QUOTE(laureta @ 2008 05 16, 08:21)
O kas cia tokio, kad ilgesniam laikui isvyksta i misija. Kaip isvyks, tai taip ir parvyks.
Arba ne
Sena niekše, žiūrint kur misiją atlieka. Labai priklauso kur važiuoja, kokias pareigas užima.
Arba ne
Sena niekše, žiūrint kur misiją atlieka. Labai priklauso kur važiuoja, kokias pareigas užima.
QUOTE(Upokšnis @ 2008 05 18, 23:35)
Arba ne
Sena niekše, žiūrint kur misiją atlieka. Labai priklauso kur važiuoja, kokias pareigas užima.
Sena niekše, žiūrint kur misiją atlieka. Labai priklauso kur važiuoja, kokias pareigas užima.
Kaip mane MB informavo (karininkas) tai per pastarasias misijas gal tik vienam lietuviui ir buvo kas atsitike, i karstus taskus musiskiu nelabai siuncia
.Na optimizmui - as jau antra menesi viena su dviem vaikais (MB ne misijoj, kursuose, bet vis tiek toli toli, po metu lyg ir misija laukia), galiu pasidziaukt siais dalykais:
1. Kai vyro nera, geriau krenta svoris (ner kam valgyt tiek daryt
)2. Stogas dar lyg savo vietoj, nervu sistema normaliai, turi vilties, kad taip ir toliau bus
.3. Liko tik 4,5 men iki grizimo
.QUOTE(baubukai @ 2008 05 19, 00:02)
Kaip mane MB informavo (karininkas) tai per pastarasias misijas gal tik vienam lietuviui ir buvo kas atsitike, i karstus taskus musiskiu nelabai siuncia .
.As irgi ta girdejau. ten kur pavojinga - siuncia kitu saliu ir tam tikru organizaciju.. vien pasiruosimas, priklausomai nuo misijos tikslo, gali trukti nuo 3-ju menesiu iki 2-ju metu. Ir ta laika karininkai leidzia stovykloje, jie nebendrauja su seimom. Turi mob.tel., bet... Dazniausiai... raso kompas...
mano drauges vyras irgi neseniai isvyko(ji taip pat sm nare-gali susisiekt ir dalintis liudesiu)Galbut jie kartu ir isvyko 
Manau geriausia isivaizduot kaip laukima atpirks nerealus susitikimas po tu 6menesiu 
ooo taip kaip aš tave suprantu 
maniškis irgi ruošesi bet aš tada pastojau ir jis atidejo ją 
bet dabar vėl ruošiasi atkalbineju visaip kaip galiu, nes juk ten visko gali atsitikt sakau tu man gyvas reikialaingas, ir tttt, nžn kaip čia bus , tik jis pasako žodį "misija" isitempiu kaip stygą , labai bijau to kad gali išvikt
mes vianas be kito dienos neišgyvenam o čia.... 
maniškis irgi ruošesi bet aš tada pastojau ir jis atidejo ją bet dabar vėl ruošiasi atkalbineju visaip kaip galiu, nes juk ten visko gali atsitikt sakau tu man gyvas reikialaingas, ir tttt, nžn kaip čia bus , tik jis pasako žodį "misija" isitempiu kaip stygą , labai bijau to kad gali išvikt
mes vianas be kito dienos neišgyvenam o čia....
QUOTE(sena niekšė @ 2008 05 15, 17:51)
kas per misija? religinė ar karinė?
O kokios būna religinės misijos
QUOTE(baubukai @ 2008 05 19, 00:02)
galiu pasidziaukt siais dalykais:
1. Kai vyro nera, geriau krenta svoris (ner kam valgyt tiek daryt )
1. Kai vyro nera, geriau krenta svoris (ner kam valgyt tiek daryt
)O joooo, kai nėra Mylimojo šalia tai aš iš viso pamirštu valgyti... svoris tada akyse krenta... jei prisiverčiu vieną kartą per dieną pavalgyti, tai būna super!
