Negražūs pokštai

Papildyta:
as va ka tik turejau dokumentus issiusti pashtu. kad nesusiglamzytu - namie pasidairinejau kokios rimtesnes kietos imautes. aishku radau. ne tushia, bet galvoju po to ishkraustysiu, ir isidejau dokumentus ant virshaus. nunesiau i pashta, nupirkau voka, idejau, uzregistravau, susimokejau . iseinu is pashto - tik dingt galvon , kad is imautes taip ir neishtraukiau ten buvusios sunaus kaukoles rentgeno nuotraukos

gerai kad grizus i pasta be jokiu problemu leido ta voka atsidaryt ir issiimti ko nereikia po to su lipnia juosta vel uzklijavo......

Tikrai juokinga istorija.Jaučiu gavusysis įtartų juodąją magiją

Mano klasėj buvo toks berniukas, kuris mėgdavo per fizinį iš mergaitės atimti šokdynę, ją tempti ir po to paleisti. O šokdynė gi guminė- tai kai ją paleidi, ji skaudžiai suduoda. Kartą atėmė iš manęs, tik va bėda, aš pirma paleidau ir jis gavo su plastmasine rankena į tarpkojį. Po to karto iš manęs daugiau neatiminėdavo.

Dar turėjom tokią bjaurią matematikę, kuri labai mėgdavo vaikus po pamokų palikinėti. Būdavo, pakviečia prie lentos, jei vaikas uždavinio neišsprendžia, tuoj po pamokų palieka arba jei plepa ir sukinėjasi, žodžiu už kiekvieną menkniekį. Per dieną prisirenka aukų ir sėdim po pamokų. Kartą ji išėjo kažko į mokytojų kambarį, mes paėmėm skudurą nuo lentos (tokį šlapią, kreiduotą) ir įkišom jai į rankinuką. O kai kitą dieną visus kvotė, aišku, niekas nežinojo, niekas nematė, bet padėjo, daugiau po pamokų nieko nepalikdavo.

Dar prisiminiau studijų metų negražų pokštą, bet doktorantas "prisiprašė" pats. Taigi studijų metais vyko išvažiuojamoji praktika, kadangi studijavau gamtos mokslus- tai ir praktika buvo gamtoje. Tiesą pasakius, dabar ir mano darbas yra toks, kaip tada praktika. O buvo taip, tas jaunas dėstytojas buvo subobėjęs vyras, kaip dabar pasakyčiau. Būdavo mėgsta pakalbėti, ką kuris studentas pasakė ar parašė per egzaminą. Kartais ir pagrąžindavo, va už tuos pagražinimus ir supykom. Kartą sėdim prie laužo, jis pagėrė (šiaip jis toks buvo fainas, dar jaunas- tai ir su studentais bendraudavo) ir pradėjo pasakoti apie egzaminus, kas ką parašė, kas kaip mintis reiškia, kam už ką sumažino pažymį ir pan. O tada pradėjo kalbėti, kam tie sumažinti pažymiai pakenkė t. y. kas negaus stipendijos. Ir būtų gal daugiau kalbėjęs, bet atėjo vyresnis dėstytojas ir sudraudė, kad negražu, tačiau mums užteko ir to. Gyvenom tokiam namelyje kaime, o kieme buvo šulinys ir šalia praustuvai tokie, kur ankščiau kaimuose būdavo, viršuje kelių litrų talpos bakelis, kurį reikėdavo pripilti vandens, iš apačios kilstelni tokį strypelį ir pradeda bėgti vanduo, jį paleidus vėl nebėga. Kai valydavomės dantis, visi vandens pasisemdavo kibire, o tas dėstytojas visada iš to praustuvo į rieškutes vandens prisisemdavo ir skalaudavo burną. Šis įprotis ir padėjo su juo atsiteisti. Vienas iš praustuvų buvo dėstytojų, nužiūrėjom, kad jau visi nusiprausė ir nuėję įmetėm į praustuvą muilą (tas jaunas dėstytojas dažniausiai prausdavosi paskutinis), o patys nuėjom prie savo darbų. Kitą dieną, aišku jis pakėlė triukšmą, o mes nieko nežinom.

Dar prisiminiau iš tos pačios praktikos. Ten buvom tokiam kaime vidury miškų, Dzūkijos nacionaliniam parke. Pramogų mažai, tik šeštadieniai šokius organizuodavo, nuvarom į tuos šokius, nėr bernų rimtų, tik kaimietukai. Dalis mūsų, tuoj į savo namelį sugrįžom, o kitos dar liko- tai mes joms miegmaišių užtrauktukus užsiuvom ir kai jos grįžo, negalėjo sugulti, nes negalėjo atsitraukti miegmaišių.

