QUOTE(alfija @ 2008 05 30, 11:07)
tokia pati
visiskai pritariu
Papildyta:
QUOTE(Zhucka @ 2008 06 05, 17:28)
Kai pagalvoju apie tai, kaip grįš, tai jau dabar virpuliukai per kūną bėgioja :-) Nors dar tik spalį išvyks mano Brangiausiasis Turiu dar laiko susigyventi su išvykimo mintimi ir suvaldyti savo baimes bei nerimą, o jau kai išvyks, tai... žinau, kad pirmos savaitės bus itin sunkios, po to kartas nuo karto, kai bus sunkumai moksluose/darbuose, tai pyktis ims, kad nėra šalia, bet juk turiu suprasti ir jį, kad ir jam ne pyragai bus ten sėdėti. Žinoma, pačio sprendimas, jis savanoriškai vyksta į misiją, bet ir jis juk ilgėsis manęs (tikiuosi ;-) ) Žodžiu, tikėjimas savo jėgomis ir meile bei tikėjimas juo padės išgyventi dar ne tai ;-) Mes juk moterys stiprios!
savo noriu... buvo pasiulyta, o jis atsisakyti negalejo, nes butu kryziu uzsidejes ant likusios savo karjeros. stai taip mes vaziuojame ten savo noru.
nepamenu, kad buciau rases prasyma siusti
Papildyta:
QUOTE(Minerva @ 2008 07 11, 22:19)
Kažkaip vėl aptikau šią temą ir perskaičiusi paskutines diskusijas pagalvojau, kad galima ištverti vyro misijas, jeigu tiki tuo, ką jis daro. Panašu, kad autorė tiki misijos prasmingumu, taigi, lauks ir sulauks. O jeigu ir nesulauks, tai bent jau žinos, kad garbingai galvą padėjo.
Sąžiningai, žaviuosi, kad Lietuvoje dar yra idėjinių žmonių. Tai teikia vilties
Sąžiningai, žaviuosi, kad Lietuvoje dar yra idėjinių žmonių. Tai teikia vilties
deja, bet idejiniu zmoniu vis maziau ir maziau. tiesa, kariu taip pat idejiniu vis maziau ir maziau. tokie nebereikalingi