Aš apskritai nepakenčiu valgyti viena, man tai kažkokia katorga, o tada esu ir nealkana... Būna užplaukia persiryjimo akimirkos, bet po to skrandis taip sustreikuoja, kad porą dienų nieko nebesinori...Aš taip planuoju, kad kai Jis į misiją išvyks, jamsiu kokius du darbus ir varysiu kaip paklaikusi, kad būtų užimtumas kuo didesnis, nes aš labai labai nemėgstu tuščio laiko leidimo (na, kiekvienas savaip supranta tą tuščią laiko leidimą... aš, pvz, negaliu kiurksoti valandų valandas prie TV, kad ir kokios ten įdomios programos ar filmai būtų rodomi...). Kai būnam kartu, tai nuolat ką nors sugalvojame nuveikti, kur nors nuvykti. Tai vienas didesnių gerųjų aspektų mūsų poroje - abu dieviname active lifestyle 8-) Na, teks kažkaip drauges judinti aktyvesniam laisvalaikiui, nors jos pas mane tokios labiau... namisėdos arba... barisėdos (jei galima taip įvardinti :-) ).
QUOTE(Lera @ 2008 05 19, 15:01)
ooo taip kaip aš tave suprantu maniškis irgi ruošesi bet aš tada pastojau ir jis atidejo ją
bet dabar vėl ruošiasi atkalbineju visaip kaip galiu, nes juk ten visko gali atsitikt sakau tu man gyvas reikialaingas, ir tttt, nžn kaip čia bus , tik jis pasako žodį "misija" isitempiu kaip stygą , labai bijau to kad gali išvikt mes vianas be kito dienos neišgyvenam o čia....
maniškis irgi ruošesi bet aš tada pastojau ir jis atidejo ją bet dabar vėl ruošiasi atkalbineju visaip kaip galiu, nes juk ten visko gali atsitikt sakau tu man gyvas reikialaingas, ir tttt, nžn kaip čia bus , tik jis pasako žodį "misija" isitempiu kaip stygą , labai bijau to kad gali išvikt
mes vianas be kito dienos neišgyvenam o čia.... Nu tik nereikia sitaip visko dramatizuoti
Visokiu nelaimiu ir LT gyvenenat pasitaiko. O tas "sulipimas" su kitu zmogum irgi ner gerai, as manau. Reikia rast aukso viduri. Maniskis irgi rudeni isvyksta, gal net ir kartu su temos autores, kas cia zino Bet as su ta mintim jau gyvenu kuri laika, ir manau, kad isgyvensiu ta puse metu kaip nors. Buna zmonem ir blogesniu dalyku. Viskas priklauso nuo poziurio
QUOTE(Leticija @ 2008 05 19, 17:49)
Nu tik nereikia sitaip visko dramatizuoti Visokiu nelaimiu ir LT gyvenenat pasitaiko. O tas "sulipimas" su kitu zmogum irgi ner gerai, as manau. Reikia rast aukso viduri. Maniskis irgi rudeni isvyksta, gal net ir kartu su temos autores, kas cia zino Bet as su ta mintim jau gyvenu kuri laika, ir manau, kad isgyvensiu ta puse metu kaip nors. Buna zmonem ir blogesniu dalyku. Viskas priklauso nuo poziurio
Visokiu nelaimiu ir LT gyvenenat pasitaiko. O tas "sulipimas" su kitu zmogum irgi ner gerai, as manau. Reikia rast aukso viduri. Maniskis irgi rudeni isvyksta, gal net ir kartu su temos autores, kas cia zino Bet as su ta mintim jau gyvenu kuri laika, ir manau, kad isgyvensiu ta puse metu kaip nors. Buna zmonem ir blogesniu dalyku. Viskas priklauso nuo poziurio 