Ir dar tas namelis nerakinamas buvo, o aplinkiniai bernai vis panų ieškodavo, nu žinia, kad geografiją beveik vien panos studijuoja. Mes miegojom palėpėj - tai priemenėj prie durų dvi kėdes padėjom vieną ant kitos, o skylę, pro kurią užlipdavom į palėpę, lentom uždėjom. Naktį miegam, tik staiga girdim keiksmų seriją, o mano lova arčiausiai įėjimo, o šviesa tai tik pas mus įsijungia, laiptuose, tamsu, lipo vietinė fauna ir galvom į lentas atsitrenkė ir šnekasi: nu ir mergos šiais laikais, mes susipažinti tik norim, o jos kaip prieš karą užsibarikadavę. O viena mūsiškė ir sako: tai ko naktim susipažinti einat, ateikit dieną. Žodžiu pas mus jie jau nebelipo, mes ten žvengėm dar perą pusdienį , paaiškėjo, kad aš tik viena girdėjau kaip jie ant tū kėdžių užlipo. O ir per baigimo dešimtmetį prisiminėm, juk ir minėjom jį tam pačiam kaime. Po to dėstytojas (tas pats, kuria vėliau muilą įmetėm) suremontavo spyną, kad galėtume naktį užsirakinti.

Dar iš tos pačios praktikų serijos. Dėl ko susipyko mūsų panos su vienu vaikinu aš nežinau, bet kad susikibo gerokai- tai faktas. Kaip ir daugelyje atvejų būna, kad vieni daugiau bendrauja, kiti mažiau. Buvo pas mus tokia panų kompanijėlė iš klasikinės geografijos specializacijos, tokios įsivaizdinančius, o kita mišri, aš tai antrąjai priklausiau, žinoma, juk ir iš kitos specializacijos buvau. O ta pirmoji sukėlė kažkokį konfliktą, bet aš namelyje nebuvau- tai realiai nežinau, kas įvyko. Bet žinau to įvykio pasėkmes. Taigi įeinu aš į namelį, žiūriu ten mano grupiokas virtuvėj trainiojasi, o ant viryklės puodas, maža kas ką verda ar šildosi, bet pasirodė, kad ten panos kakavą verdasi. O tas grupiokas parodė man, kad tylėčiau ir paėmęs kečiupą tą kakavą "paskanino". Vat žvengėm po to, kaijos paragavo.

Bekaitydama jusu istorijas, prisiminiau kelias savas, nes esu irgi vredna. Vaziuojam su vyru i jo gero daugo gimtadieni ir man skambina tas draugas, mazdaug kada busit, sakau nebusim, tyla ragelyje, paskui garsus Kodel?!? Sakau susipykom stipriai, va isleke grazuolis tel paliko, nepyk kad taip isejo. Draugas vos ne i isterija ir tuo metu isukam i kiema jo ech... Man saldu. Dar viena istorija, is senu geru laiku, kai chatai buvo, su vyru sumastem pOksta jo draugui iskrest, pasivadinau panteriuke ir i medziokle, draugas greit uzkibo, kelias dienas paflirtavus priejo reikalas susitikt, daviau nr kurio jis nezinojo, paploninau balseli, zozdiu, panteriukes labiau jis norejo nei matyt tiesa. Susitarem susitikt prie baraku, jam gana tolokai vaziuot. Ir jam atvaziavus panteriukes neisleido budetoja is barako, o mes su vyru luztam namie. Paskui prisipazinom, nesupyko labai, bet bl sAko, masina traukiau is garazo, vaziavau per puse miesto, atsipirkom pavaisine alumi Ir dar daug tu istoriju visokiu, bet daznos panasios zbitkos kaip ir kitu, ir daznai megstu primeluot, nuvilt zmogu, o paskui isrekt JUOKAUJU

