ir tai ko neišgirdau man įdomu.

Sveikos
Buvom stovykloje ir mes...lektore esame labai patenkinti,nes patys esame "ne visai tradicinio mąstymo" tad jos mintys buvo labai artimos,ir zinomos,iš kitokiu panašiu paskaitu...Kur yra tiesa ,o kur ne,tik mes patys galime spręsti...Pvz,kad ir daug kam labai nepatiko antros dalies tema,apie "spalvas" bet tai ką mes išsirinkome,tai puikiai atspindėjo ir mūsų gyvenima,tad galėčiau tik patvirtinti,kad ta moteris tikrai yra gera savo srities specialistė.

dėl vaikų išdykavimo....niekada nekreipiau i tai dėmesio,jei šokinėsi paskui vaiką su pagalve po užpakaliu,tai išprotėsi anksčiau nei tikėsies Visko buna ir darzeliuose ir kiemuose tarp bendraamziu,tai normalu,vaikai išdykauja,šiandien nuskriaudė viena,kita diena jis pats nuskriaus ką,ir gali aiškinti,neaiškinus,vaikai yra vaikai,kaip ir mes žmonės,juk zinome,taip ir taip elgtis negerai,o vistiek elgiamės Kartais vaikai nenori padaryti nieko bloga,o tiesiog taip gaunansi...Gal ir tas didčkis zaidė,jam atrodė,kad nieko baisaus,o pasirodo maziukas išsigando...jei jau vaikai mazi,ir bijote dėl ju,tai "ikinkykit" savo vyrus priziureti o pačios ramiai ilsėkitės...Tos "auklės" tik užima vaikus,joms nepriklauso,nei juos auklėti,nei priziūrėti Tai pačiu tėvų reikalas

P.s beje vaiku vagys -buvo akcentuojamas ne ivaikinimas ,o butent dirbtini apvaisinimai,kai išnešiojami vaikai ne tų tėvu,arba ne toje mamoje ir tt