kaip tik galvojau rasyt, kad nereikia misijos, jog kas atsitiktu ...O siaip jei vyras viena syki atsisakys vaziuot, kita, trecia jau gali ir nepasiulyti, paskui ziurek ir pareigu niekas geresniu nepasiulys, kodel gi as turiu trukdyti vyriui daryt karjera? Nu liudna vienai, bet nieko, isgyvensiu. Beje maniskis tai visada tokiu atveju sako: "Zinojai uz ko zenijies". Tarnybos, pratybos, sedejimas miskuose savaitemis, misijos - nu darbas gi toks. (ziuriu gerai MB man smegenis praploves
)Nu ir siaip man sunkiausiai buvo paskutines savaites iki isvaziavimo, vis galvojau kaip as viena su dviem vaikais gyvensiu ... isvaziavo, ivedziau savo tvarka namuose, nu ir gyvenu, taip kad auksciau nosis, tikrai puse metu be vyro isgyvensit
Leticija, tuo klausimu nesiginčiju nė per nago juodymą :-) Lietuvoje per gatvę einant dažniau nelaimių pasitaiko :-D
Šiaip apie misiją žinau jau seniai, su mintimi baigiu susigyventi ir žinau, kad tie pusė metų (+keli mėnesiai ruošimosi) netruks prabėgti. Šią temą užvedžiau gal greičiau... dėl kitų likimo sesių, kurios dar nesugeba susigyventi su šia mintimi
Nes prisiminiau save prieš keletą metų, kaip jautriai į bet kokias kalbas apie ilgesnį išsiskyrimą reagavau, bei pakalbėjus su viena tokia jauna, ne per seniausiai sukibusia su savo berniuku mergaite apie misijas ir išvydusi jos karštakošišką reakciją, kad jau gink Dieve, nė neleis savo brangiausiajam apie misiją pagalvoti (o jis, kiek žinau, galvoja... ), nusprendžiau, kad BŪTINA apie tai kalbėti :-)
Vat ir dabar jau antra savaitė bėgėjasi, kaip mano Mylimasis Amerikoje žvalgų pratybose sėdi. Na ir nemirštu :-D Tvarkausi savo mokslus, kurie dabar itin užspaudė. Net juokais dėkojau jam, kad išvyksta į tuos kursus :-D sakiau, kad bent galėsiu dvi savaites ramiai sau, be sąžinės priekaištų gyventi skaitykloje :-D :-D :-D
Kaip kažkas minėjo, pirmos 7-10 dienų sunkiausios... O po to pripranti ir atrodo, kad... taip ir turi būti ir kitaip nebūna :-)
Taigi už tą optimistišką požiūrį, merginos
Šiaip apie misiją žinau jau seniai, su mintimi baigiu susigyventi ir žinau, kad tie pusė metų (+keli mėnesiai ruošimosi) netruks prabėgti. Šią temą užvedžiau gal greičiau... dėl kitų likimo sesių, kurios dar nesugeba susigyventi su šia mintimi
Nes prisiminiau save prieš keletą metų, kaip jautriai į bet kokias kalbas apie ilgesnį išsiskyrimą reagavau, bei pakalbėjus su viena tokia jauna, ne per seniausiai sukibusia su savo berniuku mergaite apie misijas ir išvydusi jos karštakošišką reakciją, kad jau gink Dieve, nė neleis savo brangiausiajam apie misiją pagalvoti (o jis, kiek žinau, galvoja... ), nusprendžiau, kad BŪTINA apie tai kalbėti :-)Vat ir dabar jau antra savaitė bėgėjasi, kaip mano Mylimasis Amerikoje žvalgų pratybose sėdi. Na ir nemirštu :-D Tvarkausi savo mokslus, kurie dabar itin užspaudė. Net juokais dėkojau jam, kad išvyksta į tuos kursus :-D sakiau, kad bent galėsiu dvi savaites ramiai sau, be sąžinės priekaištų gyventi skaitykloje :-D :-D :-D
Kaip kažkas minėjo, pirmos 7-10 dienų sunkiausios... O po to pripranti ir atrodo, kad... taip ir turi būti ir kitaip nebūna :-)
Taigi už tą optimistišką požiūrį, merginos