Ahahahhhaaa Super

heh, prisiminiau vieną negražų jaunystės bairį nuomavomės 5-iese 3 kambarių butą - aš su saviškiu, draugė, ir dar viena porelė. Neilgai mes ten gyvenom, nes kažkaip labai sugedo santykiai su ta antraja porele, dabar net nebemenu kodėl, bet nustojo jie su mumis ir drauge visai bendrauti, bernužėlis vagiliaudavo mūsų cigaretes virtuvėje, na, kažkaip žodžiu subyrėjo o dar kai jauni, karšti visi buvom, diplomatijos nulis mes su MB ir drauge susitarėm kraustytis į kitą butą. Na ir jau likus dienai iki išsikraustymo, rūkom mes dviese su drauge virtuvėje ir bambam abi "ach tie šiokie ir anokie". O ant viryklės tos "nefainosios" sriuba burbuliuoja.. nu ir kažkaip bambam bambam "och kad tau vidurius nuo tos sriubos susuktų"... ale kaip gi susuks be mūsų pagalbos.. žodžiu, taip gavosi, kad draugė atsitysė buteliuką ricinos aliejaus, katruo blakstienas tepė (lyg ir stiprina jas). O ricinos aliejus gi vidurius paleidžia maktelėjom šaukštą to aliejaus puodan - nu nesimato jo, ten gal mažokai bus.. Baigėsi tuo, kad supylėm mes gal pusę to buteliuko į puodą labai jau piktos buvom tiesa, nežinau, kuo ten baigėsi valgytojams, nes išsikraustėm kitą dieną. Poelgiu nesididžiuoju bet guodžiuosi bent tuo, kad natur produkt pripylėm, o ir nuo trydos dar niekas nemirė...

Paauglystėj priklausiau žaliųjų klubui. Rengdavom baliukus prie jūros, o naktim eidavom pliki maudytis ir vaikinai ir merginos- juk tamsu nieko nesimato vieną kartą taip išėję maudytis, mes panos grįžom, o bernai kaip negrįžta taip negrįžta. Jau išsigandom, šaukiam juos- nieko. Na galvojam jei jie čia mus gąsdina atsikeršysim, ir paėmėm jų rūbus visus (juk nuogi maudėsi), o grįžti reikėjo per visą stovyklą tai įvirto namelin tik delniukais prisidengę- labai juokinga buvo
Vidurinėj turėjom labai nemėgstamą matematikos mokytoją, tai bernai per pertrauką jai pieštukus prie stalo priklijavo- ta ima ir nepaima, stalčius suklijavo- trauki vieną- darosi visi keturi. žodžiu nelabai gražu, bet užtat smagu priminti

Turėjo suveikti, man kolegės pasakojo, kad kažkada dirbo pas jas moteris, kuri iš šaldytuvo suvalgydavo kitų pasiliktą maistą. Tai jai taip uogienės su ricina paliko, sakė, kad net ligoninėj atsidūrė kai pradėjo pro visus galus varyti. Bet daugiau svetimo maisto nebelietė.

Mama pasakojo, kaip jos tėvai vieniems kaimynams iškrėtė ne itin gražų pokštą. Žodžiu buvo jų kaime tokie žmonės, vagių vagys. Kur ką ras, tą ims, ten jau per kelias kartas ir įsitaisė jie mano senelių malkas vogti. Senelis pasiguodė kaimynui, tas buvo medžiotojas, davė seneliui parako. Mano senelis pragręžė pliauskose skylutes, įdėjo parako ir užkišo. Pliauskas padėjo ant rietuvės viršus ir artimiausią naktį jas pavogė. Po poros dienų jau girdi kalbas kaime, kad pas vieną kaimyną vidury baltos dienos, kaip trenkė perkūnas į kaminą, kad net puodai nulakstė. Bet nuo to karts buvo šventa, jokių malkų niekas nevogė.

Cha cha...Kai ką priminė Kai dar mokykloje mokiausi nakvojau pas draugę( o kadangi reikėjo sekančią dieną į mokyklą tai rankinę su knygom pasiėmus buvau)...Ir kaip tyčia draugės jaunesnioji sesė per gimtadienį tokį minkštą pliušinį meškį gavus buvo dovanų. Nu ir ką jūs manot...ateinu aš į pirmą pamoką, o ten man rankinėj tas meškis toks visas gražutis sėdi,o aš į strioką: ką daryt?...tai kažkaip praslydau tą pamoką - nereikėjo iš rankinės traukt nieko ( dabar nebepamenu kokia ten pamoka buvo) tai kadangi mūsų auklėtoja tokia gera buvo: nuėjau aš jai paaiškinau situaciją ta pasijuokė ir man paskolino tokią didelę raudoną rožę ( buvo kažkokia šventė kad ji daug gėlių turėjo) ir aš po mokyklą tą meškį ir rožę tąsiausi visą dieną klasiokės alpo iš pavydo