QUOTE(serzas @ 2009 06 12, 22:42)
Nu dabar aisku 
tai zodziu prie rekupo kondicionieriaus jungti neverta nes tada reikia galingesnio rekupo, o nauda tik ta kad nereikia papildomai ortakiu kondicionieriui (maziau skyliu lubose), tai jei jau reikia pasisaldyti tada geriau atskirai daryti kondicionieriu. o ir elektros jie kiek ryja
1.bet dar toks klausimelis o ar negalima pvz. prie to kondicionieriaus pajungti ventiliatoriu kuris varinetu patalpos ora reikiamu greiciu + dalis rekuperatoriaus sviezio oro?
2.ar ta sistemos pasipriesinima paskaiciuoja projektuojant ar jau isvedziojus ortakius pamatuoja? tai cia kaip suprantu reikia kad butu i kiekviena patalpa vienodas pasipriesinimas, del to ir skiriasi ortakiu skersmenys sistemoje?
tai zodziu prie rekupo kondicionieriaus jungti neverta nes tada reikia galingesnio rekupo, o nauda tik ta kad nereikia papildomai ortakiu kondicionieriui (maziau skyliu lubose), tai jei jau reikia pasisaldyti tada geriau atskirai daryti kondicionieriu. o ir elektros jie kiek ryja 1.bet dar toks klausimelis o ar negalima pvz. prie to kondicionieriaus pajungti ventiliatoriu kuris varinetu patalpos ora reikiamu greiciu + dalis rekuperatoriaus sviezio oro?
2.ar ta sistemos pasipriesinima paskaiciuoja projektuojant ar jau isvedziojus ortakius pamatuoja? tai cia kaip suprantu reikia kad butu i kiekviena patalpa vienodas pasipriesinimas, del to ir skiriasi ortakiu skersmenys sistemoje?
teisingai
1. kiekvienas kondicionierius turi ventiliatorių. šviežio oro pajungimo angos numatomos paprastai būna kanaliniuose kondicionieriuose ir kasetiniuose (jei pastebėjot parduotuvėse ar ofisuose toks kvadratinis lubose gražiai įsimontuoja). kasetinių didžiausias minusas būna triukšmas. buitinių split tipo būna tikrai ganėtinai tylių (22dBa prie mažiausio greičio), bet jiems patarčiau išanksto numatyti kondensato nuvedimo vietą. apskritai kažkur pravedinėdami varinius vamzdelius ateičiai nepamirškite ir kondensato nuvedimo.
2. Paskaičiuoja projektuotojai, BET. kaip rodo praktika techninis projektas reikalingiausias būna konkursui surengti. kai namas jau pastatytas, paaiškėja, kad atsirado sijų kurias reikia apeiti, arba išvis neįmanoma numatytoj vietoj apeiti, todėl dasidėjus alkūnėms, pasikeitus difuzoriams ar net jų vietai, sistemos pasipriešinimas pakinta. Kad sistemos pasipriešinimas būtų mažesnis reikia kuo trumpesnio ortakyno, kuo mažiau alkūnių, nenumažinti oro paėmimo iš lauko grotelių ir kuo mažiau naudoti lanksčius ortakius.
mesiu dabar akmenį į savo daržą, bet mažai projektuotojų tiksliai skaičiuoja sistemos pasipriešinimą (abejoju, kad išvis tokių yra tą patį pasakyčiau ir apie šildymo sistemos pasipriešinimo skaičiavimą). tiesiog projektuojant programomis, programa pati paskaičiuoja pasipriešinimą, o rimčiausią darbą (kalbant apie pasipriešinimą), kad jūsų sistema veiktų optimaliai atlieka sistemos derintojai
jei projektuotojas skelndes sudėjo teisingai tai ir derintojui bėdų neturėtų kilti 
