QUOTE(Niridė @ 2013 08 26, 10:00)
Pirmyn
Patys prisiprašėte
Pvz.:
eksperimentavom su balsais, miklinomės, ruošėmės, kartais šnekėdavom į stiklainį, kokį nors gilų puodą ar pan. (dėl visokio aido).
Iš įsimintiniausių, tai stengėmės nuspėti pagal atsiliepusiojo balsą jo amžių ir kažką tokio jam suvemti. Tai kartą atsiliepė tokia sakykime tetulė, paprasta lygtais moterėlė, kuri greičiausiai pažįsta n Onučių, Maryčių ir pan. Taigi:
-Alio.
- Alio, laaaabas, čia Marytė skambina.
- Marytia? Ta iš Jonavos?
- Taaaaip.
-Kaip laikaisi? kaip šeima?
-Gerai viskas, sveiki visi, gyvi, judam, krutam. A jūs kaip?
- Ir mes, ir mes gerai. A tai tu kur dabar, gal atvarei pas many į miestą? Pas Alduty?
- Taip, sėdim pas ją dabar, kavutę geriam. Sakom reikia ir tavy aplankyt.
- Oi kaip gerai, aš kaip tik vištu šaunu į orkaitę.
-Nu mat kaip gerai, tai mes tuoj atlėksim pas tavy, lauktuviu užnešim. Lauk mūsų. Čiau.
Sėkmės laukiant, kad višta neatšaltų
Kitas anekdotinis, su ženklu S. Ieškodavome su chebra telefonų knygelėje juokingų pavardžių, kad jų savininkus paerzinti ir pritaikydavome įvairias asociacijas. Viena iš įsimintinesnių pavardžių - Utka. Bet jaučiu negaliu čia to rašyti, baną gausiu

Tai palieku vaizduotei, kuris žodis derėtų
Kitas skambutis buvo visai negražus irgi. Į aklųjų ir silpnaregių sąjungą
- Kausau.
- Laba diena. Akiniai sudužo... Nieko nematau
- Užjaučiu. Ar negalite atvykti pas mus?
- Negaliu, gi nieko nematau!
- Visai nematote?
- Neeeee.
- Koks pas jus minusas?
- Minus 3.
- Ar turite kas jums padeda?
- Ne, nieko nematauuuuu. Padėėėėkite.
- Kur jūs gyvenate?
- Tamsioji gatvė 3.
- Negirdėjau tokios.
- Jūs negirdėjot, o aš nieko nematauuuuuu!!!! Nepadedat man.
- Gerai, gerai nesijaudinkit. Padėsime. Kaip jūsų pavardė?
- Neatsimenu, turiu užrašyta, bet negaliu perskaityti, nieko nematauuuuuu.
- Gerai, gerai, nesijaudinkite. Paskambinkit mum rytoj, bus specialistė, kuri padės.
- Gerai, paskambinsiu, jei pamatysiu telefoną
Pradžiai gal užteks